Gyvenimas po vyro mirties

Jo mano toks iprotis buvo sakyti ''as'', nes isties daug ka padariau viena ir nuo to, kad man niekas nepadejo ir pasidariau tokia kietakakte. Nors as pagalbos ir neprasiau. Na ten kur turejau turbut pati su tuo susitvarkyti. Pvz. su vaiku ir savo pensija, su butu popieriukais, na vienu zodziu su paveldejimo dokumentais. O ir niekas negalejo man padeti, cia gi mano rupestys buvo, tipo mano palikimas pati ir tvarkykis. Na ir nieko susitvarkiau, uzsigrudinau save ir tikrai ilgai laikiau pikti ant artimu, ypac ant jo motinos kuri esa pasake, kad jai tukstanti kartu sunkiau nei man. Kaip gerai, kad viskas jau praeiti ir bendravimas dabar kai pagerejo as nuo ju labai toli.
Natasiukaz nepasiduok, buk stipri. O gyvenimas tikrai su laiku pageres, aisku reikia laiko, tik labai ji jau sunku stumti i preki, kad greiciau atslugtu ir pasidarytu lengviau

mano gyvenimas jau nuo mazens nedekingas buvo stumde is kampo i kampa o kaip radau ta zmogiu vieninteli su kuruo bucau gyveniusi iki senatves ji ateme is manes artimesnio kaip ruslanas gyvenime neturejau nei brolei nei tevai nebuvo tokie artimi kaip jis jam tik uzsiminti reikedavo kaip jau suprasdavo ko norejau ar kas buvo, gal todel iki sos dienos dar sakiau visiems mes mes sunkiu bus atprasti ir sakiti as as as . o kaip norecau viska sugrazinti atgal........

Nera to blogo, kas neiseitu i gera. Astimink tai. Atgal nesigrezk. Aisku skaudu net labai kai mes prarandame bele pacius sau artimiausius zmones ir tada gyvenimas atrodo visai nebepakeliamas, bet taip nera. Dievas duoda zmogui tiek kiek jis pats gali istverti. As cia padrasinimui tau, nes tu dar busi laiminga tik tuo tikek

Pasiskaitykit gal pasirodys idomu:
http://anomalija.lt/...venimas-anapus/
O cia apie viska:

http://anomalija.lt/...o-numerologija/

[quote=mamakubu,2013 05 26, 19:47]
"Na ir nieko susitvarkiau, uzsigrudinau save ir tikrai ilgai laikiau pikti ant artimu, ypac ant jo motinos kuri esa pasake, kad jai tukstanti kartu sunkiau nei man."

Va cia tai topas mano mylimojo motina irgi mate tik save labiausiai nuskriausta.tik jai labiausiai skaudejo,nors po nelaimes per dienas sedejo namie ir nieko neveike,o man kilo milijonas problemu.,kuriu dali ji pati su savo seima ir iskele,kad man igelt. juk ne ji su juo gyveno,ir dar svetimoj saly,ne ji tik ka prisiskolino is banko,atidavus visas santaupas,ne ant jos peciu griuvo visa buitis,kuria reikejo is pamatu keisti ir dirbt detekyves darba,aiskinantis,kaip mylimasis rupinosi visais n saskaitu reikalais,nes man net prasant neleido gilintis,nebuvo jo manymu reikalo,kadangi jis viska jau seniai ismane,o juk dar ir salis svetima..ponia net neisivaizdavo,net nezinojo,bet niekada ir neklause,idomu nebuvo,rupejo tik ji pati ir jos skausmas.net nenorejo tuo skausmu pasidalint,susigalvojo kitokias dramas kelt..

isvis tiek visko ivyko pries pat nelaime,tiek kabinimosi I gyvenima,planu igyvendinimo pradziu,ir te tau...bent keli men.atgal ir tiek daug butu problemu atkrite..o kas zino,jeigu butu dar gyvenes kiek ilgeliau,gal problemos butu jau sunkiai issprendziamos,nes ju butu dar daugiau..

tai ir sakau ir as taip pat...pavargau nemazai,ir dar iki siol vargstu,dar nei metai nesukapsejo,taigi tiek visko daug,ko dar nespejau patirti viena,ka patirdavom kartu..

katik ir gimtadienis jo praejo..o dovanu gavau jo apsilankyma sapne ir tooki rysku,tooki aisku..kad tikrai tikiu,kad jis is tikruju mane aplanke

pravirkau atsibudus,bet ta diena man buvo svente,nors ir primine,koki gyvenima turejau,ir kiek dabar tebeturiu,bet buvo gera ji pamatyt,isgirst,apkabint...viso to as jo prasiau,tai stai uz malda ir zvakute jo garbei gimtadienio naktele gavau ...

Pasiskaityk straipsnius ka pries iskeliau, idomus gana

straipsei tikrai begalio idomus

[quote=.Juo2ke.,2013 05 27, 02:39]
[quote=mamakubu,2013 05 26, 19:47]
"Na ir nieko susitvarkiau, uzsigrudinau save ir tikrai ilgai laikiau pikti ant artimu, ypac ant jo motinos kuri esa pasake, kad jai tukstanti kartu sunkiau nei man."

Va cia tai topas mano mylimojo motina irgi mate tik save labiausiai nuskriausta.tik jai labiausiai skaudejo,nors po nelaimes per dienas sedejo namie ir nieko neveike,o man kilo milijonas problemu.,kuriu dali ji pati su savo seima ir iskele,kad man igelt. juk ne ji su juo gyveno,ir dar svetimoj saly,ne ji tik ka prisiskolino is banko,atidavus visas santaupas,ne ant jos peciu griuvo visa buitis,kuria reikejo is pamatu keisti ir dirbt detekyves darba,aiskinantis,kaip mylimasis rupinosi visais n saskaitu reikalais,nes man net prasant neleido gilintis,nebuvo jo manymu reikalo,kadangi jis viska jau seniai ismane,o juk dar ir salis svetima..ponia net neisivaizdavo,net nezinojo,bet niekada ir neklause,idomu nebuvo,rupejo tik ji pati ir jos skausmas.net nenorejo tuo skausmu pasidalint,susigalvojo kitokias dramas kelt..

isvis tiek visko ivyko pries pat nelaime,tiek kabinimosi I gyvenima,planu igyvendinimo pradziu,ir te tau...bent keli men.atgal ir tiek daug butu problemu atkrite..o kas zino,jeigu butu dar gyvenes kiek ilgeliau,gal problemos butu jau sunkiai issprendziamos,nes ju butu dar daugiau..

tai ir sakau ir as taip pat...pavargau nemazai,ir dar iki siol vargstu,dar nei metai nesukapsejo,taigi tiek visko daug,ko dar nespejau patirti viena,ka patirdavom kartu..

katik ir gimtadienis jo praejo..o dovanu gavau jo apsilankyma sapne ir tooki rysku,tooki aisku..kad tikrai tikiu,kad jis is tikruju mane aplanke

pravirkau atsibudus,bet ta diena man buvo svente,nors ir primine,koki gyvenima turejau,ir kiek dabar tebeturiu,bet buvo gera ji pamatyt,isgirst,apkabint...viso to as jo prasiau,tai stai uz malda ir zvakute jo garbei gimtadienio naktele gavau ...
[/quote]
dziaugiuosi uz tave, puikiausia dovanakokia tik gali buti.laukiu ir ad tokios,labai labai

begalio taip pat noriu susapnuoti saviski bet kaip neateina toks sapnas taip neateina, dienos leke o rodos katik palaidovau savo gyvenimo zmogiu o zurek jau vos ne 2 men prejo.

Natasiukaz,ateis ir tavo laikas sutikti ji sapne.reikia laiko persiorientuot ir suprast,kad tas zmogus tarp gyvuju jau nebeegzistuoja. visoki sapnai gali aplankyt,oj visoki...

as meldziau,kad jis mane aplankytu nuo pat pat pradziu.bet pirmiausia jo isvis nebuvo...o kai pagaliau pradejau sapnuot - sapnuose manes nematydavo. eidavo kazkur pro sali,veikdavo kazka bet ne su manim..labiausiai noredavau ji apkabint,ir apkabindavau kai kada,o jis rodos net nepajausdavo.o pabudus prisimindavau tik savo zodzius sakytus,savo balsa..
lyg jis mano sapne jau butu gyvenes savo,kitam pasauly,o as savo...per daug sapnu sureiksminti nereiketu.ir juo labiau neieskoti juose tiesiogines prasmes. ir vien jau del to,kad mus istiko baisios tragedijos,dideles netektys,buvom visos sukrestos ir mums reikia laiko atsitiesti. galvelej daug uraganu prasiaus,kol audra nurims.

va. taigi po tokiu "dvieju pasauliu" sapnu pagaliau keliskart susapnavau ji is tikruju ir deja as linkus tiketi,kad per sapnus kai kada aplanko anapilin iseje artimieji.jau ir prisiskaiciau knygose,kad tai visiskai realu ir tiketina.ir ko jie tik nepasako tuose sapnuose.. girdejau varianta,kad ir loterijos bilieto laimingus skaicius padiktuoja... ir daug atveju,kai pasako svarbias informacijas (pvz kur kas nors paslepta ir panasiai).
taigi as jauciau,kad sikart jis tikrai atejo I mano sapna ir,kad tai nebuvo issigalvojimas puikiai pamenu visas smulkmenas,net viska,kuo jis buvo apsirenges,ka pasake,jo balsa,ir galiausiai pajauciau jo apkabinima..po kurio iskart pabudau.ir gal ir keista,gal ir ne,bet pabudus dar akimirka jauciausi jo gleby...
ech,isliejau asaru po tokio sapno,bet kaip sakau - man tai buvo svente.tai buvo kartu ir liudesio,ir dziaugsmo asaros...

as tikiu kad iseje i anapilim zmones gyvena laimingi ir be jokiu bediu. as viena karta sapnavau jis mane ir buvo apkabines ir taip pat kuri laiko jaucau jo apkabinima ka labausei norecau suzinoti jis man nepasako o taip gaila na tikuosi gal kada papasakos man sapne kaip ir kas jam atsitiko

manau visos turim daugybe klausimu savo mylimiesiems..as ne isimtis tikrai labai noreciau suzinoti,ka jis galvojo,kaip suprato,kas atsitiko,ar isvis galvojo,ir kodel taip is tikruju atsitiko,ir n,n,n...klausimu.

ech,deja deja,bet kai kuriems klausimams ir lemta likti tik klausimais..ypac tokiose situacijose sie klausimai ir vadinami be atsakymu.nes ju tiesiog neimanoma suzinot.taip,kad geriau nekankint saves,tai mazai tiketina.ir faktas tik vienas - tai jau nieko nepakeis.laiko atgal nieks nepades atsukt,kas buvo,tas jau praeity.
bet manau nieko tokio pagalvot apie tuos klausimus.tikrai ir as juos prisimenu,tik stengiuos save mokyt,kad ir laikyciau juos tik klausimais,i kuriuos atsakymu tiesiog nera. bent jau siuo metu. bet tikrai viliuos,kad baigus savo misija sioj Zemej,sutiksiu savo mylimaji ir galiausiai suzinosiu viska Va tai ir guodzia mane
O Dievo keliai juk nezinomi...Visi turim savo likimus.Net kai atrodo,kad kazkas ivyko tik staiga pakeitus krypti - net ir tai buvo nulemta.

As po savo netekties kaip niekad tikiu likimu. tikrai nemanau,kad esam patys savo likimo kalviai. kad ir kaip nusprestume... manau net musu apsisprendimai yra nulemti