[quote=.Juo2ke.,2013 12 11, 17:03]
bet vis pagalvoju,koks jo buvo tikrasis tikslas sioj zemej si gyvenima. velgi...atsakymu nera. ka padarysi...
Mano atsakymas būtų toks: jie šiame pasaulyje matyt buvo tikslu padėti mums, padėti išmokti stiprybės, išmokti vertinti tai, ką turime, pamatyti pasaulį taip, kaip matome mes dabar, kai praradome visa tai ką turėjome brangiausio. Niekada nebūsime tokios kokios buvome, gal tai ir bausmė už kokius karminius griekus. Gali galvoti kaip nori, bet atsakymas, kaip tu ir sakai, ne mūsų nosiai. Šventai tikiu, kad viskas buvo nulemta iš aukščiau, kad visa tai, ką dabar išgyvename, kad stojamės ant kojų ir einame pirmyn, yra mūsų kelias, kurį turime nueiti. Ir dabar pagalvoju, kad man ta mano kančia tokia sava, niekam jos neatiduosiu, ji mano dalis ir liks su manimi ir eis kartu į kapą, pas jį. Nunešiu kaip dovaną jam savo ašaras, neišsakytus meilės žodžius ir bučinius, jis supras, jis žino kaip stipriai brangus man yra.
[quote=makita,2013 12 11, 16:16]
[quote=.Juo2ke.,2013 12 11, 17:03]
Šventai tikiu, kad viskas buvo nulemta iš aukščiau, kad visa tai, ką dabar išgyvename, kad stojamės ant kojų ir einame pirmyn, yra mūsų kelias, kurį turime nueiti. Ir dabar pagalvoju, kad man ta mano kančia tokia sava, niekam jos neatiduosiu, ji mano dalis ir liks su manimi ir eis kartu į kapą, pas jį. Nunešiu kaip dovaną jam savo ašaras, neišsakytus meilės žodžius ir bučinius, jis supras, jis žino kaip stipriai brangus man yra.
[/quote]
Tavosios kancios niekas ir nepriims. Kiekvienas nesa tik savo kryziu.
Labas visoms
[quote=.Juo2ke.,2013 12 11, 17:03]
Šventai tikiu, kad viskas buvo nulemta iš aukščiau, kad visa tai, ką dabar išgyvename, kad stojamės ant kojų ir einame pirmyn, yra mūsų kelias, kurį turime nueiti. Ir dabar pagalvoju, kad man ta mano kančia tokia sava, niekam jos neatiduosiu, ji mano dalis ir liks su manimi ir eis kartu į kapą, pas jį. Nunešiu kaip dovaną jam savo ašaras, neišsakytus meilės žodžius ir bučinius, jis supras, jis žino kaip stipriai brangus man yra.
[/quote]
Tavosios kancios niekas ir nepriims. Kiekvienas nesa tik savo kryziu.
Labas visoms
Sveikutės,
Atėjau čia, nes nebežinau kur dėtis iš skausmo ir nevilties. Prieš 8 metus atėjau į šį skyrelį, kad ištverčiau dukrytės netektį. Dabar, deja, vėl sugrįžtu, tik šį kartą netekusi savo vyro. Jau mėnuo laiko, kai jo nėra. O kiekviena diena virto košmaru iš kurio niekaip negaliu prabusti. Iki šiol dar negaliu patikėti, atrodo va tuoj tuoj prabusiu ir viskas bus gerai, jis bus sveikas ir gyvas. Metus laiko kovojom su jo liga, nors gydytojai iškart sakė, kad jo diagnozė, tai mirties nuosprendis. Buvom net pasiekę, tai, kad mums pavyko jo auglį sumažinti, kas anot gydytojų neįmanoma. Buvo sužibusi viltis, kad stebuklas įvyks. Bet.. Jis vieną dieną tiesiog sukniubo ant mano rankų ir pamažu nustojo kvėpuoti. Nežinau kas atsitiko, ar visgi auglys kažką užspaudė, ar kraujagyslė galvoje trūko, atsisakiau ikiteisminio tyrimo, nenorėjau, o ir ką tas žinojimas pakeistų. Jei ne dukrytė turbūt iki šiol nebūčiau sugebėjusi pakilti iš lovos. Dėl jos bandau judėti toliau, kažkur einu, kažką darau, viskas atrodo taip beprasmiška. Visos dienos paskendusios kažkokioj migloj. Niekas neguodžia. Skausmas taip spaudžia krūtinę, kad net kvėpuoti sunku. Pavargau klausyti kitų žmonių aiškinimo, kaip turiu gedėti, kaip turiu gyventi, dėl ko turiu gyventi. Tad prieš kai kuriuos žmones tiesiog paprasčiau užsidėti tam tikrą kaukę. Todėl ir atėjau čia, nes žinau, kad čia galėsiu išlieti savo emocijas ir būsiu suprasta.
Atėjau čia, nes nebežinau kur dėtis iš skausmo ir nevilties. Prieš 8 metus atėjau į šį skyrelį, kad ištverčiau dukrytės netektį. Dabar, deja, vėl sugrįžtu, tik šį kartą netekusi savo vyro. Jau mėnuo laiko, kai jo nėra. O kiekviena diena virto košmaru iš kurio niekaip negaliu prabusti. Iki šiol dar negaliu patikėti, atrodo va tuoj tuoj prabusiu ir viskas bus gerai, jis bus sveikas ir gyvas. Metus laiko kovojom su jo liga, nors gydytojai iškart sakė, kad jo diagnozė, tai mirties nuosprendis. Buvom net pasiekę, tai, kad mums pavyko jo auglį sumažinti, kas anot gydytojų neįmanoma. Buvo sužibusi viltis, kad stebuklas įvyks. Bet.. Jis vieną dieną tiesiog sukniubo ant mano rankų ir pamažu nustojo kvėpuoti. Nežinau kas atsitiko, ar visgi auglys kažką užspaudė, ar kraujagyslė galvoje trūko, atsisakiau ikiteisminio tyrimo, nenorėjau, o ir ką tas žinojimas pakeistų. Jei ne dukrytė turbūt iki šiol nebūčiau sugebėjusi pakilti iš lovos. Dėl jos bandau judėti toliau, kažkur einu, kažką darau, viskas atrodo taip beprasmiška. Visos dienos paskendusios kažkokioj migloj. Niekas neguodžia. Skausmas taip spaudžia krūtinę, kad net kvėpuoti sunku. Pavargau klausyti kitų žmonių aiškinimo, kaip turiu gedėti, kaip turiu gyventi, dėl ko turiu gyventi. Tad prieš kai kuriuos žmones tiesiog paprasčiau užsidėti tam tikrą kaukę. Todėl ir atėjau čia, nes žinau, kad čia galėsiu išlieti savo emocijas ir būsiu suprasta.
Užjaučiu. Labai gerai suprantu tavo būseną. Man tas pat su žmona. To žodžiais neišreikši.
QUOTE(beana @ 2014 01 03, 01:29)
Pavargau klausyti kitų žmonių aiškinimo, kaip turiu gedėti, kaip turiu gyventi, dėl ko turiu gyventi. Tad prieš kai kuriuos žmones tiesiog paprasčiau užsidėti tam tikrą kaukę. Todėl ir atėjau čia, nes žinau, kad čia galėsiu išlieti savo emocijas ir būsiu suprasta.
Laba. Uzuojauta beana Del zmoniu ir neprivalai ju klausyti. Kiekvienas nesa savo kryziu, o jie jei to neisbande tai is mandagumo galetu ir patileti. Mes visi geruciai kai zerstam patarimus, bet ar jie reikalingi? Tu dabar jauties kaip ir mes visos kurios netekom avo antrosios puses. Pirmi metai labai sunkus, reikia nepasiduoti. Nenoriu rasyti to zodzio ''laikytis'', man jis niekad nepatiko, reikia gyventi kam del saves kam del vaiku. Laimei turi vaikuti del jo ir stenkis nepaluzti. Vaikas turi tave matyti tokia kokia visada. Be galo sunku, as net nenoriu prisiminti kaip buvo. Kaip bebutu sunku mes istversim, mes privalom ta padaryti. Uzeik i skyreli, pasiklabek kai bus sunku.
Papildyta:
QUOTE(sadnalor @ 2014 01 03, 01:41)
Užjaučiu. Labai gerai suprantu tavo būseną. Man tas pat su žmona. To žodžiais neišreikši.
Manau, kad tiesa. Kiek nerasyk, o jausmus neperduosi. Sadnalor kas nutiko
Esi vyras kas SMe keista Nepamanyk, kad noriu pasakyti, kad negalima uzeiti. Jokiu budu, mes visi zmones ir jei jau bloga nesvarbu kokios lyties.
QUOTE(mamakubu @ 2014 01 07, 11:47)
Manau, kad tiesa. Kiek nerasyk, o jausmus neperduosi. Sadnalor kas nutiko
Esi vyras kas SMe keista Nepamanyk, kad noriu pasakyti, kad negalima uzeiti. Jokiu budu, mes visi zmones ir jei jau bloga nesvarbu kokios lyties.
Aciu uz supratima.
Taip as vyras. Mums abiems labai patiko sitas portalas, tai ir atejau, tik nelabai zinau ko... Gal pasiguosti, gal pagalbos...
Zmona susirgo ir ...
Liko vaikai, tai rupesciu uztenka - padeda uzsimirsti. Vis tiek buna momentai kai visko prisigalvoju. Kartais noriu greiciau pamirsti, kartais atvirkscai - noriu buti kartu.
QUOTE(sadnalor @ 2014 01 07, 11:55)
Aciu uz supratima.
Taip as vyras. Mums abiems labai patiko sitas portalas, tai ir atejau, tik nelabai zinau ko... Gal pasiguosti, gal pagalbos...
Zmona susirgo ir ...
Liko vaikai, tai rupesciu uztenka - padeda uzsimirsti. Vis tiek buna momentai kai visko prisigalvoju. Kartais noriu greiciau pamirsti, kartais atvirkscai - noriu buti kartu.
Taip as vyras. Mums abiems labai patiko sitas portalas, tai ir atejau, tik nelabai zinau ko... Gal pasiguosti, gal pagalbos...
Zmona susirgo ir ...
Liko vaikai, tai rupesciu uztenka - padeda uzsimirsti. Vis tiek buna momentai kai visko prisigalvoju. Kartais noriu greiciau pamirsti, kartais atvirkscai - noriu buti kartu.
Rasai, kad liko vaikai. Kokio amziaus jie ir kiek ju? Bandau prisiminti save kai likau su dviems paauglems ( 11, 13 metu ). Buvo bedu
QUOTE(mamakubu @ 2014 01 07, 13:55)
Rasai, kad liko vaikai. Kokio amziaus jie ir kiek ju? Bandau prisiminti save kai likau su dviems paauglems ( 11, 13 metu ). Buvo bedu
6 ir 17. Kol kas bedos ne su vaikais, o su jausmais.
QUOTE(sadnalor @ 2014 01 07, 13:06)
6 ir 17. Kol kas bedos ne su vaikais, o su jausmais.
Kiek laiko kai nera zmonos? Atsiprasau uz toki klausyma
QUOTE(mamakubu @ 2014 01 07, 17:14)
Kiek laiko kai nera zmonos? Atsiprasau uz toki klausyma
Menuo.
Užjaučiu Sadnalor ir Beana. Galiu tik palinkėti stiprybės gyvenant pirmuosius metus. Pamenu ir aš tą būseną, net šiurpas nueina prisiminus. Ir dabar mielai palaikyčiau jam kompaniją anapus, ir tikiu, kad taip ir bus, nes jis man sapne tai pasakė. Nebebijau mirties, žinau, kad esu ten laukiama ir labai pasiilgusi. Tikiuosi ir jūs gausite iš mylimųjų įvairius ženklus, kad jie vis dar yra, ir kad mirtimi niekas nesibaigia. Pavydžiu jums to, kad turėjote galimybę pabučiuoti juos atsisveikinant, apkabinti ir išsakyti gražiausius žodžius. Ir nepamirškite, kad visa kas bloga, jau nutiko, dabar - tik pirmyn. Stiprybės.
QUOTE(makita @ 2014 01 07, 17:48)
Užjaučiu Sadnalor ir Beana. Galiu tik palinkėti stiprybės gyvenant pirmuosius metus. Pamenu ir aš tą būseną, net šiurpas nueina prisiminus. Ir dabar mielai palaikyčiau jam kompaniją anapus, ir tikiu, kad taip ir bus, nes jis man sapne tai pasakė. Nebebijau mirties, žinau, kad esu ten laukiama ir labai pasiilgusi. Tikiuosi ir jūs gausite iš mylimųjų įvairius ženklus, kad jie vis dar yra, ir kad mirtimi niekas nesibaigia. Pavydžiu jums to, kad turėjote galimybę pabučiuoti juos atsisveikinant, apkabinti ir išsakyti gražiausius žodžius. Ir nepamirškite, kad visa kas bloga, jau nutiko, dabar - tik pirmyn. Stiprybės.
O aš truputį bijau, kad nebijau išeiti kartu, jei taip galima išsireikšti.
Atsisveikinti nespėjau. Nors sirgo ilgai, bet niekaip negalejau patikėti, kad taip atsitiks, todėl pakalbeti apie tai kas svarbiausa nespejau Dvigubai dėl to liūdna.