Gyvenimas po vyro mirties

O taip!!! man po rene postais norisi paspausti "Like", kaip facebuke gaila cia jokiu Like mygtuku nera

Zodziai, kuriuos mirusio draugo mama nukopino man i facebuka....
Я знаю, девочка моя, от некоторых воспоминаний хочется поскорее освободиться. Забыть как страшный сон. Но у каждой из нас есть такие раны, которые долго могут кровоточить, будить по ночам. И тут не стоит паниковать, искать обезболивающие. Стоит лишь набраться терпения и ждать, когда время подберет тебе лекарство. Для каждого оно разное. Для кого-то – новая любовь, для кого-то – ребенок, а для кого-то… хотя бы море. Однажды ты окажешься у моря, и оно унесет на своих волнах боль воспоминаний. У каждого из нас свое море.

Э. Сафарли. Если бы ты знал...

Ryt 2 metai, kaip JO nera musu gyvenimuose...

Nera Rene su mumis SMe jau Lauksim gal ji ateis pas mus kitu niku
Papildyta:

Tiesa Kosmeta pas kiekviena is musu sava jura

Labai taikliai pasakyta


Labai grazus zodziai...


Labai gaila.... Taip patiko jos postai.

sveikos paneles jau senei jums nieko nerasau laikas bega ir jau mano saules nera 5 menesei .... kiekviena diena vis sunkau ir sunkau be jo nors ir susiradau arba daugau bendrauju su draugai bet.... to paco artimausio draugo vyrio nera sale dar vis neismokau be tvarkitis ah kaip sunkiu

Natasiukaz laikui begant ismoksi. Ir pirmiausia ismok sakyti, ne kaip sunku, o man viskas gerai, as stipri, as istversiu.

Man jau tuoj metai, kaip viena. Noriu padaryti kažką gražaus ta proga, bet nelabai nutuokiu kaip gražiau derėtų paminėti, ką pasakyti... tokiom mintim gyvenu. O dar tas niūrus ruduo, ilgi vakarai depresiją varo. Turbūt visoms taip

as net nelaukiu metiniu nes zinau kaip viskas bus , pjautines tarp giminiu ir tiek net baisiu pagalvoti niekaip negaliu persilausti per save ir pasakiti kad man viskas gerai gyveniu gerai ir panasei nes taip nera man nesiseka sveikata visai subjuro na bet vis tikuosi kad viena graze diena ateis svente ir i mano kiema

Stiprybės Jums ir sveikatos. Fizinė sveikata dažnokai išduoda po tokių stresų. Aš persirgau labai stiptiu pielonefritu, nors ei sušlapau, nei sušalau. Gydytoja sakė, kad taip organizmas leidžia mums pabūti silpnoms

Sena tiesa - visos ligos nuo nervų. Aš irgi turėjau bėdų su sveikata, operaciją, plaukai iki šiol nenustoja slinkti, nakrtiniai prakaitai ir dar visokie svorio kritimai ir pnš. jau neskaitau liga. O dėl psichinės sveikatos - gerai dar ilgai nebus. Manęs kai klausia kaip laikaisi, irgi negaliu meluot. Bet ir skųstis nemėgstu, tai atsakau abstrakčiai - gyvenimiškai, tai geriau tai blogiau. Taip ir yra.

Del tu metiniu. Mano atveju, as metines dariausi savo seimai. Tuo tarpu vyro motinele tik ejo per miesteli ir karksejo,kad nedariau metiniu,nieko net nezinodama O kodel tureciau velnio apsestam vampyrui daryti svente? Ji pati net su savo gimine nebendrauja,pykciu prisikure. O kokia betonine tvora tarp musu pastate isvis jau nesneku Mane isbrauke is seimos ta pacia mirties diena..
Vat,pasikvieciau tikrus vyro ir savo draugus,savo artimuosius,uzsisakem misias,pasimeldem baznycioj (kur teko isliet karstu asaru), paminejom ramiai namuose,prisimindami auksini mano zmoguti...
O ant kapu nuvaziavau diena pries metines. Neturiu visiskai jokio noro sutikt jos ant kapu dar ypac tokia diena, kuria reikia pagerbti isejusi anapilin. O jos atveju dar tektu atlaikyt koki viena is N puolimu. Kas butu laaabai negrazu. Todel to isvengiau. Ir leidau pamatyt,kad ji ne pirmoji aplanke jos suneli


O sveikateles musu tikrai reikalaujancios didesnio demesio. Zinau,kad gali sveikatai atsiliept net ir po 10 metu,del patirto streso siuo metu

Gal kitiems,to nepatyrusiems, atrodo,kad laikui begant,savijauta turetu po truputi gereti. ot ir visai ne.
Atrodo viena diena jau daugiau optimizmo jauti savyje,o ziurek kita savaite vos velki kojas i darba. Nematai visiskai jokios prasmes gyventi,meldi,kad ir tave pasiimtu i ta kita gyvenima..

Jau nebezinau,ar isvis imanoma izvelgt kazkoki tiksla,kai nebeliko nei kruopelytes gyvenimo dziaugsmo. tai siaubinga! kaip as pasiilgau tos nuosirdziai geros nuotaikos...to pilnatves jausmo...visos dienos tokios vienodos,kad net vemt vercia

Et,cia atejus atrodo privalai virkauti kazkaip neiseina nieko pozityvaus parasyti. Nes net ir po daugiau nei metu,skausmo tiek su kaupu sirdyje...O juk nevirkausi kiekvienam sutiktam. tai galima buvo daryt savaitei,menesiui praejus,bet ne metam. nes visi kiti jau seniai nustume tuos prisiminimus apie anapilin isejusiji. o man pvz dar labai daznai iskyla pries akis jo mirties akimirka,jo pasarvones,laidotuves...atrodo lyg tai butu atsitike...na gerai,nesakysiu vakar,gal pries savaite ar menesi

tai gal psichologiskai galima butu uzskaityt,kad pasistumiau gyveniman i prieky viena savaite??? siaubas...


Papildyta:
Beje.
Siuo metu skaitau Sylvia Browne knyga "Gyvenimas Anapus".
Nesitikejau,kad joje rasiu tai ka radau. Gerai sako...kuo daugiau suzinai,tuo daugiau klausimu kyla
Baigiu ja "praryti", kaip gera skaityti. Nors dar nezinau,ar viskuom,kas aprasoma aiskiareges (knygos autores) tiketi ar ne,bet linkstu daugiau prie tikejimo. O jeigu patiket visais pasakojimais,koks is tikruju laukia gyvenimas po zemiskos mirties,tai zinot...nekantrauju mirti

Juodokas anekdotas.zinoma,kad nezaisiu su likimu,nors deja vis dar uzeina tokios mintys. Bet bijau sugriaut man skirta Dievo plana siam gyvenimui. O tai dar turesiu poto moketi uz tai
Pagyvensiu,pamatysiu,gal vis dar gausiu dovanu laimes saujele

Beje.
Siuo metu skaitau Sylvia Browne knyga "Gyvenimas Anapus".
Nesitikejau,kad joje rasiu tai ka radau. Gerai sako...kuo daugiau suzinai,tuo daugiau klausimu kyla
Baigiu ja "praryti", kaip gera skaityti. Nors dar nezinau,ar viskuom,kas aprasoma aiskiareges (knygos autores) tiketi ar ne,bet linkstu daugiau prie tikejimo. O jeigu patiket visais pasakojimais,koks is tikruju laukia gyvenimas po zemiskos mirties,tai zinot...nekantrauju mirti


knyga tikrai nebloga as ja jau perskaiciau tikrai patiko