Gyvenimas po vyro mirties

#313
sveikos paneles vel jums rasiau ir guodzuos , 4u.gif manisko jau nera 2menesiai turetu po truputi velgveti nei velnio nelengveja dar plius atsirado keistas jausmas kurio nemokiu paaiskinti jausmas kad greitai iseisu pas ji. gal jau susisuko man? g.gif elguosi ir kalbiu taip pat kaip maniskis pries mirti kuri laika , sakoma zmones jauce savo artinamce mirti bet nesupranta to, jaucuos dabar ir as atsirado didelis noras pabuti su artimais net kartais pasakau tokius zodzius kaip atsisveikindama perspeju visus kur norecau buti palaidota . nesuprantu toko jausmo visai gal depresija?
g.gif g.gif 4u.gif
Atsakyti
#314
QUOTE(natasiukaz @ 2013 06 26, 22:14)
sveikos paneles vel jums rasiau ir guodzuos , 4u.gif manisko jau nera 2menesiai turetu po truputi velgveti nei velnio nelengveja dar plius atsirado keistas jausmas kurio nemokiu paaiskinti jausmas kad greitai iseisu pas ji. gal jau susisuko man? g.gif  elguosi ir kalbiu taip pat kaip maniskis pries mirti kuri laika , sakoma zmones jauce savo artinamce mirti bet nesupranta to, jaucuos dabar ir as atsirado didelis noras pabuti su artimais net kartais pasakau tokius zodzius kaip atsisveikindama  perspeju visus kur norecau buti palaidota . nesuprantu toko jausmo visai gal depresija?
g.gif  g.gif  4u.gif

Sveika, natūralu, kad susidūrus su mirtim imi galvoti ir kad tai ištiks ir tave. Man po nelaimės dingo mirties baimė, žinau, kad manęs ten laukia jis, suprantu, kad tai neišvengiama, kažkuri diena būtinai bus paskutinė... man išvis buvo tas pats kas su manimi bus. Dabar jau galiu sakyti, kad atsigaunu (9 mėn jau), bet ir tai, ilgesys beprotiškas, jausmai niekur nedingo.
Man atrodo, kad nieko tokio, kad apie mirtį kalbi su artimaisiais, sako, kad reikėtų taip ir gyventi kiekvieną dieną - lyg ji būtų paskutinė. Tik neskubėk ruoštis anapilin, ta diena ir taip ateis. Turi misiją - užauginti sūnų, dar ir daugybę kitų gražių darbų privalai nuveikti. O ten mes būtinai susitiksime, anksčiau ar vėliau. Žinok, kad turi tai išgyventi, pereiti per pragarą žemėje, priimk tai kaip karminę skolą, kaip išbandymą, kurį privalai įveikti. Kitaip nebus. 4u.gif
Atsakyti
#315
as taip pat nustojau bijoti mirti atvirkscei noras atsirado numirti verysad.gif nebijau nieko visai tik soj zemije laiko mazukas mano del kurio kaskaip reike atsistoti pasitempti bet nesigauna visai verysad.gif
Atsakyti
#316
QUOTE(natasiukaz @ 2013 06 27, 16:59)
as taip pat nustojau bijoti mirti atvirksciai noras atsirado numirti  verysad.gif  nebijau nieko visai tik soj zemije laiko maziukas mano, del kurio kažkaip reikia atsistoti pasitempti bet nesigauna visai verysad.gif

O gal Jums tikrai depresija, kaip ankstesniam poste rašėt? Nebe liūdesys, ilgesys ar kas dar, o ta pati tikroji depresija. Sakoma kad ją galima mėginti įveikti dviem keliais: fizine veikla - bėgiojimu, ilgais greitais pasivaikščiojimais ir pan., o jei nepasiduoda - tenka kliautis psichoterapija ar netgi vaistais.
Mane gelbėjo muzika. Mano draugę - įnirtingas knygų skaitymas... Gal dar kokių priemonių yra. Būtina ieškoti. Jei mažiuko buvimo neužtenka gyvenimo prasmingumui priimti, reikia ieškoti kito kelio?
Pirmadienį pradėjau ketvirtus metus be savo Žmogaus. Negalėčiau pasakyti, kad labai lengviau. Tik kai jau visai darbai prispaudžia, tuomet nutolstu, o šiaip...
Atsakyti
#317
pagal visus pozimus tai butu postresine trauma ar kaskas panasaus tikslei nepameniu pavadinimo mano vyras gydesi ja vaistais taip pat buvo jam ir elgesuosi taip pat kaip jis tik jam po tiek metu nesenei pasirode ta liga kadangi jo seima zuvo visaskaip jam buvo 12 o lyga tik nesenei pasirode . tik gaila iki galo neisigyde .... bet jam labai padedavo knygos oa s i jas zureti nnet negaliu. mane viskas viename kamuoja ilgesys liudesis skausmas neviltis , as net pradejau zmones visus atstuminet salyn visa laika sedziu kompiuterije mazai demesio skyriu vaikui pati saves nebeatpazistu . o manau kad jau uzsigrudinusi gyvenimu bet.....paliuzau ir nezinau kaip pradeti tiestis verysad.gif
Atsakyti
#318
QUOTE(natasiukaz @ 2013 06 27, 18:50)
pagal visus pozimus tai butu postresine trauma ar kaskas panasaus tikslei nepameniu pavadinimo mano vyras gydesi ja vaistais taip pat buvo jam ir elgesuosi taip pat kaip jis tik jam po tiek metu nesenei pasirode ta liga kadangi jo seima zuvo visaskaip jam buvo 12 o lyga tik nesenei pasirode . tik gaila iki galo neisigyde .... bet jam labai padedavo knygos oa s i jas zureti nnet negaliu. mane viskas viename kamuoja ilgesys liudesis skausmas neviltis , as net pradejau zmones visus atstuminet salyn visa laika sedziu kompiuterije mazai demesio skyriu vaikui pati saves nebeatpazistu . o manau kad jau uzsigrudinusi gyvenimu bet.....paliuzau ir nezinau kaip pradeti tiestis  verysad.gif

Jei dar supranti ka darai negerai tai dar ne depresija. Susiimk save i rankas. Del maziuko reikia gyventi, nes pagalvok kas bus su juo jei taves nebus, kas jo pasirupins geriau nei mama. Du menesiai aisku tai labai mazas laikas, kad sakyti jau palengvejo. Oi, oi dar tik pradzia. O tu esi moterys ir tu gali, tu privalai nepasiduoti. As irgi po vyro mirties nebijojau iseiti anapilin, matyt visiems egzistuoja ta nebaime kai patiri praradima. Ir dar karta kartoju taves reikia vaikui, apie ji pirmoj eilej turi galvoti. Kai perskaitysi mano zodzius, jei dar esi prie kompo, kelkis ir eik prie vaiko!!! Tu turi ji pastatyti ant koju, duoti jam viska o poto galvoti apie save. Stiprybes tau ir nepasiduok 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mamakubu: 27 birželio 2013 - 18:51
#319
QUOTE(natasiukaz @ 2013 06 26, 20:14)
sveikos paneles vel jums rasiau ir guodzuos , 4u.gif manisko jau nera 2menesiai turetu po truputi velgveti nei velnio nelengveja dar plius atsirado keistas jausmas kurio nemokiu paaiskinti jausmas kad greitai iseisu pas ji. gal jau susisuko man? g.gif  elguosi ir kalbiu taip pat kaip maniskis pries mirti kuri laika , sakoma zmones jauce savo artinamce mirti bet nesupranta to, jaucuos dabar ir as atsirado didelis noras pabuti su artimais net kartais pasakau tokius zodzius kaip atsisveikindama  perspeju visus kur norecau buti palaidota . nesuprantu toko jausmo visai gal depresija?
g.gif  g.gif  4u.gif

Tik du mėnesiukai, mieloji, tai vis dar tik pradžia. Ir tai, kad apsileidai ir tai, kad išsirinkai kur pasilaidosi. Kaip matai, mes visos tą patį darėm. O tu čia pas mus pradinukė, tai išgyveni dabar, kas man buvo prieš pora metų, kitoms daugiau ar mažiau. Gyvenimo, mirties suvokimas keičiasi. Praeis dar daug laiko, kol užsikabinsi ir pradėsi planuoti nors šiek tiek į priekį. Aš tik dabar pradedu pirkti ką nors, tvarkyti malkas, nes jau manau, kad jų man prireiks ir aš tos žiemos sulauksiu. Pirma atrodė, kad jau nebereikės nieko.
Papildyta:
QUOTE(nutė @ 2013 06 27, 16:37)
O gal Jums tikrai depresija, kaip ankstesniam poste rašėt? Nebe liūdesys, ilgesys ar kas dar, o ta pati tikroji depresija. Sakoma kad ją galima mėginti įveikti dviem keliais: fizine veikla - bėgiojimu, ilgais greitais pasivaikščiojimais ir pan., o jei nepasiduoda - tenka kliautis psichoterapija ar netgi vaistais.
Mane gelbėjo muzika. Mano draugę - įnirtingas knygų skaitymas... Gal dar kokių priemonių yra. Būtina ieškoti. Jei mažiuko buvimo neužtenka gyvenimo prasmingumui priimti, reikia ieškoti kito kelio?
Pirmadienį pradėjau ketvirtus metus be savo Žmogaus. Negalėčiau pasakyti, kad labai lengviau. Tik kai jau visai darbai prispaudžia, tuomet nutolstu, o šiaip...

Taip, pamenu Jūsų Jonines. Keistai nuskambėjo- ketvirti metai. Kažkaip...daug.
Kai su bičiuliu pajūry leidau romantiškai trumpiausią metų naktį, be perstojo raudojau. Galvojau apie tai, kaip prieš tris metus per Jonines už vynuogių kekę gavau leidimą nakvoti jo palatoje, kaip mylėjomės. cray.gif
Atsakyti
#320
Laba smile.gif kas pamenate mane, o kas ne, tai rugseji bus 2 metai, kaip netekau savo antros puseles sad.gif
Bet...stengiausi gyventi toliau, taigi, jau menesis kaip supuoju ant ranku savo grazuole Kotryna smile.gif pries kelias dienas buvome pas gydytoja, pas Kotryna yra rausva demele ant kaktos, gydytojos paklausus kas cia, kaip, kodel? atsake-angelo bucinys...Tai taip perejo siluma per kuna smile.gif mano angelas isbuciavo mano mazyte smile.gif
Atsakyti
#321
QUOTE(Kosmeta @ 2013 07 05, 12:42)
Laba smile.gif kas pamenate mane, o kas ne, tai rugseji bus 2 metai, kaip netekau savo antros puseles sad.gif
Bet...stengiausi gyventi toliau, taigi, jau menesis kaip supuoju ant ranku savo grazuole Kotryna smile.gif pries kelias dienas buvome pas gydytoja, pas Kotryna yra rausva demele ant kaktos, gydytojos paklausus kas cia, kaip, kodel? atsake-angelo bucinys...Tai taip perejo siluma per kuna smile.gif mano angelas isbuciavo mano mazyte smile.gif

Pamenu, pamenu Kosmeta. Sveikinu sulaukius mazyles Kotrynos 4u.gif Sveikatytes jums abiem bigsmile.gif Svarbiausia nepalaiduokim saves, gyvenkim ir dziaukimes gyvenimu, juk jis tik vienas duotas ax.gif
Kosmeta, laikui begant tos rausvos demeles praeina rolleyes.gif
P.S. Mazyle dvynis, kaip ir as biggrin.gif O jie yra labai komunikabilus, kompanijos sielos, jautrus zmones smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mamakubu: 05 liepos 2013 - 17:39
#322
QUOTE(mamakubu @ 2013 07 05, 17:36)
Pamenu, pamenu Kosmeta. Sveikinu sulaukius mazyles Kotrynos 4u.gif Sveikatytes jums abiem  bigsmile.gif  Svarbiausia nepalaiduokim saves, gyvenkim ir dziaukimes gyvenimu, juk jis tik vienas duotas ax.gif
Kosmeta, laikui begant tos rausvos demeles praeina rolleyes.gif
P.S. Mazyle dvynis, kaip ir as  biggrin.gif  O jie yra labai komunikabilus, kompanijos sielos, jautrus zmones  smile.gif


Aciu aciu smile.gif aga, sake, kad tos demeles dings smile.gif
Atsakyti
#323
QUOTE(Kosmeta @ 2013 07 05, 11:42)
Laba smile.gif kas pamenate mane, o kas ne, tai rugseji bus 2 metai, kaip netekau savo antros puseles sad.gif
Bet...stengiausi gyventi toliau, taigi, jau menesis kaip supuoju ant ranku savo grazuole Kotryna smile.gif pries kelias dienas buvome pas gydytoja, pas Kotryna yra rausva demele ant kaktos, gydytojos paklausus kas cia, kaip, kodel? atsake-angelo bucinys...Tai taip perejo siluma per kuna smile.gif mano angelas isbuciavo mano mazyte smile.gif

Pirmiausia gausi pylos, kad jau visas mėnuo, kai neprisiruoši su mumis pasidalyti savo džiaugsmu rolleyes.gif
Antriausia, nuoširdžiausi sveikinimai. 4u.gif Pabučiuok savo angelėlį ir nuo manęs. Kai džiugu, kad gyvenimas tęsiasi, kad nepalūžai. Jau du metai g.gif tas laikas...
Atsakyti
#324
QUOTE(rene* @ 2013 07 05, 21:17)
Pirmiausia gausi pylos, kad jau visas mėnuo, kai neprisiruoši su mumis pasidalyti savo džiaugsmu rolleyes.gif
Antriausia, nuoširdžiausi sveikinimai.  4u.gif Pabučiuok savo angelėlį ir nuo manęs. Kai džiugu, kad gyvenimas tęsiasi, kad nepalūžai.  Jau du metai g.gif tas laikas...


Tik nepykit, kad taip ilgai neparasiau blush2.gif prisijungdavau paskaityti ir vis galvodavau parasyti, bet kazkas vis sulaikydavo...
Aciu uz sveikinimus smile.gif isbuciuosiu butinai, buciuoju ja nuolat...toks neapsakomas jausmas wub.gif
Atsakyti