Iš tiesų alergija yra šio amžiaus rykštė. Vis daugėja alergiškų ne tik vaikų , bet ir suaugusių žmonių, kurie iki šiol nebuvo alergiški. Visų alergijos atsiradimo priežasčių aš nenagrinėsiu, nes tai yra labai plati tema. Paliesiu tik alergijos priežastis kūdikystėje ir ankstyvajame amžiuje.
Taigi labai svarbu yra alergijos prevencija - t.y. užbėgti alergijai " už akių " ,neprovokuoti ir negilinti alerginių procesų.
Pats pagrindinis alergenas kūdikystėje yra maistas. Todėl jis turi būti tinkamas ir nealergizuojantis. Kiekvienas žmogus gali turėti individualią alerginę reakciją, atrodo ir tokiems nekaltiems produktams kaip bulvė, obuolys ar kt., todėl vyresnius vaikus turi konsultuoti alergologas ir atlikti specialius tyrimus alergijai nustatyti. O su kūdikiais skubėti pas alergologą nereikia, na nebent Jūs viską teisingai darote, o alergija nemažėja. Pats pirmas alergologas yra Jūsų pediatras, kuris turėtų Jums patarti ,kaip maitinti ir prižiūrėti alergišką kūdikį. Tik labai gaila, kad ne visi pediatrai įsigilina į šią problemą ir palieka mamą su savo bėda vieną. Ir dar labiau liūdna, kad atsiranda tokių gydytojų, kurie rekomenduoja alergiškam kūdikiui karvės pieną. Bet manau,kad tai išimtis.
Taigi, keletas mano patarimų:
Patys pagrindiniai alergenai kūdikiams yra karvės pienas, kiaušiniai,kviečiai, soja, žemės riešutai, medus, šokoladas. Todėl šių produktų reikėtų vengti iki vienerių metų.
Pati didžiausia apsauga nuo alergijos yra mamos pienas, nes mamos piene esantys baltymai brandina kūdikio žarnyno gleivinę, kad ji nebūtų pralaidi stambioms baltymo molekulėms( o jos ir provokuoja alergines reakcijas). Ir labai svarbu, kad kūdikis iki 5-6 mėn. būtų juo maitinamas. Iki šio amžiaus subręsta kūdikio žarnyno gleivinė, ir jau alerginių reakcijų galimybė yra mažesnė. o ,kaip minėjau, mamos piene esantys baltymai padeda jai geriau subręsti.
Bet ir maitinant mamos pienu, kartais pasireiškia alergija. O tai atsitinka pirmųjų mėnesių kūdikiams, kol dar nebūna subrendusi jų žarnyno gleivinė. O mamos daro klaidas , valgydamos alergizuojančius produktus - daug karvės pieno produktų, kiaušinių, riešutų, citrusinių vaisių. Todėl svarbiausia yra mamos dieta- nevartoti alergizuojančių produktų ir bandyti nustatyti, nuo ko jį beria. Kuo Jūs ilgiau vartosite šiuos produktus, tuo labiau gilės kūdikio alerginės reakcijos ir tuo sunkiau bus vaiką gydyti, nes pradžioje vaikas būna alergiškas vienam produktui, o negydant, produktų ratas plečiasi ir alergija stiprėja.
Ir netiesa, kad jei mama pati maitina savo pienu, o vaikas yra alergiškas, reikia nutraukti maitinimą mamos pienu ir primaitinti ar visai pereiti prie mišinių. Alergija mamos pienui būna išskirtinai retais atvejais ir ją reikia įrodyti, kad būtų galima atsisakyti mamos pieno.
Na o ką daryti, jei atsitiko taip ,kad mama negali maitinti ar neturi pieno. Tikrai nesijauskite nepilnaverte, kad Jūs kūdikiui negalite duoti savo pieno.
Tuomet labai svarbu, kokį mišinį pasirinkti. Labai dažnai daroma klaida, kai nesant mamos pieno, bandoma per labai trumpą laiką išbandyti visų ar kelių firmų pieno ar sojos mišinius.Svarbiausia tikslingai pasirinkti tokį mišinį, kuris neprovokuotų alerginių reakcijų ir būtų labai naudingas kūdikio žarnyno gleivinei( ji turi bręsti panašiu tempu, lyg vaikas valgytų mamos pieną), kad normaliai funkcionuotų jo žarnyno mikroflora- o tai irgi apsaugo nuo alergijos. Taigi idealiausia, jei kūdikis yra pirmo pusmečio ir netgi visiškai sveikas, o mama nemaitina pati, kad išvengti besivystančios alergijos, kūdikį pradėti maitinti ne įprastos sudėties, bet hidrolizuotais prevenciniais mišiniais (juose baltymas yra suskaidytas, susmulkintas iki smulkiausių molekulių, kurios neprovokuoja alerginių reakcijų). O jei šeimoje yra rizika sirgti alergija- kas nors iš šeimos narių serga alerginėmis ligomis- tokį kūdikį , be abejonės, reikėtų maitinti tik šiais prevenciniais hidrolizuotais mišiniais. O kokia daroma klaida? Pradedami "bandyti "paprasti pieno ar sojos mišiniai, kas kelios dienos keičiant juos, o alerginės reakcijos tik stiprėja. Tuomet teigiama , kad niekas nepadeda. Dažnai keisti mišinius kūdikiams nepatariama,nes prie kiekvieno jam reikia priprasti. Jei Jūsų kūdikis yra alergiškas, nesvarbu, kokios firmos Jūs pasirinksite paprastą- įprastos sudėties mišinį, jis Jūsų kūdikiui netiks...
Keletas pastebėjimų apie sojos mišinius. 50 proc. vaikų, alergiškų karvės pieno baltymui yra alergiški ir sojai, todėl alergijos atveju, tai nėra išeitis. O be to sojos baltymas kūdikio organizmo yra žymiai blogiau įsisavinamas, nei karvės pieno baltymas, todėl nėra toks vertingas. Be to sojos mišiniuose nėra laktozės, kuri labai svarbi kūdikio žarnyno veiklai, nes skatina normalios žarnyno floros vystymąsi, skatina kalcio įsisavinimą ir yra galaktozės šaltinis (o galaktozė labai svarbi smegenų brandai).Dėl šios priežasties pieno mišiniai yra žymiai pranašesni nei sojos mišiniai. Sojos mišinių pagrindinė indikacija yra laktozės netoleravimas (o tai nėra tas pats kas ir alergija- jis pasireiškia viduriavimu)Taigi ir belaktoziniai mišiniai alergiškiems kūdikiams netinka.
Kai kurios mamos maišo alergiją su gliuteno netoleravimu. Gliutenas - tai toks baltymas, kuris randamas kviečiuose, rugiuose, miežiuose, bei avižose. Gliuteno netoleravimas pasireiškia irgi viduriavimais, o ne odos bėrimais tik tuomet, kai kūdikiui įvedamos košės iš minėtų grūdų. . Todėl alergjos atveju, apie gliuteną kalbėti nereikia, o jo vengimas neturi prasmės.
Jeigu turite pirmų mėnesių kūdikį ir jo negalite maitinti savo pienu, arba šeimoje yra ir alergijos rizika , patarčiau maitinti HiPP HA1 - hidrolizuotu prevenciniu mišiniu. Jį galima nusipirkti Nuko parduotuvėse arba Rimi prekybos tinklo parduotuvėse.
Hidrolizuotais mišiniais reikėtų maitinti iki 5-6 mėn., kol subręsta kūdikio žarnyno gleivinė, o po to bandyti pereiti prie įprastos sudėties mišinių. Stebėti ar neatsiranda alerginės reakcijos, jei atsiranda- vėl grįžti prie hidrolizuotų.
Kokios dažniausios kūdikių alerginės reakcijos?
Tai odos ir žarnyno forma. Apie odos -visi žino ir mato , o apie žarnyno -retai kas pagalvoja. Todėl jei kūdikis yra labai neramus, tuštinasi nepastoviomis, gleivėtomis, kartais netgi su kraujo priemaiša išmatomis- tai alerginė žarnyno reakcija. Vėlgi tokiu atveju padeda tik hidrolizuoti mišiniai.
Dar daroma viena klaida, kai bandoma alergišką kūdikį maitinti ožkos pienu. Atminkite! Ožkos piene yra tas pats alergizuojantis baltymas, kaip ir karvės piene, o ilgą laiką maitinant kūdikį ožkos pienu, gali išsivystyti mažakraujystė, nes jame labai mažai folinės rūgšties bei B12 vitamino.
Labai daug klaidų daroma, pradedant papildomą maitinimą alergiškiems vaikams. Jei pati maitinate, ar hidrolizuotu pieno mišiniu, neskubėkite įvesti papildomo maitinimo produktus, tegu subręsta jo žarnyno gleivinė.
Taigi papildomą maitinimą pradėkite apie 5-6 mėn.
Pradėti reikia nuo daržovių tyrelės - iš daržovių nuo ankstyvųjų morkų tyrelės, nes jos skonis primena mamos pieno ar pieno mišinio skonį, yra mielai valgomos, o svarbiausia morka nėra pats pagrindinis alergenas.Termiškai apdorojant morkas, sumažėja jų alergizuojantis poveikis. Individualiai morkai gali būti alerginė reakcija, todėl reikia keletą kartų su pertraukomis nustatyti, ar vaikas iš tikrųjų yra alergiškas morkai ar ne. Morka yra kūdikiui pati vertingiausia daržovė, jos sudėtyje esantis beta karotinas dalyvauja daugelyje svarbių organizmo reakcijų- imuninėse, apsauginėse, regėjimo ir kt. Ir morkos mes neturime kuo pakeisti. Morkai alergija dažniausia būna vyresniems vaikams ir suaugusiems .Ji pažeidžia burnos ir nosiaryklės gleivinę, o odos reakcijos būna labai retai. Todėl keletą kartų bandykite nustatyti, ar tikrai išbėrė nuo morkos ir tik tada jos atsisakykite.
Antras žingsnelis būtų prie morkų tyrelės pridėti bulvę. (bulvė kūdikiui yra labai neskani ir jei papildomą maitinimą pradedate nuo jos, kūdikiai jos nevalgo ir spjauna, o sumaišius su morkų tyrele, jau skaniau valgo) Po to jau galima bandyti ir kitas daržoves, stebint vaiką, ar neatsiranda kokia tai alerginė rekcija į naują daržovę ir ,jei atsiranda, jos atsisakyti.
Trečias žingsnis būtų daržovių tyrelė su mėsa. Tik reikėtų nepamiršti, kad jei yra alergija karvės pienui, tai gali berti ir nuo jautienos ir veršienos. Tokiu atveju tinka triušiena , ėriuko mėsa, kalakutiena, vištiena, kiauliena.
Po daržovių tyrelės su mėsa, reikėtų kūdikį pratinti prie grūdinių košių arba prie vaisinių tyrelių. Labai svarbu neskubėti vaikui įvesti vaisius dar iki daržovių, nes jie nėra tokie vertingi. Vaisius irgi reikia pratinti pamažu, nuo vienos rūšies, palaipsniui išbandant kitas.
Alergiškam vaikui geriau rinktis pramoniniu būdu pagamintas tyreles, nes terminis vaisių apdorojimas sunaikina vaisiaus alergizuojantį poveikį, nes suardoma tokia alergizuojanti medžiaga kaip haptenas. Ir tikrai nepatariu duoti atvežtinius vaisius- bananus, persikus, obuolius - jie kūdikių mitybai netinka, nes nokinti nuskinti, apipurkšti chemikalais, o kūdikiams tai labai kenksminga ir gali nuo jų berti.
Jei vaikas alergiškas, kruopas irgi reikėtų bandyti po vieną kruopos rūšį. Dažniausia alergizuoja kviečiai. Jei vaikas alergiškas karvės pienui, košes galima ruošti su mamos pienu arba hidrolizuotu mišiniu, su vandeniu ar vaisių tyrelėmis.
