Gyvenimas po vyro mirties - Puslapis 43 - Pasidalinkim netekties sielvartu

mamakubu

Ekstra senbuvis

mamakubu

Ekstra senbuvis

2014-07-15 21:06

15 liepos 2014 - 21:06

QUOTE(rolali @ 2014 07 13, 12:23)

Vakar jau buvo mėnuo be jo... Tik dabar pradedu suvokt, kas iš tikrųjų atsitiko, kad jo TIKRAI NEBĖRA, kad jis nebegrįš, nebegaminsiu jam valgyt, nebesulauksiu jo vakare, kad niekada nebesakys kaip mane myli. Jis visada sakydavo, kad niekas tavęs taip nemylės, kaip aš.
O skausmas nenusakomas, atrodo širdis, tikraja to žodžio prasme, plyšta, nes labai sunku... Norėtųsi kažkur nueit ar išvažiuot, bet negaliu, iš kart mintyse galvoju, kad aš viena, be jo. Mes vienas be kito negalėjom, užtekdavo stipriai apsikabint ir atrodo visos bėdos pasibaigdavo.
O dabar viskas kitaip...

<{POST_SNAPBACK}>

Viskas ir bus kitaip. As skaitydama asaras negaliu sulaikyti. Pasidariau labai jautri. Kiekvienam savo likimas aisku ir niekas nesupras tave taip kaip pati ir tiek skausmo nepajaus kiek jauti tu. Nors ir visi mes cia be antrosios puses bet visi skirtingai jauciam ir visiem skirtinga ta vienatve. As tai viska atiduociau, kad tik ji pamatyciau sapne

rene*našlė²

Neaktyvus dalyvis

rene*našlė²

Neaktyvus dalyvis

2014-07-28 20:46

28 liepos 2014 - 20:46

Sveikos, mielosios

Negaliu be jūsų

Pasiilgau ir apkabinu visas.

ką parašėt ir

Naujiems veidams ir vardams

Sentimentai senbuvėms

....
prieš Kalėdas mano buvęs vyras perrašė visą savo turtą mudviejų paveldėtojai, prisakė begales "jeigu man kas nutiktų...", paliko sms "Atleiskite"...
Kapelio neturim...
Kai tai nutinka, atleidi viską.. Ir visada atsiranda, ką dar galėjai padaryt,- kažką įmanoma ar neįmanoma.. numatyt, sustabdyt... ženklų buvo begalės..
Jeigu jis būtų bent nutuokęs, kiek skausmo suteiks dukrai, tikrai nebūtų ryžęsis. Kaip reikėjo ją guost, kai klyksmas: kaip jis galėjo taip su manim pasielgti??? o aš??? kodėl jis nepagalvojo apie mane???
Birželį būtų sukakę 50...
Kalėdas atšaukėm...

visam...

-----
Antrojo vyro kapelį (kurį palaidojau 3m. 8mėn.) buvau apleidus, primiršau. Didi gėda. Atgailai prisiskyriau keleta aplinkinių apleistų kapelių. Bėginėju su kaupeliais ir laistytuvais...
-----
Našlė kvadratu. Sako, tokia mano karma... Savigynai renkuosi juodą jumorą: vienam tas nutiko, antram tas, kas nori būti trečias?

-----
Dar syk apkabinu visas. Su šiluma prisinemu nutę, nepailstančią guodėją mamakubu, ragana666, visas visas..

Viena jau 3 metai 8 mėnesiai ir 2 dienos.

rene*našlė²

Neaktyvus dalyvis

rene*našlė²

Neaktyvus dalyvis

2014-07-29 07:53

29 liepos 2014 - 07:53

Apsilankiau. Pasisveikinau. Prisidaviau. Per skaudu čia... Sukyla viskas...
Prašysiuos išregistruojama...
Kaip visad... laikykitės

malvinute

Patyręs dalyvis

malvinute

Patyręs dalyvis

2014-07-30 23:23

30 liepos 2014 - 23:23

QUOTE(rene*našlė² @ 2014 07 29, 08:53)

Apsilankiau. Pasisveikinau. Prisidaviau. Per skaudu čia... Sukyla viskas...
Prašysiuos išregistruojama...
Kaip visad... laikykitės

<{POST_SNAPBACK}>

Sunku, brangioji, del to, kad esi "priversta" skaityti istorijas tu, kurios jau kazkiek issilaize zaizdas, skaiciuoja menesius, metus, kitus... Suvoki, kad esi naujoke ir butent tau siandien skaud labiau, nei mums... Ir man taip buvo... pavydas imdavo... pyktis... ir svarstydavau, kada as busiu ju vietoje... ir stai jau esu "pazengusi"... treti metai prasidejo...
Kuri tai pavadinot "gyvenimu iki ir po"... 100% pataikyta... Rodos "po" mano gyvenimas - istisas nesibaigiantis nesusipratimas... Nors drisau leisti sau susirasti kita zmogu netgi priimti ji i savus namus, visa tai man atrodo grynas absurdas. Yra zmogus salia, ale bele ir tiek... jokiu ateities planu, jokio "mes"... jokiu zodziu "myliu, pasiilgau", jokio jausmo... Nesuprantu, ka mes vienas su kitu kartu veikiame... Tiesiog stumiam laika ir tiek... Amzinai taip nesites. Nesuprantu, ar zmogus netinkamas, ar as kitaip jau nebesugebu... Rodos iseis-tegu sau eina... Iseina - zliumbiu.
Ir nuolat galvoju - tai - ne tas pats. Jis - ne mano zuves vyras. Ir niekad jo nei pakeis, nei atstos. Jis -tik siaip sau... Is nenoro ir baimes buti vienai. Bet niekada jo nepavadinsiu savo zmogum, savo antra puse. Nes jos as jau esu netekausi... Taigi, mergaites, tas "po" netgi po keliu metu - nieko gero... bent jau man...

mamakubu

Ekstra senbuvis

mamakubu

Ekstra senbuvis

2014-07-31 20:05

31 liepos 2014 - 20:05

QUOTE(rene*našlė² @ 2014 07 29, 08:53)

Apsilankiau. Pasisveikinau. Prisidaviau. Per skaudu čia... Sukyla viskas...
Prašysiuos išregistruojama...
Kaip visad... laikykitės

<{POST_SNAPBACK}>

O dievuliau cia tu rene.

Kaip tai tikras sudinas likimas. Net nezinau ka parasyti ir kaip paguosti tokio likimo zmogu. Apsilankyk brangioji, man irgi buti cia skaudu be galo bet ateinu ir tu ateik, nepalik musu

Nemaciau iskart tavo zinutes, paleidau tave

Tik niekad negalvok, kad busi viena. Paguodai turiu pasakyti, gal ir trecias ale tik ne lauk, kad bus kaip tavo dviem. Zinai tiesa sakant pati rasau o pati bijau likti viena, nes dar nestoviu tvirtai ant koju. Truksta, ziauriai truksta kalbos sio metu, anglu kalbos. As juk UK randuos

Dar tikiuos, kad rasiu tave cia

Papildyta:

QUOTE(malvinute @ 2014 07 31, 00:23)

<{POST_SNAPBACK}>

Malvinut tas pats ir man ir ne keli metai praejo ir sunu turiu, rodos viskas gerai, bet ne viskas gerai

Vis dar mano pirmojo atvaizdas manes nepalieka. Neseniai as saviski antra pavadinau jo pavarde

Kazkaip taip nesamoningai isejo pati nezinau kaip istveriau.

malvinute

Patyręs dalyvis

malvinute

Patyręs dalyvis

2014-07-31 20:07

31 liepos 2014 - 20:07

QUOTE(rene*našlė² @ 2014 07 29, 08:53)

Apsilankiau. Pasisveikinau. Prisidaviau. Per skaudu čia... Sukyla viskas...
Prašysiuos išregistruojama...
Kaip visad... laikykitės

<{POST_SNAPBACK}>

Vaje... kokia aš višta... Atsiprašau, Rene... Kaip galėjau taip apsižioplinti...

mamakubu

Ekstra senbuvis

mamakubu

Ekstra senbuvis

2014-07-31 21:30

31 liepos 2014 - 21:30

QUOTE(malvinute @ 2014 07 31, 21:07)

Vaje... kokia aš višta... Atsiprašau, Rene... Kaip galėjau taip apsižioplinti...

<{POST_SNAPBACK}>

Prisiminei Rene

Man irgi neiskart dasuto.

.Juo2ke.

Atkaklus dalyvis

.Juo2ke.

Atkaklus dalyvis

2014-08-04 03:04

04 rugpjūčio 2014 - 03:04

Nejaugi??? pagaliau gausiu atsakymo sansa??

Nezinau ka ir galvot...Nebesuskaiciuosiu kiek kartu bandziau vis atsakyt savo jausmus i jusu pateiktus komentarus...tiek pat ir dar dvigubai tiek is manes buvo atimta galimybe tai atlikt

Stengiausi is paskutiniuju prisijungt prie svieziausio temos komentaro, deja belikdavo dziaugtis interneto slubavimais ir prisijungimo kodu puslapio pradingimu...
jau nebetikiu,kad tai ivyko visus kartus "netycia". Tieeeeek norejau pasakyt,o per sitas isdaigas deja neturejau ne menkiausios galimybes...

priminsiu savo "statistika":
pries menesiuka atzymejau pora metu.niekas nepasikeite,kaip "buvo visko" taip vis dar ir "buna visko"...zinoma,dauguma to nemato,ir is keleto "a le laimingo snukelio" nuotrauku supranta,kad jau viskas ok ir gyvenimas teka sava vaga.
o deja...negi dejuosi kiekvienam sutiktam,kad man susiktai blogai ir netgi griztu prie tokiu blogu minciu,kaip cia atsisveikinus su siuo man nedraugisku gyvenimu

aplink tik matau ir girdziu laimingas seimas su naujagimiais...tai kazkada buvo mano gyvenimo tikslas...

deja tai ne dienorastis ir neisliesiu visko,ka planavau atsakant i kiekviena komentara...

bet isgyvenimai vis dar laaabai skausmingi.
esu jauna,zavi,veikli ar kaip ten jas vadina...be proto norinti tapti mama,bet neduok Duokviev,vienisa mama!
kur dabar esu??? kazkur paskendus tose svajonese "tapti mama"...
jaustis mylima,saugi,laiminga..........atrodo uz juru mariu tokios svajones gludi..

nezinau AR lemta ir jei lemta tai KADA patirt laime siam gyvenime..Nes tai ka dabar isgyvenu...na,stengiuos dziaugtis ir dekot Dievui uz tai,ka suteike,bet nors tu ka,manau mano didziausia laime jau praeity...

manau jau isgyvenau savo sio gyvenimo meile.netikiu,kad mano sirdis galetu darkart pajaust tai ka jaute...dabar belieka "isgyvenimas"...

ne kazka ;(

malvinute

Patyręs dalyvis

malvinute

Patyręs dalyvis

2014-08-04 10:12

04 rugpjūčio 2014 - 10:12

manau jau isgyvenau savo sio gyvenimo meile.netikiu,kad mano sirdis galetu darkart pajaust tai ka jaute...dabar belieka "isgyvenimas"...

ne kazka ;(

<{POST_SNAPBACK}>

[/quote]

Žinai, Juo2ke, kai mane užklupo ta tragedija, svarsčiau, kad neturint vaikučių ko gero lengviau būtų atsitiesti ir gyventi toliau, nes vaikų akys kas kart neprimins JO... Bet būtent jie buvo tas variklis, dėl jų stengiausi kabintis. Ir man buvo minčių užmerkt akis ir spaust greičio pedalą iki dugno arba stovint ant tilto "leistis" žemyn. Bet pagalvodavau, kad turiu du angelėlius, kurie be manęs daugiau nieko šioje žemėje neturi... Šiandien, skaičiuojant trečius metus, mano vaikučiai yra vienintelis TIKRAS dalykas, kurį turiu šiam gyvenime. Visa kita - klystkeliai ir nesusipratimai...
Žinai, mieloji, kol neįtikinsi savęs, kad tai ką turėjai, jokiomis aplinkybėmis nebegrįš, nesugebėsi eiti toliau... Nors ir žengus tą žingsnį, iš likimo draugių patirties matyti, kad anaip tol nevisada tas naujas gyvenimas, netgi susilsukus vaikelio, kompensuoja tai, kas prarasta...
Nėra būdų dirbtinai viską susikurti... Viskas Dievo rankose. Svarbiausia - suprasti, kad pradėjus naują gyvenimo etapą, neužmirši, neišstumsi ir neišduosi senojo... Tik tiek... O visa kita kada nors ateis savaime...

ragana66

Ištikimas dalyvis

ragana66

Ištikimas dalyvis

2014-08-08 20:40

08 rugpjūčio 2014 - 20:40

Esu is tu, kuri karts nuo karto teikia ataskaitas.... Is tu, kuri gyvenima dalija "iki" ir "po", kuri per be penkiu dienu ketverius metus sugebejo pakeisti viska - pardave nama, masina, isleido vaika i mokykla, pakeite du darbus, bet nesugebejo pasikeisti pavardes ir isileisti zmogaus i savo gyvenima.

Treciadieni skaiciuosiu penktuosius metus. Zinau, kad gyvenimas su Juo buvo, to nepaneigsi, liko vaikai, uosviai. Bet ta gyvenima gyveno "ji", po "to" gyvenu as. Kartais atrodo, kad kai pasakoju praeiti, pasakoju kito zmogaus istorija. Sakau, kad nebeskauda, bet kartais taip sudiegia, kad norisi iseiti is proto... Jau nesuskaiciuosiu, kiek buvo bandymu kazko ieskoti ir kiek nusivilta... Viena mano dalis kas vakara nori zmogaus, kad apkabintu. Kita dalis jau iprato gyventi viena ir nebesivaizduoja bendros ateities, rupesciu, buities dalijimosi. Ejimas i pazintis yra tik tuscias laiko svaistymas. Zinau, kad patraukli, kad idomi ir t. t., bet daugiau nesinori. Suplanuotas gyvenimas griuvo, o perstatymai, keiciant pagrindini veikeja, matyt dar neleistini... Laikykimes kazkaip....

Rene, aciu, kad esi salia manes daugiau nei cia. Mielosios, isipareigoju musu sviesuli saugoti...

mamakubu

Ekstra senbuvis

mamakubu

Ekstra senbuvis

2014-08-10 08:13

10 rugpjūčio 2014 - 08:13

QUOTE(ragana66 @ 2014 08 08, 21:40)

Rene, aciu, kad esi salia manes daugiau nei cia. Mielosios, isipareigoju musu sviesuli saugoti...

<{POST_SNAPBACK}>

Labas Raganiuke. Malonu tave matyti. Sio metu esu LT bet jau treciadieni iskrendam atgal i UK. As jau du menesiai esu mociute

Turiu anuka Kaju

O viskas po senovei. Dar mano sirdys cia LT, nepriprantu prie uzsienio, matomai, kad kalbos barjeras yra vien del to ir blogai.

Irgi prizadu cia lankytis ir jusu nepamirsiu nei vienos

Apkabinu visas ir daugiau pozityvo i musu gyvenima

koranė

Naujokas

koranė

Naujokas

2014-09-25 08:15

25 rugsėjo 2014 - 08:15

Sveikos turiu ir aš didelį skausmą prieš 5mėn palaidojau vyrą jam buvo 41m kol kas dar negaliu atsigauti sveikas žmogus užgeso per 3savaites užėjo staigiai namie išveže i ligoninę Alytaus priėmimą pralaikė 2val kol žmogus pradėjo mirt tada susigriebė išvežė į Kauną padarė operaciją viskas buvo gerai atsigavo po labai sunkios operacijos bet antrą velykų dieną buvo insultas ir po 2sav taip ir neatsigavęs numirė pykstu ant savęs kad gal ko nepastebėjau gal jam buvo blogai pykstu ant daktarų kad delsė labai sunku

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis