Kaip mane BERLYNAS užkariavo

Sienos gyvenimo aprašymas


Ir iš čia matosi televizijos bokštas:


Piešinius apžiūrėjome tik iš vienos sienos pusės Apžiūrėti kitą pusę - vadinasi grįžti atgal, o to mums visai nesinori, per karšta Geriau jau judam pirmyn, einam į traukinį ir važiuojame iki Aleksandro aikštės Sekantis objektas - Nikolai Viertel. Kažkaip galvojau, kad tai nedidelė išlikusi dalis tikrojo senamiesčio, bet kaip tik šiandien radau internete (anksčiau tai ir neieškojau), jog jis buvo atstatytas Jei tai tiesa, tai kaip ir netikras senamiestis Jei kam teko matyt dokumentinį filmą "Berlynas Babilonas" ar šiaip domitės istorija, turbūt žinot, kad ne itin daug autentikos Berlyne Viskas atstatyta, restauruota, nes karo metu buvo sugriauta 90 proc. miesto Galvojau, kad Nikolai Viertel patenka į likusius 10, bet turbūt klydau
Iš traukinių stoties sukam į žymiojo kvartalo pusę, bet mes niekur neskubam, tai pirmiausiai ateinam pamirkyt kojų fontanuose prie TV bokšto Pernai irgi sėdėjom čia


Šalia - Šv. Marijos bažnyčia:


Sėdim, sumerkę kojas į vandenį ir prasideda vandens šokiai Man rods, nuo pernai lyg ir patobulėjo

Vandens purslai taško mus, fontane vanduo smarkiai banguoja, bet mes nesitraukiam - vėsus vanduo tikra atgaiva karštą dieną Šokiams pokiams pasibaigus jaučiu, kad sėdžiu baloj Atsistojusi nusigręžiu suknelės padalkus ir pirmyn į trasą Na ir kas, kad šlapia subine
Ateinam iki Nikolai Viertel, prie vieno iš įėjimų:


Pro namus ir medžius išnyra Šv. Mikalojaus bažnyčios bokštai (Nikolaikirche):


Jei aš teisingai supratau, tai bažnyčia lyg ir Mikalojaus kvartalo centre, aplink po eilę pastatų, va jums ir visas kvartalas Mažytis kvartaliukas

Prie bažnyčios kažkoks pamėlęs dėdė kažką skaito Per karšta buvo gilintis, kas ir ką


Akį patraukia linksmas vaizdelis


Meškų meetas, susirinko papliotkint Kažin, bendraamžės ar bendramintės

Priešais įėjimą į bažnyčią - fontanėlis. Aišku, su meškute, kur jų Berlyne nėra


Pasėdim po medžiu Fotografuoti galima ir nesikeliant nuo suoliuko






Bet metas judėti, artėja pietūs, pilvai tą primena. Sumąstau, kad į centro pusę neisim, brangu ten bus valgyt, tai patraukiam į priešingą pusę, kur akys veda

Einam tiltu per Šprė:

Eiti, kur akys veda, pasirodė visiškai netikusi mintis Pakeliui radom tik indų restoraną, kurio jau net nesiūlau vaikui Po to prasidėjo gyvenamųjų daugiaaukščių kvartalas ir jokių kavinių ženklų Neseniai praėjom U-Bahn stotelę, tai nusprendžiu, kad laikas apsisukt ir važiuot kažkur, kur daugiau civilizacijos Čia, kur mes dabar, ne tik kavinių nėra, bet ir žmonių nesutinkam
Po žemėmis vėsu, kol traukinukas neatvažiavo, apžiūrinėjam meną




Jau važiuodami nusprendžiam, kad išlipsim Zoologijos sodo stotyje, ten kur nors papietausim ir 100-uoju autobusu dumsim iki Tiergarten parko. Vaikui pažadėjau, kad šiais metais nevaikščiosim tiek daug, kaip pernai, daugiau ilsėsimės, gulinėsim parkuose ir nieko neveiksim, bet iki šiol pažado netesėjau (vandes parkas nesiskaito) Diena be plano puikiai tinka pažadui tesėti
Papietaujam stoties picerijoje, lipam į šimtuką, važiuojam iš pernai pažįstamomis gatvėmis 100-tukas nuo pernai pakeitęs maršrutą ir vietoj to, jog nuo Pergalės kolonos pasuktų link Brandenburgo vartų, važiuoja ratu toliau ir suka į sekančią gatvę Nežinau, kiek smarkiai tas jo maršrutas pasikeitęs, tai nerizikuojam ir lipam prie Belevue rūmų:


Šie rūmai buvo įtraukti į pirmos dienos planą, bet neužteko jėgų Paliekam ir šiandien juos kitam kartui ir patraukiam per Tiergarten'ą:


Vaikas jau mielai kur griūtų po medžiu, bet aš noriu prieiti arčiau Brandenburgo vartų, neabejoju, jog ten bus daugiau žmonių ir jaukiau Vieniems kažkaip tokiam parke ne itin smagu Ims ir išlįs koks su ploščium iš už medžio
Toliau jau ir Brandenburgo vartai:


Šone kyšo Reichstago stiklinis kupolas (vėl buvo valomas, turbūt kasmet tokiu pat metu tai daroma):


Paminklas sovietų kariui:


Nusprendžiam, kad ištiesim kojas prie šio tvenkinuko:


Sūnus puola žaist išmaniuoju, man po kelių minučių pogulio darosi nebeįdomu, norėčiau lėkt toliau, bet pažadas yra pažadas Traukiu fotoaparatą iš tašės
Lelijos


"Gaminu" meną

Įdomi, jau jaučiu ir mane Berlynas galutinai užkariaus Patiko tavo pakeliavimai, tokie jaučias su pasimėgavimu, vandens parkas liuks, ta Pietų jūra, tai net gali susipainiot, kad visai ne Europoj esi (ką jau ten vandens parkas) išmokau skliaustuos rašyt iš Žilvino , o jau restoranėlio vaišės pribaigė visai

Ačiū, kad įsiterpei į mano monologą
O tu buvai Berlyne ar ne? Jei ne, tai tik pabuvusi jame suprasi, ar patinka jis tau, ar ne Kažkaip pastebėjau, kad Berlynas arba užkariauja, arba ne, viduriuko nelabai būna

Netoli mūsų gulėjmo vietos stovi kažkoks paminklas:


Neištveriu nenuėjusi pažiūrėt Pasirodo, tai paminklas iškart trims kompozitoriams - Bethovenui, Haidnui ir Mocartui. Apeinu ratu, apžiūriu visus tris Haidnas:


Bethovenas:


Mocartas:




Norėtųsi paėjėt toliau ir pažiūrėt, kokių grožybių dar atrasiu, bet nenoriu palikti vaiko vieno Grįžtu pas jį, čiumpu žemėlapį, bandydama jame susivokti, kaip nuvažiuoti iki kito šios dienos tikslo - Viktorijos parko. Ne taip lengvai man ir sekasi Neabejoju, kad tikrai buvo greitesnių ir paprastesnių variantų, bet aš nusprendžiu, kad paeisim iki Reichstago, nuo jo iki Aleksandro aikštės pavažiuosime su 100-tuku, o iš ten jau su metro. Tiksliau su dviem
Kylam, renkamės daiktus ir žygiuojam Reichstago link:




Aleksandro aikštės geležinkelio stotyje nusiperkame dėžę Dunkin' Donuts spurgų Ir lipame į metro Kažkurioj stoty perlipame į kitą ir dardam toliau. Žemėlapyje mačiau, kad važiuosime pro Čarlio patikros punktą (Checkpoint Charlie), nusprendžiu, kad reikia išlipt pažiūrėt Eilinį sykį įsitikinu, kad su atstumų suvokimu turiu didelių problemų Atrodė, kad išėjus iš stoties teks dar nemažai paeiti, bet vos išlendam iš po žemės ir priekyje pamatom punktą
Checkpoint Charlie punktas - vienas iš sienos kirtimo punktų tarp Rytų ir Vakarų Berlyno. Jis buvo skirtas keliaujantiems pareigūnams ir užsienio šalių piliečiams. Pažiūrim į jį iš toli, arti nematau reikalo eit


Einame atgal į metro ir važiuojame jau iki mums reikalingos stotelės. Šiek tiek pasiginčydami, į kurią pusę eiti, po truputį einame tikslo link Atėjome


Viktorijos parko (Victoriapark) Kreuzberge pažiba - dirbtinis krioklys. Jo apačioje - tvenkinys su skulptūra:

Tai tau ačiū, kad rašai , bus tikrai panaudota kaip špargalkė .
Aš gi galiu ir dialogą suorganizuot , valdaus tyliai skaitydama , kad nesigautų kaip Natos reportaže .
Nebuvau dar, bet kažkas nepaaiškinamo ir traukiamo tam miestui yra. O įvertinus, kad nuojauta dar nėr manęs apgavus, turėtų patikti. Aš norėčiau šiltuoju metu, nes dienos ilgesnes ir paslampinėt laiko daugiau gaunas.

Vingiuotu takeliu kylam į patį kalno viršų. Viršuje stovi paminklas:


Po kojomis - Berlynas:






Pasigrožėję miestu, leidžiamės prie krioklio. Reikia susirast vietelę, kur galėsime sėdėt, sumerkę kojas į vėsų vandenį, ir laukt vakaro, nes šiai dienai daugiau planų nėra Karšta, tad nusprendžiame, kad gana čia mums lakstyt, geriau atsipalaiduosime ir pajusime atostogas Atrandam puikią vietą


Tiesiamės dekutį ant akmenų, merkiam kojas į vandenį ir puolam prie spurgų


Aišku, tik sėdėt nusibosta, tai karts nuo karto pabraidžiojam






Atrodo, aplink tik betonas, akmenys ir vanduo, bet medelis vistiek atrado galimybę įsitvirtint:

Po kurio laiko mūsų dėžutė su spurgomis atrodo taip:



Vaikas įkišęs nosį į išmanųjį, o aš ištiesusi kojas mėgaujuos ramybe, žaluma ir doroju likusias spurgas


Būtų galima palikt užrašą "Čia buvo spurgos"


Kaip gera tiesiog nieko neveikt O širdyje liūdna liūdna, nes laikrodis skaičiuoja paskutines mūsų buvimo Berlyne valandas Norime dar nusipirkt kažką kelionei užkąst, tad tenka judėt, nes parduotuvės pas vokiečius, kaip žinia, ilgai nedirba Tiesa, mačiau Netto netoli TV bokšto dirba iki 22 val., tas mane labai nustebino
Papildyta:
Atgal nusprendžiame važiuoti iš kitos stotelės, tad vėl žemėlapio pagalba ieškome kelio Praeiname Šv. Bonifacijaus bažnyčią:


Prisimenu, kaip Jūsų Didenybė pasakojo apie stebuklingą kebabų kioskelį, tai ir aš beeidama dėstau sūnui apie tą stebuklą "Kažkur šiame rajone, sūneli, yra toks kebabų kioskelis, prie kurio dieną naktį eilė nutįsusi" Pasukam už kampo ir prieš akis išnyra eilė Iškart suprantu, kad čia ir yra tas garsusis kioskelis




Išties būtų įdomu paragaut, kokį stebuklą ten parduoda, bet laiko tai mes tikrai neturim O ir nealkani Gal kada nors paragausim, kai man nebus gaila valandos ar dviejų praleist eilėje
Lipame į savo geltonąjį draugą:


Metro šįkart važinėjomės daugiausiai, kai tuo tarpu pernai jo nei karto neprireikė. Užeiname į parduotuvę, tada į viešbutį pasiimt lagaminų ir važiuojame iki Zoologijos sodo, nuo kurio iki autobusų stoties mus nuveš autobusas. Vakarėja, su gailesčiu žiūriu į Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčią Jau antrą kartą jos nepasiseka pamatyt Restauracija užtruko, planuojama darbų pabaiga vis atidedama. Matosi tik pati viršūnė neuždengta:


Sakiau, jei gruodį vis dar bus restauruojama, verksiu
Į stotį nuvažiuojam sėkmingai. Atvažiuoja mūsų geltonasis busiukas, įlaipinimo metu kyla konfliktas tarp vairuotojo ir dviejų girtų lenkų Anie baisiai nori važiuot, o vairuotojas nesiruošia jų tokios būklės įleist į autobusą Ir šaunuolis, pagarba jam Išgelbėjo visus likusius keleivius nuo nemalonios kelionės Per tuos du ponus stotį paliekame vėliau nei turėtumėm. Važiuojame sutemų apgaubtu miestu, aš akimis ryju paskutinius miesto vaizdus Mintyse šįkart atsisveikinu kiek kitaip: "Bis bald, Berlin"
Papildyta:


Ir šiaip maloniau vaikščiot, kai šilta

Ačiū už labai įdomų reportažą Buvo labai smagu kartu su jumis dar kartą pamatyti lankytas vietas.
Linkiu kitą kartą aplankyti Reichstago kupolą, man ir vaikams jis labai patiko.

Abiejų mūsų viešnagių metu kupolas buvo uždarytas valymo darbams Tai tik ant stogo pasivaikščiojom pernai

Ačiū už pasakojimą.

Net nesitiki, kad per keletą dienų galima tiek daug nuveikti, pamatyti tokių skirtingų ir net neįtikėtinų vietų. Ir kiekvieną jūsų kelionę pamatyti vis kitokį Berlyną.