Kiek jau perskaiciau variantu,kad po netekties keliai suvede dazniausiai su velionio draugu arba kokiu nors labai seniai pazistamu draugu is praeities...
cia Dievulis atsiuncia juos mums ar kaip suprast?
Bet as cia ne apie save..pas mane nieks nepakite,gyvenu vienisa,niekieno mylima (neskaitau seimos artimuju)...
gal sirdyje kiek ir lengviau,kai ismokau ignoruot ir nematyt jaunu seimu su leliukais,kai pamirsau savo brangiausia svajone tapt mama... jauciuos lyg grizus i praeiti..vel viskas is naujo??? sitiek "idirbio" i santykius ideta,tiek meteliu brangiausiu jaunystes prabege...nesakau,kad veltui,ne uz ka nekeisciau tu prisiminimu i ka nors kita!
o gal kazka savo gyvenime praleidau ir neisgyvenau iki sutinkant savo brangu dabar jau prarasta vyra.. gal privalo kazkas atsitikt,ko nebutu atsitike su juo gyvenant?
Mano atveju butent mano mylimas vyras ir buvo vaikystes pirmoji meile...taigi pazistami buvom puse savo gyvenimu,ir net draugyste ne viena turejom taip smagu budavo kam nors paklausus papasakot savo meiles istorija,verta romano
vis galvoju,tai kokia gi mano misija sioje Zemeje,siam gyvenime...
QUOTE(.Juo2ke. @ 2013 10 16, 20:49)
Juo2ke nelaidok svajoniu
QUOTE(.Juo2ke. @ 2013 10 16, 19:49)
Kiek jau perskaiciau variantu,kad po netekties keliai suvede dazniausiai su velionio draugu arba kokiu nors labai seniai pazistamu draugu is praeities...
cia Dievulis atsiuncia juos mums ar kaip suprast?
Bet as cia ne apie save..pas mane nieks nepakite,gyvenu vienisa,niekieno mylima (neskaitau seimos artimuju)...
gal sirdyje kiek ir lengviau,kai ismokau ignoruot ir nematyt jaunu seimu su leliukais,kai pamirsau savo brangiausia svajone tapt mama... jauciuos lyg grizus i praeiti..vel viskas is naujo??? sitiek "idirbio" i santykius ideta,tiek meteliu brangiausiu jaunystes prabege...nesakau,kad veltui,ne uz ka nekeisciau tu prisiminimu i ka nors kita!
o gal kazka savo gyvenime praleidau ir neisgyvenau iki sutinkant savo brangu dabar jau prarasta vyra.. gal privalo kazkas atsitikt,ko nebutu atsitike su juo gyvenant?
Mano atveju butent mano mylimas vyras ir buvo vaikystes pirmoji meile...taigi pazistami buvom puse savo gyvenimu,ir net draugyste ne viena turejom taip smagu budavo kam nors paklausus papasakot savo meiles istorija,verta romano
vis galvoju,tai kokia gi mano misija sioje Zemeje,siam gyvenime...
cia Dievulis atsiuncia juos mums ar kaip suprast?
Bet as cia ne apie save..pas mane nieks nepakite,gyvenu vienisa,niekieno mylima (neskaitau seimos artimuju)...
gal sirdyje kiek ir lengviau,kai ismokau ignoruot ir nematyt jaunu seimu su leliukais,kai pamirsau savo brangiausia svajone tapt mama... jauciuos lyg grizus i praeiti..vel viskas is naujo??? sitiek "idirbio" i santykius ideta,tiek meteliu brangiausiu jaunystes prabege...nesakau,kad veltui,ne uz ka nekeisciau tu prisiminimu i ka nors kita!
o gal kazka savo gyvenime praleidau ir neisgyvenau iki sutinkant savo brangu dabar jau prarasta vyra.. gal privalo kazkas atsitikt,ko nebutu atsitike su juo gyvenant?
Mano atveju butent mano mylimas vyras ir buvo vaikystes pirmoji meile...taigi pazistami buvom puse savo gyvenimu,ir net draugyste ne viena turejom taip smagu budavo kam nors paklausus papasakot savo meiles istorija,verta romano
vis galvoju,tai kokia gi mano misija sioje Zemeje,siam gyvenime...
Brangioji, ir tu laikykis Viskas savaime susitvarkys, pamatysi
O kaip ten būna - velnias žino Prasidėjo viskas nuo žinučių. Beprotiškas atvirumas (iš pradžių net nieko nesitikint), kalbos po 5 ir daugiau valandas apie viską. Atvirai, jautriai, apie viską. ir atrodo, kad to 20 išsiskyrimo metų net nebuvo. Liko tik gyvenimiška tiek jo, tiek mano patirtis. Kaip gera vėl kalbėti ne tik su vaikais. Kaip gera, kad namie vėl yra vyras.
QUOTE(Ara @ 2013 10 17, 11:39)
Ara, ačiū už įkvepiančią istoriją. Tikiuosi viskas tikrai ir mums visoms susitvarkys, kažkaip, netikėtai, pagal Dievo planą. Lik sveika ir laiminga, ir linkiu kuo greičiau visoms iš šio skyrelio išbyrėti...gražios dienos, mergaitės
QUOTE(mamakubu @ 2013 10 17, 10:13)
Juo2ke nelaidok svajoniu
Svajones tiesiog teko uzrakint skrynelej,o rakta paslept giliai sirdelej.
Jei visgi man bus lemta siam gyvenime patirt tai,ko taip troskau, antrasis isrinktasis tures gerokai pasistengt ieskant to rakto...
o gal tik dabar taip kalbu.gal ims ir prasisuks koks viesulas gyvenime ir nei pati nepastebesiu,kaip atiduosiu ta brangu rakteli kazkam
Aš tik dabar, 3,5 metų nuo MB mirties praėjus ir šįmet pasidarius 4 mėn. atostogas (mano toks darbas, kad svarbu iki metų pabaigos padaryt), po truputį pareinu į save. Galiu pasvarstyt, kad reikėtų kiek pasipuošti, čia SM, prisidėjau prie svorio metimo klubelio, nors vis dar sukuosi + /- poros kg ribose, bent jau nebeauginu, norisi pasiklausyt intelektualių pokalbių (jų nemažai youtube'j), internete ar gatvėje pradėjau pastebėti vyriškius ir net atkreipti dėmesį į gražius (nors anksčiau laikiau, kad vyrui tai trūkumas, nors maniškis buvo iš gražesnių) ir t. t. Žinau, kad kito vyro mano gyvenime nebus, bet bent pačios gyvenimas po truputį žmogiškėja. Beje, išsiaiškinau, kad mano geras mokyklos laikų draugelis gyvena Šventojoj vienas, bet jis ir liks tik draugelis, neįsivaizduoju kitaip, tad įprastinės istorijos nebus... O jūs jaunos, jums reikia po metų-dvejų-trejų save už plaukų ištraukti į normalų gyvenimą ir kurti naujus santykius. Sėkmės visoms
sveikos paneles jau senei jums nerasau , jau beveik 8 men kaip myres vyras nei kiek nepagerejo pakeicau pilnai visa buto interjera namuose dabar sviesu grazu bet sirdi dar labai skauda o ir vaikas vis daznau prisiminti pradejo teva sunkiu girdeti
QUOTE(natasiukaz @ 2013 12 07, 19:16)
sveikos paneles jau senei jums nerasau , jau beveik 8 men kaip myres vyras nei kiek nepagerejo pakeicau pilnai visa buto interjera namuose dabar sviesu grazu bet sirdi dar labai skauda o ir vaikas vis daznau prisiminti pradejo teva sunkiu girdeti
Mano mazylis tecio neatsimena, liko beveik metu... Ir vis delto siemet paprase, kad Kaledu senelis atnestu lektuva, kuris galetu nuskraidinti iki dangaus, iki debesu pas teveli Mano zmogaus nera jau ketvirti metai ir tikrai jau gyvenu gyvenima, nebeegztistuoju, bet praeitis nepaleidzia... Kartais maziau skausmingai, kartais ir labai ziauriai...
mano mazukas labai gerai atsimena net ka megdavo abu valgyti, buna naktu kad verke ir parso teco kad su mama nemiegos tokeis momentasi net nezinau ka daryti pasimetu
Sveikos mielosios!
Tikrai,senokai ir as cia lankiausi...pasijuoke likimas is mano paskutinio komentaro
Vat ir isisuko viesulas pas mane tiesiog atsikeliau viena ryta ir supratau,kaip as pavargau nuo tos depresijos...kaip mane ji prislegus,lyg tona akmenu guletu ant dusios...kaip pasiilgau bent to pavirsutinisko ir trumpo dziaugsmo,juoko asaru...
Juk tik nuo musu paciu priklausys kaip gyvensim ir ko noresim is gyvenimo.
O as is tu jaunuju,kurioms dar viskas pries akis. tikrai noriu sukurt ir seima ir turet viena diena vaikuciu... ir apskritai pamatyt pasaulio,patirt dar daug ko norisi...zodziu noras gyvent po mazele grizineja
Atsimerkiau pagaliau ir pastebejau,kad gyvenimas tikrai turi sviesiu spalvu
Nors niekas praeities ir tos patirties neistrins,ji visada gyvens su manimi,taip jau turi buti. visalaik jis buvo yra ir bus mano gyvenimo meile. mano pirmoji meile. ir niekas sitos vietos neuzims!
Bet man dar reikia nugyventi gyvenima cia! juk tai neikainojama Dievo dovana,negalima i ja spjauti!
Taigi dabar noriu is gyvenimo imti maximuma!
Tikrai,senokai ir as cia lankiausi...pasijuoke likimas is mano paskutinio komentaro
Vat ir isisuko viesulas pas mane tiesiog atsikeliau viena ryta ir supratau,kaip as pavargau nuo tos depresijos...kaip mane ji prislegus,lyg tona akmenu guletu ant dusios...kaip pasiilgau bent to pavirsutinisko ir trumpo dziaugsmo,juoko asaru...
Juk tik nuo musu paciu priklausys kaip gyvensim ir ko noresim is gyvenimo.
O as is tu jaunuju,kurioms dar viskas pries akis. tikrai noriu sukurt ir seima ir turet viena diena vaikuciu... ir apskritai pamatyt pasaulio,patirt dar daug ko norisi...zodziu noras gyvent po mazele grizineja
Atsimerkiau pagaliau ir pastebejau,kad gyvenimas tikrai turi sviesiu spalvu
Nors niekas praeities ir tos patirties neistrins,ji visada gyvens su manimi,taip jau turi buti. visalaik jis buvo yra ir bus mano gyvenimo meile. mano pirmoji meile. ir niekas sitos vietos neuzims!
Bet man dar reikia nugyventi gyvenima cia! juk tai neikainojama Dievo dovana,negalima i ja spjauti!
Taigi dabar noriu is gyvenimo imti maximuma!
QUOTE(.Juo2ke. @ 2013 12 09, 04:46)
Bet man dar reikia nugyventi gyvenima cia! juk tai neikainojama Dievo dovana,negalima i ja spjauti!
Taigi dabar noriu is gyvenimo imti maximuma!
Taigi dabar noriu is gyvenimo imti maximuma!
Kaip smagu girdėti ir matyti tokius žodžius Juo2ke, taip ir yra. Reikia naudotis gyvenimu, ismokti atsistoti ir eiti pirmyn. Ir aš stengiuosi taip galvoti, kad viskas priešaky, kad dar nepalaidotos viltys sukurti naują šeimą ir dar gerokai pasidžiaugti gyvenimu. Tik realiai nelabai išeina įgyventdinti visa tai. Sunku būti vienišaki, kartu ir jaučiuosi įsipareigojusi vyrui. Ta meilė jam lyg inkaras ant kaklo slegia. O dar teismai prasidės, vėl trukt už vadžių ir iš pradžių.
QUOTE(makita @ 2013 12 09, 10:15)
Kaip smagu girdėti ir matyti tokius žodžius Juo2ke, taip ir yra. Reikia naudotis gyvenimu, ismokti atsistoti ir eiti pirmyn. Ir aš stengiuosi taip galvoti, kad viskas priešaky, kad dar nepalaidotos viltys sukurti naują šeimą ir dar gerokai pasidžiaugti gyvenimu. Tik realiai nelabai išeina įgyventdinti visa tai. Sunku būti vienišaki, kartu ir jaučiuosi įsipareigojusi vyrui. Ta meilė jam lyg inkaras ant kaklo slegia. O dar teismai prasidės, vėl trukt už vadžių ir iš pradžių.
reik tiket,kad kiekvienam zingsniui turi ateit savas laikas.reikia isgyventi iki jo. mintyse aisku noretusi,kad viskas vyktu greiciau. kiek as laiko meldziau,kad pradeciau jaustis geriau...
as savyje jauciu didziule sumaisti. apskritai keiciasi visas poziuris i gyvenima,lauzau stereotipus,keiciu savo asmenybe...dabar labai aiskiai suprantu,kad viskas,kas vyksta,turi prasme. ir,kad si nelaime,kuri mane istiko, ypac. tik vieno vis dar nesuprantu - kokia prasme jam buvo mirti.bet sie atsakymai ne musu nosei.taip jau nusprende visata. galbut jis pats taip nusprende dar pries gimdamas. bet vis pagalvoju,koks jo buvo tikrasis tikslas sioj zemej si gyvenima. velgi...atsakymu nera. ka padarysi...