QUOTE(natasiukaz @ 2013 05 16, 21:37)
labas as dar naujoke , bet gal kas suteiks man aptatimu kaip isgyventi mylimo vyro mirti? kas kas jau buvo susidures . likau viena su 3metu berniuku ir kalna bedu.
o dabar viskas nuo pradziu su vyriu kartu jau7 metai , su metu balandzio 22 vyras isejo i darba ir negrizo tik po pietu suzinojau kad jis zuvo darbo vietoje prispaude gelezine konstrukcija.
jau praejo 3savaites o susitaikiti niekaip negaliu sedziu prie lango ir vis laukiu gristancio namo pasidarau pykta del to kence mazius bet nieko sau negaliu padaryti . nezinau ka daryti ir kaip elgtis kad tik nenukentetu vaikas .
Nesinori sakyti "sveika istojusi i musu gretas", bet tai jau nebepriklauso nuo musu... Patarimu, kaip viska praeiti, mes nedalinam... Nes ju paprasciausia nera. Paskaityk tema nuo pradziu, rasi kiekvienos is musu rauda, neatsakyta klausima "kodel", o laikui begant pamatysi, kaip kylame, su apkarpytais sparnais, bet vistiek judame... Kazkada, kai man kartojo, kad laikas gydo, norejau tuos zmones priploti, bet nieko protingesnio taip ir neatradau... Gydo uzimtumas, vaiko sypsena, apkabinimas, bet vistiek visagalis gydytojas islieka laikas... Dabar pabandyk pajudeti bent siek tiek i prieki tvarkydama palikimo reikalus (jei reiks pagalbos, kalbink per az, pabandysiu padeti), o kai jau tai bus praeity, galesi uzsideti pliusiuka, kad moki kazka padaryti ir viena.... Kad nors ir skausmingai, bet gyvenimas tesiasi... Beje, atsimenu viena mane sukretusia minti, kad vaikas iki 6 metu pats nieko nejaucia, jis tik atspindi mamos jausmus.. Taigi pasistenk prie vaiko buti stipri ir svelni.. Juk tai jis dabar tavo paguoda, dziaugsmas ir stiprybe. Laikykis