QUOTE(Zabyte @ 2013 01 03, 11:05)
Esu įsitikinusi, kad ji tai pasakė sau tik tą vieną kartą.
Taigi ką noriu pasakyti. Pasakyti, kad tikiu minčių galia, žinau daug panašių pavyzdžių, bet turiu begales klausimų ir kitokių pavyzdžių.
Visi žmonės labai skirtingi ir ką daryti tiems, žmonėms, kurie jeigu prisisvajoja, mato visokius gerus vaizdinius, tai įvyksta atvirkščiai?

Pvz.: nusiperka žmogus bilietą į koncertą ir jau mato kaip ten bus linksma, kaip patiks, kaip sėdės, kaip plos, kaip šypsosis ir šnipštas, koncertas būna šūduva. Nekalbant jau apie kokio namo statybą. Jei prisimatytų vaizdinių, prisisvajotų, tai niekada nepastatytų.
Žodžiu, jei žmogus tikisi gero, jam gaunasi atvirkščiai. Arba jei pagalvoja: kokia graži vieta, bet deja, aš čia tikriausiai niekada negyvensiu. Po kelių metų apsigyvena.
Taip, net ir toks žmogus turi turėti tikslą, nes kitaip žlugs ir nieko nepadarys gyvenime, bet jis tiesiog turi pasakyti: statau namą ir statyti. Jis jokiu būdu negali įsivaizdfuoti ir prisisvaigti koks gražuolis bus tas namas ar pan.
Gal žinote kodėl čia taip yra? Gal galima tai atkurti, kaip nors išvaryti iš gyvenimo?
Tuomet kitas dalykas - dievas. Ką daryti netikinčiam, realistui, kuris nematė dievo ir negali juo taip aklai tikėti. Jis tiesiog tiki aplinkybių susiklostymu. Be to, nežinau ar įsigilinote, bet juk dievo šaukimasis iš tiesų yra bailumo, negalėjimo, silpnumo simbolis. Žnogų ir norima nusilpninti ir nukenksminti, įrodant jam, kad pats nieko negali, o tik dievas tau gali duoti ar atimti. Šiaip tai yra baisu, nes žmogus labai galingas. O tik šauktis o dieve ir nieko nedaryti, tai yra blogai. Nesutinkate? Kam į savo pačių minčių galią, į savo vizualizacijas kišate dievus?

O ar jūsų įsivaizduojamas dievas yra visatos kūrėjas ar ji susikūrė pati irgi nežinote, tai vis dar nėra 100 proc. įrodyta.
Del pusseseres. Minciu galia veikia ne del kartojimo, o del isitikinimo. Kartojimas taikomas kaip "pratimas" tiems zmonems, kuriems sunkiau kazkuo patiketi, kurie netiki savo jegomis. Tada kartojama afirmacija tarsi "ikalama" i pasamone. Pozityvistams, pasitikintiems savimi ir visata uzteks ir kartelio ar tiesiog vidinio jausmo. Visata atsako ne i musu zodzius ar mintis, bet i jausmus, vidine busena. Ji atsako i musu nematomas energines vibracijas. Zmogui, kuris netiki visom tom energijom labai paprastai pasakysiu, kad jus jas tikrai esate kada nors jutes/usi. Kai klausote nuostabios muzikos kas perbega kunu? Sie siurpuliukai ir yra musu kuno teigiamos vibracijos. Muzika ar gamta buna tokia grazi, kad zmogus ta akimirka su ja patiria vienove, harmonija. Jo kunas ir jausmai ir siela atliepia i tai.
Atvirkstinis variantas svajotojams nutinka tuomet, kai svajotojas savo troskima pastato ant kortas. Pvz statau nama. Visos mintys NAMAS NAMAS NAMAS. Vyras durnas, mazai dirba, statybininkai stato negerai, nervuojuosi, vadovauju, o kas bus jei neuzteksiu lesu, o dieve kaip pavargau nuo tu statybu kada jos baigsis, greiciau jau jie pastatytu. Na cia toks grubus pavyzdys, bet kai zmogus kokioje veikloje pradeda panikuoti, perdetai sureiksminti, paniekinti kitus (pvz cha statau nama, onute niekada tokio netures

), tada visata pradeda "taisyti" sia disharmonija ir is zmogaus tai atima. Visata visuomet veda i didziausia harmonija ir gerove, nors zmogus to nesuvokia. Kai kurie troskimai mus taip uzvaldo, kad buna mums patiems prazutingi. Pvz moters gyvenimo misija dirbti vienoki ar kitoki darba, padeti zmonems, o ji taip isikabinusi i savo vyra, kad aplink nieko nemato, gimdo vaikus ir sedi namie. Tada sast visata atima jos vyra... Ji verkia, sielojasi uz ka tokia bausme? Nagi nera bausmes... laikui begant ji tampa tvirta savim pasitikinti moteris, ima dirbti, realizuoti save... randa kita vyra. Viskas susitvarko.
Dievas atvirksciai zmogu sukure pagal savo atvaizda. Tai reiskia, kad padare ji KUREJU. Mes kasdien kanors kuriam. Paziurekit kokius sodus geba zmones sukurti, kokius kurinius, kokia architektura ir pan. Argi tai ne dieviska?
Zinojimas yra pavirsinis ir vidinis. Kai ateina vidinis zinojimas jokia logika to nepaneigs.
Nevisi Dievo saukiasi, kai yra negera

Argi atsitikus kamnors gera ir issisprendus problemai nesakot lengvai atsidusejus "aciu Dievui ... "

Ne? O ka sakote? "Ura ura ?"

)) Ir nera skirtumo kuo jus tikesite, desniai vistiek veiks.
Karta snekejau su vienu labai tikinciu graiku. Klausiu na kodel tu juo tiki, kaip tu atradai ta savo tikejima. O jis man atsake labai paprasti "Man jo REIKIA supranti?"
Dievas nera zmogiskas kaip daznai mes ji isivaizduojam, taciau betkoks ivaizdis sustiprina tikejima ir pasitikejima. Visata ir visa kas yra tas pats Dievas. Mes nesame vieni, milijardai pavyzdziu ir atsitikimu jau tai irode... mokslas nera pazenges ir niekada nepazengs tiek, kiek pazengusi yra sirdis