Sveikutės,
Daivuliau, labai mieli šalikai...

O jau kepurikė tai iš viso...
Laimuže, prisižiūrėjau tamstos mezginių ir čia, ir galerijoje, tai likau tiesiog lengvam šoke,

bet šiaip smagu, nes yra daug ko pasimokyti.

O ir už perfokortų lobyną dėkui - reikės kada prie progos išsisaugoti... Nes tikrai labai mielų kiauraraštukų yra...
jautiena, labai dailus megztukėlis. Prisidedu prie ristinos - ir man toks nepamaišytų...

Na, o mano bambizas kadangi tokios prabangos neduoda, jog galėčiau jam šalia esant megzti, tai mano laikrodis teturi kokias 3-4 valandas per parą mezgimui. Bet vis tiek, kai azartas pagauna, tai, žiūriu, ir per tas kelias valandas, žmogus, kažkaip mobilizuojiesi, ir spėji daug numegzti, o dar daugiau išardyti...

Žodžiu, per porą čia dienų sugebėjau vieno megztinio priekį numegzti, bet tuomet paskaičiavau, kad siūlų likusioms dalims neužteks. Pasiguodžiau bent tuo, kad įgijau patirties akių uždėjime ir nuėmime... Pasiguodusi viską išardžiau ir ėmiausi kito sumanymo. To dalis priekinė irgi va, guli ant stalo baigta, bet su dydžiu nenutaikiau, tai vėl varysiu antrą dublį.

Čia bent paguoda ta, kad pasiteisino užmanymas, o ir visokių mašinos valdymo plonybių išbandžiau beigi įsisavinau. Tad, deduosi posakį iš klaidų mokomės į kišenę ir varau toliau... Iki kokų Velykų, žiū, gal ir baigsiu vieną megztukėlį nunarplioti...