Gyvenimas po vyro mirties - Puslapis 44 - Pasidalinkim netekties sielvartu

ragana66

Ištikimas dalyvis

ragana66

Ištikimas dalyvis

2014-09-27 22:23

27 rugsėjo 2014 - 22:23

QUOTE(koranė @ 2014 09 25, 09:15)

Sveikos turiu ir aš didelį skausmą prieš 5mėn palaidojau vyrą jam buvo 41m kol kas dar negaliu atsigauti sveikas žmogus užgeso per 3savaites užėjo staigiai namie išveže i ligoninę Alytaus priėmimą pralaikė 2val kol žmogus pradėjo mirt tada susigriebė išvežė į Kauną padarė operaciją viskas buvo gerai atsigavo po labai sunkios operacijos bet antrą velykų dieną buvo insultas ir po 2sav taip ir neatsigavęs numirė pykstu ant savęs kad gal ko nepastebėjau gal jam buvo blogai pykstu ant daktarų kad delsė labai sunku

<{POST_SNAPBACK}>

Neguosiu, nesakysiu, kad turi gyventi dėl vaikų, neaiškinsiu, kad laikas gydo... Kiekviena turim atrasti savąjį kelią, kaip visa tai atlaikyti. Pasakysiu tik tiek, kad tikriausiai visos Tavo reakcijos, jausmai mūsų irgi išgyventos, patirtos. Taigi tikrai esi sava tarp svetimų, o gal savų, net nežinau, kaip įsivardinti. Apkabinu, mieloji

mamakubu

Ekstra senbuvis

mamakubu

Ekstra senbuvis

2014-09-29 21:23

29 rugsėjo 2014 - 21:23

QUOTE(koranė @ 2014 09 25, 09:15)

<{POST_SNAPBACK}>

Sveika

Tik nekaltink saves, tai neiseis i gera. Zinau pagal save. Tai vadinama gyvenimu ir reikia gyventi ir priimti viska ka mums siuncia sis pasaulis. Tikrai mes stiprios ir gyvensim. Stiprybes tau Korane. Zinau, kad nebus viskas gerai, bet tai laikina, viskas laikina

Papildyta:
Raganiuke kaip tu laikais?

rene'

Patyręs dalyvis

rene'

Patyręs dalyvis

2014-11-16 20:35

16 lapkričio 2014 - 20:35

Sveikos.
Užuojauta, korane

Čia ta pati persivardijusi našlė kvadratu. Palaidojau ir pirmąjį (buvusį) vyrą, kuris buvo dingęs be žinios.

(Antrąjį palaidojau prieš 4 metus po sunkios ligos)
Kažkoks prakeiksmas, karma..
Kaimynė, ryte po laidotuvių, pareiškusi užuojautą, pasakė, kad trečias vyras man nebepriklauso. Priėmiau tai kaip aukso žodžius su juodo humoro skraiste. Patikinau, kad neketinu viršyti limito ir antrąja Raisa neketinu tapti. O ir vyrai bėgs nuo manęs kaip nuo maro, paklausus: kas nori būti trečias?

Gyvenimas...kažkoks... belieka kabintis į tokį, koks jis yra.

Kaip mamakubu anūkėlė auga?

mamakubu

Ekstra senbuvis

mamakubu

Ekstra senbuvis

2014-11-18 17:53

18 lapkričio 2014 - 17:53

QUOTE(žavesėlis @ 2014 11 16, 21:35)

Sveikos.
Užuojauta, korane

Čia ta pati persivardijusi našlė kvadratu. Palaidojau ir pirmąjį (buvusį) vyrą, kuris buvo dingęs be žinios.

Gyvenimas...kažkoks... belieka kabintis į tokį, koks jis yra.

Kaip mamakubu anūkėlė auga?

<{POST_SNAPBACK}>

Sveikute

Labai zavu, kad persivadinai. Dabar svyti ir tikesimes, kad gyvenime nebus daugiau nemaloniu staigmenu. Anukelis gerai, jau greit puse metuku bus, 3 gruodzio. Burbulas kaip reikia, net nepasakysi, kad gime neisnesiotas.
Kazko vis maziau cia uzsukam i sita graudu kampeli. Gal ir gerai, nes kai sukyla prisiminimai kurie liudina tai pasidaro nekas. Karts nuo karto as pasiziuriu kaip kas gyvena, ar yra kokiu nauju ziniu. Tik nelabai kas raso. Bet as vis dar cia

rene'

Patyręs dalyvis

rene'

Patyręs dalyvis

2014-11-19 18:39

19 lapkričio 2014 - 18:39

QUOTE(mamakubu @ 2014 11 18, 18:53)

Sveikute

<{POST_SNAPBACK}>

Taigi anūkėlis. Kaip aš apsižioplinau

Grįžtu vis, kaip nusikaltėlis į įvykio vietą.
Nutariau paplepėti apie nieką kitose temose laisvalaikiu, tai prisiregistravau vėl. Tik nelabai apie nieką pavyksta. Vistiek nuolat "pramuša" ta patirtis ir neviltis.
Po savaitės bus 4 metai, kai nebeturiu savo žmogaus. Po mėnesio- pirmojo vyro mirties metinės.
Taip, nedrąsiai čia berašoma. Įdomu, kaip kabinasi į gyvenimą vėliau rašiusios. Pasigirkit

makita

Ištikimas dalyvis

makita

Ištikimas dalyvis

2014-11-19 19:34

19 lapkričio 2014 - 19:34

Sveikos mielosios

Dziaugiuosi, kad skyrelyje nariu nedaugeja. O tai, kad maziau cia lankomes, laikau geru zenklu.Vadinasi, gyvenimas tesiasi, esame vis daugiau uzsiemusios kitais darbais ir mintimis. As tai tikrai

mano leliukui jau 1 menuo, jis man pats geriausias vaistas nuo blogu minciu ir pagundos saves gailetis ar dairytis I praeiti. Dievulis manes tikrai pagailejo, kad atsiunte si angeliuka, o sunaus tetis irgi nuostabus zmogus, rupestingas svelnus dosnus, negaliu noreti daugiau. Tad stengiuosi tiesiog dziaugtis tuo ka likimas duoda man dabar

zinoma, atmintis niekur nedingo. Stai ir velines praejo, neaplankiau kapelio, tik namie zvakele padeginau. Del to jauciu priekaista sau. Mintimis kalbuosi su juo. Nepamirstu. Myliu ir ilgiuosi. Ir taip bus visada. Tiesiog nebegyvenu praeitim.

mamakubu

Ekstra senbuvis

mamakubu

Ekstra senbuvis

2014-11-20 07:26

20 lapkričio 2014 - 07:26

QUOTE(makita @ 2014 11 19, 20:34)

Sveikos mielosios

Dziaugiuosi, kad skyrelyje nariu nedaugeja. O tai, kad maziau cia lankomes, laikau geru zenklu.Vadinasi, gyvenimas tesiasi, esame vis daugiau uzsiemusios kitais darbais ir mintimis. As tai tikrai

<{POST_SNAPBACK}>

Makita pakeisk savo statusa SMe, nes leliuka turi

Dziaugiuos uz visas kam lengviau ir nebesielvartaukit taip kam dar vis nera lengva. Noreciau ir as, kad atsilieptu kitos nares, lauksim

rene'

Patyręs dalyvis

rene'

Patyręs dalyvis

2014-11-20 12:55

20 lapkričio 2014 - 12:55

QUOTE(mamakubu @ 2014 11 20, 08:26)

Makita pakeisk savo statusa SMe, nes leliuka turi

Dziaugiuos uz visas kam lengviau ir nebesielvartaukit taip kam dar vis nera lengva. Noreciau ir as, kad atsilieptu kitos nares, lauksim

<{POST_SNAPBACK}>

Taip taip, išlįskit, pasirodykit.

Miela, kad nedaugėja, bet, gal tiesiog neužsuka, ar nerašo tos, kurios gedi šiuo metu. Labai laukiam jūsų ir kviečiam.

Aš viduje "verdu" ant močiutės, kuri liko našlė būdama 87. Aš likau už borto- 37. Tai reiškia, kad ji visą pusšimtį metų už mane ilgiau buvo mylima, laiminga, reikalinga ir lepinama, saugi ,savo namuose ir visa kita. Vyras buvo ramus ir geras žmogus, tikrai nei skurdo, nei smurto, nei girtuoklysčių ji nematė. Rods ne aš nuo ryto iki vakaro turėčiau ją guosti, o ji mane...
Bet.... juk nenorėčiau keisti savo esamo (ir būsimo), į visapusiškai aprūpintą, ramų ir laimingą gyvenimą, bet jau buvusį.