Gyvenimas po vyro mirties

#541
QUOTE(Kosmeta @ 2014 11 27, 19:31)
Labas smile.gif rugseji buvo jau 3 metai nuo TOS dienos kai jis isejo...rytoj jam butu sukake 29m sad.gif kasdiena prisimenu ji...                            O gyvenu gana gerai,gruodzio 3d dukrytei sukaks 1,6men smile.gif ji mano kasdieninis dziaugsmas,smagu matyti kaip ji tobuleja smile.gif

Laikas kapsi...
Kaip miela. Mažas žmogutis suteikia begalę džiūgių rūpestėlių ir neleidžia ilgai liūdėti. thumbup.gif
Aš taip pat būnu pati laimingiausia mamytė pasauly, kai grįžta dukra su draugu ir katinu. ax.gif
Atsakyti
#542
QUOTE(Kosmeta @ 2014 11 27, 19:31)
Labas smile.gif rugseji buvo jau 3 metai nuo TOS dienos kai jis isejo...rytoj jam butu sukake 29m sad.gif kasdiena prisimenu ji...                            O gyvenu gana gerai,gruodzio 3d dukrytei sukaks 1,6men smile.gif ji mano kasdieninis dziaugsmas,smagu matyti kaip ji tobuleja smile.gif

Labuka Kosmeta 4u.gif Gruodzio 3d. mano anukui sukaks 6 menesiai.
Dziugu girdet, kad pas tave viskas gerai thumbup.gif
Atsakyti
#543
Po 10 dienu bus 2 metai, kai jo nebera. Darosi taip sunku! Paskutiniai puse metu buvo lengvesni, esu kitoje salyje, dirbu darba, bet dabar...As ji sapnuoju, as matau ji einanti kolidoriuj darbe, zinoma veliau pasirodo, kad tai tik panasiai kaip jis apsirenges zmogus. Mano mazoji dukryte, kuriai, kai jis mire buvo tik du menesiai,kuo toliau, tuo labiau panaseja i ji, tie bruozai, lupu forma, sypsena, net kojytes, ji net kojytes vos vos sleivai deda, kaip jis.
Vis galvoju, galvoju, galvoju...Kasdien, ryte atsikelus, darbe, namie..Visada.
Pasakykit man, bet kodel as prisimenu tik ta pati baisiausia laika? (jis pasitrauke is gyvenimo savu noru) kodel as prisimenu tik ta diena? Kodel as negalvoju, apie tai, kas buvo gerai? sad.gif
Atsakyti
#544
QUOTE(kantrilot @ 2014 12 09, 23:02)
Po 10 dienu bus 2 metai, kai jo nebera. Darosi taip sunku! Paskutiniai puse metu buvo lengvesni, esu kitoje salyje, dirbu darba, bet dabar...As ji sapnuoju, as matau ji einanti kolidoriuj darbe, zinoma veliau pasirodo, kad tai tik panasiai kaip jis apsirenges zmogus. Mano mazoji dukryte, kuriai, kai jis mire buvo tik du menesiai,kuo toliau, tuo labiau panaseja i ji, tie bruozai, lupu forma, sypsena, net kojytes, ji net kojytes vos vos sleivai deda, kaip jis. 
Vis galvoju, galvoju, galvoju...Kasdien, ryte atsikelus, darbe, namie..Visada.
Pasakykit man, bet kodel as prisimenu tik ta pati baisiausia laika? (jis pasitrauke is gyvenimo savu noru)  kodel as prisimenu tik ta diena? Kodel as negalvoju, apie tai, kas buvo gerai? sad.gif

console.gif Nes tai labiausiai sukrėtęs dalykas. Greičiausiai, dėl to. Kai būna gerai, tai lyg savaime aišku, o kai nelaimė, tai labai širdelę veria.
Tikiuosi, ateis laikas, kai džiaugsies, o ne liūdėsi, žiūrėdama į jo gyvą paveiksliuką.
Viskas primena, bet po truputį atmintis turėtų dilti.
Aš taip pat savąjį "matydavau" bet kur, gatvėje, jei nors kiek kažkas panašaus. Dabar "matau" savo pirmąjį vyrą, kurį palaidojau prieš mėnesį. Menka čia paguoda, kad vieną nelaimę kita nelaimė užgožia. unsure.gif

Nekenčiu tos reklamuojamos apvalios šluotos iš top shop, nes su ja mačiau savo buvusį vyrą paskutinį kartą, diena prieš nelaimę,- nešė ją nupirkęs dovanų savo antrąjai.
Atsakyti
#545
mes taip mylejom vienas kita. Mes buvom isproteje vienas del kito. Viena sekunde galejom pyktis, trankyti duris, kita sekunde pulti vienas kitam i glebi ir prisiekinet, kad taip daugiau niekada nebus..Mes taip mylejom.. Jis turejo problemu, nesusitvarke su savim, jo tevas buvo alkoholikas..Bet jie buvo tokie uzsislepe, kad i juos paziurejus tikrai nepasakysi kad jie turi tokia baisia problema. Zinot, yra tokia grupe zmoniu, kurie ne tik po landynes smirdantys vaiksto, jie moka ''kulturingai'' , vieni ... sad.gif
O Dieve, kaip jis gailedavosi, jis verkdavo namo parejes, jis dare viska del musu.. As ji taip mylejau.
Jis buvo rusas. Negaliu klausyt tu ''grynu''rusu kalbos, negaliu.Jo balsas buvo toks, kad kai jis kalbedavo, atrodydavo jog jis sypsosi, toks sodrus, vyriskas besisypsantis balsas..
As atsimenu visus apgamus ant jo kuno, prisimenu jo rankas, prisimenu viska, viska, viska...

делай мне больно
Делай, но только не уходи
Atsakyti
#546
QUOTE(kantrilot @ 2014 12 10, 23:28)
mes taip mylejom vienas kita. Mes buvom isproteje vienas del kito. Viena sekunde galejom pyktis, trankyti duris, kita sekunde pulti vienas kitam i glebi ir prisiekinet, kad taip daugiau niekada nebus..Mes taip mylejom.. Jis turejo problemu, nesusitvarke su savim, jo tevas buvo alkoholikas..Bet jie buvo tokie uzsislepe, kad i juos paziurejus tikrai nepasakysi kad jie turi tokia baisia problema. Zinot, yra tokia grupe zmoniu, kurie ne tik po landynes smirdantys vaiksto, jie moka ''kulturingai'' , vieni ... sad.gif
O Dieve, kaip jis gailedavosi, jis verkdavo namo parejes, jis dare viska del musu.. As ji taip mylejau.
Jis buvo rusas. Negaliu klausyt tu ''grynu''rusu kalbos, negaliu.Jo balsas buvo toks, kad kai jis kalbedavo, atrodydavo jog jis sypsosi, toks sodrus, vyriskas besisypsantis balsas..
As atsimenu visus apgamus ant jo kuno, prisimenu jo rankas, prisimenu viska, viska, viska...

делай мне больно
Делай, но только не уходи

Kažkas sakė, kad malonių dalykų neatsimena. Atsimeni viską. Tie prisiminimai tavo. Ir ta meilės istorija. Kita gal praeis per gyvenimą nieko panašaus neišgyvenus. Gaila, kad trumpai. Vaikučių gaila. Sunku ir skauda. Kiek vandens turės nutekėti, kad kiek pasimirštų. Gal nereikia slopinti prisiminimų. Jie savaime palengvėle vis daugiau vietos užleis kitoms mintims.verysad.gif
Atsakyti
#547
QUOTE(kantrilot @ 2014 12 09, 23:02)
Po 10 dienu bus 2 metai, kai jo nebera. Darosi taip sunku! Paskutiniai puse metu buvo lengvesni, esu kitoje salyje, dirbu darba, bet dabar...As ji sapnuoju, as matau ji einanti kolidoriuj darbe, zinoma veliau pasirodo, kad tai tik panasiai kaip jis apsirenges zmogus. Mano mazoji dukryte, kuriai, kai jis mire buvo tik du menesiai,kuo toliau, tuo labiau panaseja i ji, tie bruozai, lupu forma, sypsena, net kojytes, ji net kojytes vos vos sleivai deda, kaip jis. 
Vis galvoju, galvoju, galvoju...Kasdien, ryte atsikelus, darbe, namie..Visada.
Pasakykit man, bet kodel as prisimenu tik ta pati baisiausia laika? (jis pasitrauke is gyvenimo savu noru)  kodel as prisimenu tik ta diena? Kodel as negalvoju, apie tai, kas buvo gerai? sad.gif

Neisivaizduoju kodel Kantrilot bet ir as prisimenu tik ta vakara kai ji radom. Man akyse stovi jo vaizdas, kaip ji isnesa is rusio, paguldo apklota juodu maisu ant zemes. Zmoniu mase aplinkui, vieni zekavi zmones, kiti kaiminai matyt, tik as nieko nematau ir ziuriu i viena taska, kaip, kad buciau uzburta. Ir vaizdu kitokiu jau daugeli metu man nera doh.gif
Atsakyti
#548
QUOTE(mamakubu @ 2014 12 12, 18:27)
Neisivaizduoju kodel Kantrilot bet ir as prisimenu tik ta vakara kai ji radom. Man akyse stovi jo vaizdas, kaip ji isnesa is rusio, paguldo apklota juodu maisu ant zemes. Zmoniu mase aplinkui, vieni zekavi zmones, kiti kaiminai matyt, tik as nieko nematau ir ziuriu i viena taska, kaip, kad buciau uzburta. Ir vaizdu kitokiu jau daugeli metu man nera doh.gif

Gal man pasisekė labiau, nes neteko matyti palaikų iki urnos. Jo seserys ėjo pas tyrėją smalsauti nuotraukų. Atseit, kad nepakištų ne tą. Aš dar tiek pasitikiu visomis grandimis, ir esu tikra, kad kremavo ne veršį.
Buvo kvailo vaikiško smalsumo. Kokios spalvos, rupumo, svorio pelenai. Pagaliau, virvė. Prieš kelias dienas, iš prokuratūros atsiųstos ataskaitos, sužinojau, kad tai buksyravimo lynas.
Turim priprast prie minties, kad tai to žmogaus sprendimas. Bėgimas nuo problemų. Skaičiau gera citatą. "Savižudybė- trumpalaikių problemų ilgalaikis sprendimas". Bet dėl vieno jie "susimauna". Nepasveria, kiek skausmo suteikia artimiesiems, visam gyvenimui trauma vaikams.
Atsakyti
#549
QUOTE(mamakubu @ 2014 12 12, 18:27)
Neisivaizduoju kodel Kantrilot bet ir as prisimenu tik ta vakara kai ji radom. Man akyse stovi jo vaizdas, kaip ji isnesa is rusio, paguldo apklota juodu maisu ant zemes. Zmoniu mase aplinkui, vieni zekavi zmones, kiti kaiminai matyt, tik as nieko nematau ir ziuriu i viena taska, kaip, kad buciau uzburta. Ir vaizdu kitokiu jau daugeli metu man nera doh.gif



simtu procentu lygiai tokia pati situacija buvo...simtu procentu, rusys,juodas maisas, ant zemes.

Buvo atsirade kaltinanciu mane del visko, aciu dievui, tokiu buvo tik keletas. Jo mama manes niekad nekaltino, nes zinojo visa situacija, jo sesuo taip pat. Ir nors as jauciausi kalta, dabar jau tas jausmas atrodo buvo siek tiek apslopes, bet man su jo mama bendraut, tai kazkas...Kazkas neimanomo. Negaliu paziuret zmogui i akis, negaliu. Juk su manim gyvendamas, jos brangiausias zmogus pasirinko toki kelia, su manim budamas. Man taip gaila toks vargses moters, kiek jai nelaimiu buvo per siuos du metus.. Gyvenimas kaikuriu nepasigaili, dauzo, kiek imanydamas..Ir uz ka verysad.gif
Atsakyti
#550
"Savigaila yra ne tik energijos švaistymas, bet ir pats blogiausias iš visų jūsų įpročių." D. Carnegie
Taip pat savęs kaltinimas, savigrauža ir pan. Reikia daug jėgų atsiriboti nuo įvykusio ir nekaltinti savęs, nes jausies tik blogiau, o pakeist tai nieko negali.
Perskaičiau begales knygų kaip būti laimingam stipriam ir t.t., bandau suvaldyti tą savigailos kirminą, nes tai aš labiausiai moku daryti, jaustis dėl visko kalta- taip pat.
Aš su vyru, kuris pasirinko tokį kelią, nebegyvenau jau 8 metus, bet ir pati savy radau daug to, ką galėjau/turėjau padaryti, kad taip nenutiktų. O ir mielosios jo seserys man prie urnos sėdėdamos konkrečiai įvardijo mano kaltę, kad girtavo, nes aš nenorėjau, kad gertų, dėl to smurtavo, bet galėjau pakentėti, nesiskirti. "Šalti namai" liko be moters. Ir kad paauglė dukra turėjo tėvu pasirūpint, žodžiu, vos ne mudvi pačios savo rankom... Dukrai tai buvo labai skaudu, o aš jau mačius gyvenime visko, vertinau realiai, kad tiesiog nusišneka, o aš pati žinau geriau, kiek kame tos mano kaltės ir ne prieš jas man atgailauti. Man tos kalbos kaip upelio čiurlenimas buvo.
Visiems sakau, kad vyrai į karą išėjo. Arba, kad silpnoji lytis, neatlaikė, o mes stiprios. Kas belieka.
Aukštyn galvas, mergaitės. smile.gif
Atsakyti
#551
As pamenu, kai kas nors man sakydavo - 'neliudek' 'viskas pasimirs' 'viskas bus gerai su laiku' ir t.t. tai noredavos tvoti i snuki, nes tai jiem, tiems kas tai sako, viskas pasimirs. Taip, kazkada bus geriau, bet niekad nebus gerai, nes puse sirdies tiesiog isplesta. Ir net dabar, praejus beveik dviems metams, as vis dar negaliu patiket, kad jo nebera. Vis dar lygiai toks pats jausmas, jei ir uzsimirsti ilgelesniam laikui, kai vos tik prisimenu, tai pereina per kuna skausmo banga, lyg pirma karta pamacius ta vaizda. Iki dabar, kai musu dukrytes kazka naujo ismoksta, kazka linksmo iskrecia, as noriu imt telefona i rankas ir rasyt zinute jam, viska papasakot...

Kaip buvo baisu, mes gyvenom mazam miestely, atsimenu, nueinu i parduotuve, ir juk matau - zmones is padilbu ziuri i mane, vos tik atsisuku nusuka zvilgsni, drasesni uzuojauta pareiskia.. Noredavosi lekt tolyn is didesniu susiburimo vietu, nes tie zvilgsniai...Geriau jau apsimestu kad nieko nenutiko
Atsakyti
#552
Geriausias vaistas nuo sielvarto yra pyktis. Kvaila, bet tikrai gera terapija rietis su giminėms, ar bent jau piktintis jais savo stovykloje.
Antra. O ką tiems žmonėms daryt, sakyt? Kaip tu elgtumeis jų vietoj? Atėjo viena pirkėja ir pasakė: vakar palaidojau savo dukrą. Žagtelėjau. Kodėl tai sako man, ką turėčiau sakyti. Ne taip lengva ir tiems ktiems. Lyg nedera lįst į fūšią klsusinėti. Lyg nedera likti nuošaly.
Atsakyti