ogo,kokios čia diskusijos verda

Dėl Dievo jau puoliau rašyti,bet..Mirabella jau parašiusi

Nors esu katalikė, bet teigiu,kad per amžius bažnyčia labai iškreipė Dievo sąvoką,aišku, savo naudai. Dievas yra Gėris,jis yra kiekviename iš mūsų..Vadinkite tai kaip norite-jis neturi vieno vardo,jis tinka visoms religijoms,tai visuotinė pasąmonė, aukštesnioji išmintis...ir t.t. ir be galo,kaip pavadinsite,taip ir bus,svarbu jums tiktų

tai ne senis kažkur danguje,kuris dar ir baustų..

Pvz. kai man būna labai blogai, aš įsivaizduoju jį kaip aukštą spindintį šviesa vyrą,šiltomis stipriomis rankomis, veido kažkaip nematau,bet visda spaudžiuosi,glaudžiuosi prie jo kaip nuskriaustas vaikas,ir jaučiu,kadip man gera,kaip saugu,gal todėl,kad neturėjau tėvo... man palengvėja.
Dėl maldelių-čia tik pavyzdžiai,reiktų persirašyti jas pagal save,kad skambėtų priimtinai,aš jas truputį pakeičiu,čia jos yra Murphy pateiktos.
Pagal esmę,reikia susikurt savas,pagal asmenybę,pagal charakterį. Ryt gal įkelsiu ir sveikatai kurią nors maldelę.
Dėl priešų-man patiko toks rusiškas pasakymas- Brangus Dieve, linkiu visiems man nepalenkiems žmonėms didžiulės laimės ir sėkmės,bet...tik kuo toliau nuo manęs...

Mirabella, tu man akis atvėrei-kalbėdama apie vyro netektį...tai čia juk man turbūt taip su mylimuoju,pakol netrūko tarsi pūlinys,ir aš jo mintimis nuo savęs neišlaisvinau,viskas buvo tarytum užstrigę..kai paleidau, gal dabar jau noras išsipildys..

Nes juk yra ir pasakyta, nieko nemylėk labiau už mane..tik Dievas-pasąmonė yra visa ko šaltinis, per tai viskas yra gaunama

Hah

tarytum muitinė kokia

Nes žinau,kad labai myli ir t.t. bet..tarytum kažkokia siena pastatyta, ledo luitas, kurio neina mums perlipt, psichologinės užtvaros

Žinau,kad vienaip ar kitaip viskas bus gerai

Dėl nuovargio,kai pavargstu-viskas pradeda akyse man juosti..liūdesy stuoj pat..ir ką jūs manote, ir apie tai buvo rašyta,kad žmogui būtinas poilsis,kitaip jis nebesusitvarkys su vidiniais demonais, nebeturės laiko meditacijai ir pan..o tada kaip sniego gniūžtė,vis blogiau ir blogiau..viena bėda ne bėda..

Patariama save auklėti kaip mažą neklsunų vaiką,bet su meile,žinant,kad greito poveikio nebus

Auklėti,kad neleistume blogoms mintims lįsti į mūsų sąmonę,nes juk,kaip danguje taip ir žemėje..