Mes nežinojome kas gims, o tai ir nesvarbu, nes svarbiausia sveikas vaikutis. Šis kūdikėlis buvo netyčiukas 
, nes prieš metus buvo gimusi dukrytė Audronytė. Diena bėgo taip kaip ir visos, bet vėl gi nuojauta kuždėjo, kad jau vaikelis panorės išvysti pasaulį. Dar nieko nejaučiau, nei maudimo, nei jokio skausmelio, bet tą dieną paprašiau anytos, kad pasiliktų nakčiai, nes jeigu ką - nebus kam palikti metukų laiko dukrytės ir vyro prašiau, kad mašinos nestatytų į garažą. Prieš einant miegoti išsiploviau galvą, dar pažvelgiau į krepšį, kuriame buvo daiktai, paruošti vežtis į ligoninę. Ir maniau, kad eisiu miegoti...bet pasirodė rožinės išskyros ir pasidarė neramu. Buvo apie 24 val. Paskambinau gydytojai, ji patarė važiuoti į ligoninę. Ji tuo metu nedirbo, tai sakė tuoj atvažiuos. Jau kai reikėjo lipti į mašiną prasidėjo sąrėmiai, ir kas kartą skaudesni, stipresni. Todėl nenorėjau sėdėti, teko važiuoti pusiau atsigulus. Dar užsukome į vyro mamos namus, nes atsiminiau, kad nepasiėmiau butelio atidarytuvo. O kaip gi aš atsigersiu, jei neturėsiu su kuo atidaryti mineralinio? 
Jau ir prie ligoninės. Priimamajam be gydytojos manęs nenorėjo priimti, nes ne tai ligoninei priklausau, o dar ir kojos išbertos buvo siaubingai. Nėštumo pasekmės
, bet po to vargais ne galais priėmė. Nes kur man dėtis, juk aš gimdau. Vyras mane palydėjo, palinkėjo sėkmės ir išėjo. Dar tada vyrai mažai dalyvaudavo gimdymuose. Apžiūrėjus, tikrai pasirodė, kad jau tuoj gimdysiu. Gydytoja atlėkė viesulu 
Kol pildė įvairius popierius, aš vaikščiojau pirmyn atgal ir kvatojau 
.Sesutė pakėlusi akis į mane pažvelgė tokiom akim ir paklausė ar viskas man gerai? Matyt pagalvojo, jog pakvaišau. Nes kiekviena moteris savaip išgyvena gimdymo skausmus. Netruko prabėgti nei valanda aš jau gulėjau ant gimdymo stalo ir stengiausi stenėti. Raičiausi, slydau į šonus. Buvau nerami. Net gydytoja juokėsi:" -Kaip žuvis vandenyje duodiesi, kaip reikės vaikutį pagauti?"Ir net nepajutau kaip, bet 2.30val. išvydau savo mažąją antrąją dukrelę. Buvau laiminga. Žvelgiau į ją ir vėl juokiausi. Gydytoja net paklausė, ko aš čia juokiuos?O aš atsakiau, kad galvoju, kaip trečią - berniuką gimdysiu. Na ir nustebo tada ji:tease: "tik ką pagimdė ir dar galvoja, kaip vėliau gimdys". Truputuką pasidžiaugiau dukrele ir ją išnešė. Naktis praėjo greitai, sulaukiau pirmojo maitinimo.Tada mes su dukrele pasimatydavom tik maitinimų metu. Taip sunkiau yra laukti, nei dabar mamos būna kartu su savo mažuliukais. 
Tai buvo naujametinė dovana visiems - mūsų mažoji Aušrytė(gimė 1993 12 29), o ypač džiaugėsi sesė, atėjusi mūsų aplankyti prie ligoninės lango. Naujus metus atšventėm ligoninėj, tėvelis palatoje pabuvo, o seneliai už lango.
Dabar mano mergaitė jau didelė. Jau dvylika metų.Ir ji padeda auginti brolį
