Gyvenimas po vyro mirties

Ara, o ka tu veiki musu skyrelyje?
Labas rytas visoms
Zinot, o man labai sunku valdyti savo mintis, tikra beda... apie svajones nesneku, jos visos dingo. Bet... isitaisiau fobija del artimuju, draugu mirties. Kazkas nekelia man ragelio - jau matau autoavarija ir kitus baisius dalykus, pradedu galvoti apie artimuosius, ir matau jau kaip vienas ar kitas mires. Nebesuprantu, bijau saves pacios. Nes juk mintys materializuojasi, bijau nuziureti ar uzkeikti kanors su savo vaizdiniais, nors po to 10 kartu nusiunciu jiems geriausiu linkejimu. Tuoj bijosiu iseit i zmones

Aš? Tą patį ką ir visos kitos

Tuoj bus metai, kaip nėra mano vyro ir mergaičių tėvelio

Uzjauciu kazkaip nepastebejau taves anksciau, tikriausiai esi labiau skaitytoja nei rasytoja. Kaip laikaisi, ar palengvejo kiek per tuos metelius?

Greičiausiai, kad daugiau skaičiau, nei rašiau.

Kažkaip legviau pasidarė po pusmečio, kai paminklą pastačiau. O dabar - vėl labai sunku. Metinės čia pat. Vaikai dar neapsiprato Mano nuotaika labai svyruoja - labai dažnai verkiu. Netrukus eisiu porai savaičių atostogų, nes jau su savim nesusitvarkau. Ir darbe viskas nervina

suprantu kaip jautiesi. Gaila taves, saves, visu musu, beprotybe kazkokia tverti ta sirdies skausma. O kad galetume pakeisti tai. laikykis

Ačiū, mamakubu




Mano interpretacija irgi savo kailiuku patirta. Galima tęsti išsipildžiusių mažų svajonių sąrašą nekvalifikuotu darbu, minimalia alga ir kitais savęs nuvertinimo triukais. Sakydamos "nors" mes kuriam savo gyvenimą tame "nors" lygyje. Būkim drąsios, juk net norų pildytojui sudėtinga perprasti visas tas moteriškas subtilybes, kai viena galvoja, antra sako, trečio tikisi

Supratau,nuo siol reiks melst noru pildytojo prezidento algos,Porshe keturracio zveriuko,rumu nuosavoj saloj ir princo ant balto zirgo (t.y. mano prarasto mylimojo neatrasto dvynio)

Kada nors gal po keliu metu ir pradesiu kazko vel noret...
juk siuo metu visos svajones sugriuve,kaip ta smelio pilaite,nuplauta juros bangos..
belike tik begales (ne palei mano amziu) problemu,kurias turiu kapstyti visiskai viena
Tikrai pavydziu ten isejusiems,juk ten baigiasi visos bedos,nereik galvot nei kaip susikurt ta savo gyvenimeli,kuris paprastai kuriasi poroje nera jokiu neigiamu emociju,blogio,nelaimiu,praradimu...
be proto smalsu,kas laukia musu po fizines mirties.. baugu ir pagalvot,jeigu to suzinot prireiks laukti visa gyvenimeli
Papildyta:



Matai kokiu tik reakciju nebuna.. atrodo neturetu taip buti,juk netekus artimojo kaip tik sumazeja mirties baime,o sikart tau viskas priesingai
jo,tas tiesa,kai kada mintys materializuojasi. Todel as kaip tik mokinuos kuo maziau imti i sirdi,jeigu kas nors nesiseka.zinau,kad galiu sielvartaut,nervuotis,nemiegot,keikt peikt likima,bet juk del to problema neissispres - tik pats sau pakenksi ( ligos tik ir laukia,kada tavo organizmas nusilps - atakuos,kaip kareiviu armija). O ligos patale viskas dar sudetingiau.

Gal kokia optimistiska knyga paskaityk?
As tokia nusipirkau: Marci Shimoff (kartu su Carol Kline) - "Laimes kodas. Septyni laipteliai i vidine laime". Joje mokama ismokt dziaugtis gyvenimu be priezasties. bet dabar daug tos literaturos prirasyta panasiom temom. Man gal kiek per ankstoka tokia knyga skaityt,bent jau taip pasijauciau,paskaicius pradzia.gal ir tau gali but per anksti bet zadu pratest jos skaityma kiek veliau,kai sustipresiu ir kai turesiu maziau neigiamu emociju ir minciu. labai stengiuos ju kieki sumazinti,vien del pacios saves - juk privalom save myleti ir saugoti ir niekada nepasiduoti,ka man kartoja vienas kolega

Kai man sunku, aš nuolat sau primenu apie tai, kad jei pasiduosiu - lengviau nebus.
[Maikas Taisonas]

O kai man sunku as galvoju, kad yra zmoniu kuriems dar sunkiau. Tada bandau nusiraminti ir padekoju dievui uz viska ka turiu

Labai teisingai,as irgi naudoju savo paguodai minti,kad yra zmoniu,kuriems ir blogiau...
gaila,bet daugybe zmoniu nemoka vertint tai ka turi,galvoja is kito galo - nervuojasi,liudi,pyksta,kad kazko neturi,ka kiti turi.. juk nebutinai busi pats laimingiausias zmogus tai turedamas. pats brangiausias dalykas gyvenime - zmogaus gyvybe ir jo sveikata.o visi kiti dalykai - jie taip kaip ateina,taip ir iseina,ir nebutinai jie suteikia pilnatves jausma ir laime

Labas mergaites, atejau su netekties skausmu ir as pas jus. Nebeturiu sava mylimo vyro, savo issvajoto islaukto ir taip greitai prarasto....
Negailestingas vezys ateme mano mylimaji is manes ir dvieju vaikuciu. Pirma karta mano brangenybe susirgo pries 7metus. Po gydymo turejo, 5metus remisijos, o paskui liga gryzo pacia ziauriausia ir nebegydoma forma. Kapstemes kaip tik ismanem, domejomes netradiciniais gydymo budais, o kas daugiau ir beliko...
Stiprus buvo , linksmas, visu megiamas ir be galo mylimas. Laikesi labai tvirtai, optimistiskai, kol viena diena nepasijuto labai blogai... Zeme is po koju isslydo kai gydytoja pasake kad jam del auglio smegenyse issiliejo kraujas, kad jam liko 1-2 dienos.... Tada nenorejau tiketi, mintyse rekiau jus dar nezinot koks jis stiprus deja.... Isgyveno 1,5paros sunkiai bet kalbejomes, nesitraukiau nuo jo lovos, buvau salia, isbuciavau, ismylavau, pasakiau viska ka norejau, ir pati uzmerkiau jam akytes..... Dieve koks skausmas man liko.... Kaip man jo truksta...
Sako laikas geriausias gydytojas, bet is kur jo gauti dabar pat? Kai dar tik 11dienu praejo, dar tik penktadieni kremavo, dar tik kita savaite laidosim pelenukus.... skaudu.....

Užuojauta

Laikas kapsės po minutę, po valandą, dieną. Ne kas, bet tai vienintelis gydytojas.