Mano fantazija "pasibalnojo" tuo, ko nemačiau. Ar jis lipo į medį ir nušoko, ar..ar..
Niekaip savo smegenimis negaliu suvokti ir taip norėčiau pažinti, ką žmogus, pasiėmęs virvę ir eidamas ten, galvojo, kaip jautėsi, iš kur ta drąsa neapsigręžti. Ar dvejojo, ar..ar.. kodėl būtent ten, kodėl tas medis. Atrodo, parodytų kas kokį dokumentinį filmą,- analizę psichologiniu aspektu, kaip tai dažniausiai būna. Blaivus žmogus, iš vakaro pas notarą perrašęs turtą dukrai, įteikęs draugei Kalėdinę dovaną, parūpinęs malkų.
"Mieliausia" tai, kad šiandien ta diena. Metai. Taip, jis nebebuvo mano vyras, aš nebemylėjau to žmogaus, bet..bet.. negaliu suvokti.
Sapnuoju nuolat visokias painiavas, tuos namus.
Dukra, berods, 12-oj klasėj, man tris kartus garsiai skaitė, kaip (nesėkmingai) Škėmos Garšva ėjo kartis. Gal perskaityti dar kartą. Atrodo, būtų lengviau, jei suvokčiau.