QUOTE(sadnalor @ 2014 12 21, 22:21)
Ne tas atvejis. Prieš metus nuo retos ligos mirė žmona. Bet man pažystamas tas jausmas, kai viskas kvaila, beviltiška, beprasmiška...
Užuojauta.
Žadėjau klaust, Rolandas tai vyro vardas, ar kaip, nes čia daugiausia moteriškutės.
Kvaila sakyt "žinau, ką tai reiškia", bet aš prieš 4 metus palaidojau vėžiu savo antrąjį. Tikrai reikia daug laiko, kol pradedi daugmaž kvėpuoti. Nekoks receptas, bet tai "permušė" nauja širdgėla. Kai pirmasis vyras dingo be žinios ir buvo aišku, kad jo nebėra gyvo, bet neradom palaikų ir negalėjom palaidoti. Tų namų raktą jis buvo parodęs tik dukrai, kur padeda. Mes iš lėto juos tvarkėm, bet vis padėdavom atgal, kad, jeigu grįžtų, rastų.
Ir kaip tu tuos metus išbuvai? Vaikučius gal augini?