Gyvenimas po vyro mirties

malvinute niekada nesakyk niekada. Man taip ivyko. As sutikau ta zmogu, kurio kunas man labai artimas, kurio svoris kuris truputuka priaugo, bet jam tai nemaiso, man mielas, kuris man mielas ryte ir vakare, nusiskutes ar apzeles. As sutikau ta zmogu po visu tu nelaimiu mane likimas suvede kaip ir dave sansa. Nors as irgi sakiau, kad niekad nesutiksiu nieko panasaus. Bus malvinute ir tavo gatveje svente, tikrai bus

Kazkaip tustoka musu skyrelyje, tikriausiai kiekviena savo liudesy ar rupesciuose paskendot.
O as pasipasakosiu - buvau pas bureja. Mete kortas, pirma - as, salia krito vyro korta, toliau - santuokos. Virs vyro galvos - karstas... sako, tegul saugosi avariju... ir vsio, supratau, kad kortos nemeluoja. Na tai aisku pasakiau, kad jo jau nera....toliau kur tik krito kortos, visur salia - jis, sako stovi jis visur salia su savo didele meile, nenori palikti jusu, myli kaip ir anksciau. Taip gera girdeti bivo neisivaizduojat, rodos pradejau jausti ji, net sneketi pradejau. Bet aisku, ta bureja man nerekomendavo su juo bendrauti, neklausiau kodel. Ji mane pamoke kaip greiciau padaryti, kad jis paliktu mane ramybeje, kad galeciau kurti toliau savo gyvenima, nes ten jau pas mane 2 vyrai net stovi eileje, per metus tureciau isteket ir vos ne pagimdyt juokas ima, nu bet jai, aisku atrodo, kad mano bio laikrodis jau nelaukia ir man cia jau labai reik skubintis gimdyt, zenytis ir pan. Bet juk tai neimanoma. Net bjauri ta mintis. Bet is esmes mane nuramino, kad viskas bus gerai, nenusimato daugiau nelaimiu mano kely, ta ir norejau suzinoti. Pasirodo, kazkas man blogo linkejo, pasak jos, net ir juodaja magija uzsiiminejo, tai nueme prakeikima. Ir dar paguode, kad mano vyrui amzina atilsi jam, ten gerai, jis priima isejima lengvai, sviesiai, jam ten gera. Tai vat, gavau is jos tai, ka norejau, isgirdau ir nusiraminau trumpam. Bet kai zinau, kad jis cia, ir mane vis dar myli taip susyla sirdele bet vel - o kas is to, zodziu, nezinau kaip geriau, ar gyventi ir galvoti, kad jis cia, myli, palaiko, laukia, ar stengtis ji pamirsti ir kurti viska is naujo... abu atvejai labai skausmingi.
Rekomendavo paskaityt Maiklo Niutono "Sielu keliones" ir "Sielu lemtis". Gal kas turit?

Aš irgi kiekvieną vakarą įlendu ir pažiūriu, ar kas naujo yra... Ir liūdna, kai niekas nieko neparašo... Džiaukis, Makita, kad ta būrėja tau nepasakė, kad tos nelaimės galėjot išvengti... Aš tai vat šito labiausiai bijau ir vien dėl to net negalvoju eiti burtis... Kaip reikėtų su tokia mintim toliau gyvent ir save graužt, kad nepadarei kažko, o jei būtum padariusi - šiandien viskas būtų kitaip... Bet siaubas... Matai... Kažkas prakeikė... Aš irgi esu pagalvojusi, kad mano buvusi anyta iš pirmos santuokos galėjo mus prakeikti... Nes kai tuokiausi - buvo net atėjus pažiūrėti iš tolo mūsų vestuvių. Ir šiaip ji tokia negera moteris. Ir pati pas būrėjus lakstydavo... Ot kad prieš juos pačius tas prakeiksmas kada atsisuktų... Bet argi nuo to mums bus lengviau...?

Malvinute, pasake! zinoma, kad pasakė, kad jei buciau atejusi pries ta nelemta nelaime, greiciausiai butu perspejusi, greiciausiai butu buve imanoma viso to isvengti. Patikek, grauzia ir mane ta mintis, bet zinau, kad laiko nebeatsuksiu nei maldomis nei asaromis. Tai lieka tik gyventi. O del prakeikimu, baisu, nemaniau, kad gali buti musu tarpe tokiu zmoniu, linkinciu bloga, o dar labiau - uzsiimanciu magiskais ritualais, idant kitiems nesisektu. Dabar busiu atsargesne plepedama ir i svecius kviesdama. Tikiuosi, kad tokiems zmonems simteriopai tie linkejimai atsirugs, netgi yra kazkokia technika jiems atgal pasiusti tuos kerus. Taip ir reiktu padaryti.

makita nieko nera neimanomo. Kai as buvau pas bureja ji man pasake, kad as dar jei noresiu turesiu sunu. Taip ir buvo zinokit, butent norejau. Kurk viska is naujo, savojo zmogaus nereikia pamirsti bet ir prisiristi nereikia. Reikia ji paleisti kaip nekeistai tai skambetu, tada ir tau ir jam geriau bus

paskendom vegetacijoje..as tai bent jau nesijauciu visiskai gyvenanti.tik einu i darba ir namo.trupinelis buities namuose ir viskas.. tiesa,teko pabuvot darbo vakareli,tai atrode kazkas tokio grandiozdinio...

nu labai idomu buvo sulaukt rezultatu po apsilankymo pas bureja o kokiam mieste ji?? tikrai ir as noriu apsilankyt,bet aiskiai,kad nezinau nei vienos,o noretusi ir bent kiek patikima surast,na,bent is rekomendacijos kokios kiek ir bijau isgirst ko nenoriu,bet gal gauciau ir norimu atsakymu.. kazkodel turiu itarima (ir kai kurie kiti artimieji mano),kad ir musu dali gimines kazkas prakeike.jau seniai esu lyginus kitu seimas,ju gimines,ir saviskius.vienos nelaimes..sakau gal irgi padetu nuimt koki uzkeikima,jeigu toks egzistuoja

Skyrely tylu, nes jis dabar jums išsikalbėti atviras, ir labai nekreipkit dėmesio, kad mes, senbuvės vis kartojam, kas viskas bus gerai. Vistiek guoskitės
Aš jau išsipasakojau, kaip jaučiausi, kai skaičiavau pirmus metus. Jūs pavydit mums, kad mums jau geriau, mes pavydim jums, kad savo žmogučius turėjot ilgėliau, nei mes.
Laukiau naujienų. Smagu, kad būrėja kiek paguodė.
Šias knygas galima rasti sena.lt , jei nerasit kur bibliotekoj ar pasiskolinti, tai po 10 lt. mačiau.

Man rekomendavo ta bureja drauge, draugei - drauges drauge. Ji Vilniuje, senamiesty gyvena. Jei noresi kontaktu, mielai pasidalinsiu. O siaip tikrai man ramiau, kad nueme ta uzkeikima, o gal tik isitikinimas, bet matyt irgi padeda
As labiausiai bijojau, kad man neispranasautu kokios mirtinso ligos ar mirties, net nezinau kodel, rodos nebijau mirties, su Juo susitiksiu ten, bet vistiek, matyt prigimtinis instinktas gyventi veikia. Bet ir nepasake to. Beje. uzsisakiau tas knygas apie pomirtini gyvenima, negaliu sulaukti kol atsius.
O vakar salia parduotuves pamaciau vyra einanti laikanti telefona prie ausies taip, kaip mano brangusis kartais - desine ranka prie kaires ausies, ta akimirka vos nepuoliau i glebi... paskui verkiau verkiau

Svajokit atsargiai: kartais svajonės išsipildo!

Taip. Arba kitaip. Svajokit drąsiai, jei jau išsipildo.

Jei prašysit dievo nors kokios palėpės su kiauru stogu prisiglausti;
nors kokio alugerio nuo baro kojoms pašildyti;
nors kokio surūdijusio opelio, kad tik važiuotų,-
tai ir gausit : būtent, kaip prašėt
Iš kur jam žinot, kad jūs norėjot visai ko kito

Patiko

Patiko ir jūsų interpretacija

Tas posakis grynai mano, mano išgyventas, nenusirašytas