Gyvenimas po vyro mirties

.Juo2ke., 02 Bal 2013 - 16:11, parašė:

.Juo2ke., 02 Bal 2013 - 16:11, parašė:

Jo,visokiu tu anytu variantu buna..Noreciau papasakot ir smulkiau apie savaji,bet toji tokio sujaukto proto,kad gali ir surast si foruma. Galiu pasakyt tik tiek,kad is jusu visu girdetu variantu - maniskis blogiausias.visa jos elgsena.

makita, 21 Bal 2013 - 11:08, parašė:

makita, 21 Bal 2013 - 11:08, parašė:

Sveikos mielosios, musu skyrelyje isivyravo kapiniu ramybe. Kaip jusu sirdeles laikosi? gal suplazdejo nauji jausmai, ar vis dar skauda?
as jau atminejau 6 menesiukus. Ir zinot, tik ateina mintis, kad jau dabar lengviau, pradedu vel ji prisiminti kaip kur kas buvo ir bac... vel asaros. bet siaip bendra busena tai lengviau kvepuoti, nebera to didelio akmens ant krutines. Manau, kad ateina pamazu tas susitaikymas, suvokimas, kad kitaip nebus ir vis maziau rausiuosi praeityje. Gerai, kad turiu veiklos, prablasko mintis.

rene*, 21 Bal 2013 - 15:50, parašė:

rene*, 21 Bal 2013 - 15:50, parašė:

Kapinių ramybe aš to nelaikyčiau, veikiau mergaitės kabinasi į gyvenimą, pavasaris, darbai. Darbas - vienintelis patikrintas vaistas, kai pamiršti save, dirbi 24 valandas per parą, kai žudai save kitaip, nei tik sielvartu.
Tau tik pusmetukas. Kitą pavasarį kvėpuosi dar lengviau. Paskui kažkaip įsiriedės tas gyvenimas toks, koks bus, nebe toks, koks buvo.
Širdelėj niekas neapsigyvena. Gal net ne dėl to, kad ten vis dar mano žmogus, gal dėl to, kad nėra taip lengva kažką rasti, kad širdis ir protas priimtų, kad kažkas manim domėtųsi be išskaičiavimų, o ne dėl to, kad dirbu, uždirbu, turiu namus, dukra jau retas svečias, kad aš patogi ir finansiškai naudinga partija.
Pavasaris. Dažniau trauksim į kapines, ne tik paverkti, bet ir prižiūrėti mini darželius. Po žiemos nurinkau nuo kapo nuorūkas ir kramtomas gumas. Nesupratau, kaip jos ten atsirado.

Kapinių ramybe aš to nelaikyčiau, veikiau mergaitės kabinasi į gyvenimą, pavasaris, darbai. Darbas - vienintelis patikrintas vaistas, kai pamiršti save, dirbi 24 valandas per parą, kai žudai save kitaip, nei tik sielvartu.
Tau tik pusmetukas. Kitą pavasarį kvėpuosi dar lengviau. Paskui kažkaip įsiriedės tas gyvenimas toks, koks bus, nebe toks, koks buvo.
Širdelėj niekas neapsigyvena. Gal net ne dėl to, kad ten vis dar mano žmogus, gal dėl to, kad nėra taip lengva kažką rasti, kad širdis ir protas priimtų, kad kažkas manim domėtųsi be išskaičiavimų, o ne dėl to, kad dirbu, uždirbu, turiu namus, dukra jau retas svečias, kad aš patogi ir finansiškai naudinga partija.
Pavasaris. Dažniau trauksim į kapines, ne tik paverkti, bet ir prižiūrėti mini darželius. Po žiemos nurinkau nuo kapo nuorūkas ir kramtomas gumas. Nesupratau, kaip jos ten atsirado.

makita, 21 Bal 2013 - 15:14, parašė:

makita, 21 Bal 2013 - 15:14, parašė:

O mano anyta jau ant kapelio našlaitelių prisodino, sakė diiiidelį vazoną, įtariu baisus tas vazonas  bet nesimušiu gi, tegu. Dabar rūpi paminklą išrinkti, užsakyti, taip norėtųsi tokio, kad ir jam patiktų. Galvoju daryti žalio akmens paprastą, stačiakampį, su juoda metaline lentele ir auksinėmis raidėmis. Gal turit gražių minčių dėl kapų tvarkymo?
Beje, jums pasisakysiu, lankiau tokius įdomius kvėpavimo/jogos/meditacijos kursus, ten sutikau vyro draugą (pažįstamą), taip per visą savaitę kol vyko tie kursai įsimetė kažkoks kirminas, traukia prie jo nors tu ką, nesuprantu, ar dėl to, kad jo draugas, ar čia chemija kokia. Jaučiuosi taip negerai, lyg neištikima būčiau. Jaučiu dar gerokokai per anksti man į svetimus dairytis, katik rašiau, kad net mintis apie kitą vemt verčia, bet kas čia dabar vyksta su manimi nebežinau, jums taip nebuvo? gal sakau čia kad vyro ilgai neturėjau, hormonai siaučia
Rene*, suprantu tave, dauguma mano mamos draugių vyresniame amžiuje tapusios vienišos taip kitos šeimos ir nesukūrė. Sunku vienoms, bet begant metams vis mažiau pasirinkimo ir pasisekimo, deja. Kažkaip reikia išmokti džiaugtis tuo, ką duoda gyvenimas nedejuojant dėl to, ko nedavė ar atėmė. Aš ir vyrą turėdama, kaip dabar pagalvoju, būdama labai laiminga, nuolat skųsdavausi - tai ner vaikų, tai pinigų, tai dėmesio tai laiko, vis blogai ir blogai. Dabar irgi tas pats, tik nebereik nei vaikų, nei pinigų, kad tik jis BŪTŲ. Šiaip tie kursai gerokai praplovė man smegenis, buvo verta ir sveika.

O mano anyta jau ant kapelio našlaitelių prisodino, sakė diiiidelį vazoną, įtariu baisus tas vazonas  bet nesimušiu gi, tegu. Dabar rūpi paminklą išrinkti, užsakyti, taip norėtųsi tokio, kad ir jam patiktų. Galvoju daryti žalio akmens paprastą, stačiakampį, su juoda metaline lentele ir auksinėmis raidėmis. Gal turit gražių minčių dėl kapų tvarkymo?
Beje, jums pasisakysiu, lankiau tokius įdomius kvėpavimo/jogos/meditacijos kursus, ten sutikau vyro draugą (pažįstamą), taip per visą savaitę kol vyko tie kursai įsimetė kažkoks kirminas, traukia prie jo nors tu ką, nesuprantu, ar dėl to, kad jo draugas, ar čia chemija kokia. Jaučiuosi taip negerai, lyg neištikima būčiau. Jaučiu dar gerokokai per anksti man į svetimus dairytis, katik rašiau, kad net mintis apie kitą vemt verčia, bet kas čia dabar vyksta su manimi nebežinau, jums taip nebuvo? gal sakau čia kad vyro ilgai neturėjau, hormonai siaučia
Rene*, suprantu tave, dauguma mano mamos draugių vyresniame amžiuje tapusios vienišos taip kitos šeimos ir nesukūrė. Sunku vienoms, bet begant metams vis mažiau pasirinkimo ir pasisekimo, deja. Kažkaip reikia išmokti džiaugtis tuo, ką duoda gyvenimas nedejuojant dėl to, ko nedavė ar atėmė. Aš ir vyrą turėdama, kaip dabar pagalvoju, būdama labai laiminga, nuolat skųsdavausi - tai ner vaikų, tai pinigų, tai dėmesio tai laiko, vis blogai ir blogai. Dabar irgi tas pats, tik nebereik nei vaikų, nei pinigų, kad tik jis BŪTŲ. Šiaip tie kursai gerokai praplovė man smegenis, buvo verta ir sveika.

Comet, 21 Bal 2013 - 18:19, parašė:

Comet, 21 Bal 2013 - 18:19, parašė:

Sveikos likimo drauges   As dar tik ketvirta menesiuka pradejau skaiciuoti, dar labai sviezia viskas, bet kaskiek lengviau nei pradzioje. Visada cis paskaitau, tik parasyt neiseina, isvis stengiuosi kuo maziau galvot. Nes tik uzvaldo mintys, negaliu sustot, negaliu neprisimint o tada taip skauda, tiesiog fiziskai jauciamas skausmas... Atrodo taip laukiau pavasario, silumos, bet su juo vel prisiminimu banga, prisimenu ka veikeme pernai tuo paciu metu, ka isgyvenom, kur vaziavom....
Griebiuosi siaudo einu kur tik kas pakviecia, kad tik nesedet ir negalvot. Kaskoks begimas nuo saves....

Sveikos likimo drauges   As dar tik ketvirta menesiuka pradejau skaiciuoti, dar labai sviezia viskas, bet kaskiek lengviau nei pradzioje. Visada cis paskaitau, tik parasyt neiseina, isvis stengiuosi kuo maziau galvot. Nes tik uzvaldo mintys, negaliu sustot, negaliu neprisimint o tada taip skauda, tiesiog fiziskai jauciamas skausmas... Atrodo taip laukiau pavasario, silumos, bet su juo vel prisiminimu banga, prisimenu ka veikeme pernai tuo paciu metu, ka isgyvenom, kur vaziavom....
Griebiuosi siaudo einu kur tik kas pakviecia, kad tik nesedet ir negalvot. Kaskoks begimas nuo saves....

ragana66, 21 Bal 2013 - 21:37, parašė:

ragana66, 21 Bal 2013 - 21:37, parašė:

Meile? Jos nera... Kas keisciausia, kad skaitydama savo laiskus, nebepajutau jos ir savo zmogui. Gal ir cia sirdy kazkas uzsiblokavo? Matau vyrus, pastebiu, bet... Gal dar ne laikas, gal reikia nurimti viduje paciai.

Comet, 21 Bal 2013 - 20:19, parašė:

Comet, 21 Bal 2013 - 20:19, parašė:

Sveikos likimo drauges   As dar tik ketvirta menesiuka pradejau skaiciuoti, dar labai sviezia viskas, bet kaskiek lengviau nei pradzioje. Visada cis paskaitau, tik parasyt neiseina, isvis stengiuosi kuo maziau galvot. Nes tik uzvaldo mintys, negaliu sustot, negaliu neprisimint o tada taip skauda, tiesiog fiziskai jauciamas skausmas... Atrodo taip laukiau pavasario, silumos, bet su juo vel prisiminimu banga, prisimenu ka veikeme pernai tuo paciu metu, ka isgyvenom, kur vaziavom....
Griebiuosi siaudo einu kur tik kas pakviecia, kad tik nesedet ir negalvot. Kaskoks begimas nuo saves....

Sveikos likimo drauges   As dar tik ketvirta menesiuka pradejau skaiciuoti, dar labai sviezia viskas, bet kaskiek lengviau nei pradzioje. Visada cis paskaitau, tik parasyt neiseina, isvis stengiuosi kuo maziau galvot. Nes tik uzvaldo mintys, negaliu sustot, negaliu neprisimint o tada taip skauda, tiesiog fiziskai jauciamas skausmas... Atrodo taip laukiau pavasario, silumos, bet su juo vel prisiminimu banga, prisimenu ka veikeme pernai tuo paciu metu, ka isgyvenom, kur vaziavom....
Griebiuosi siaudo einu kur tik kas pakviecia, kad tik nesedet ir negalvot. Kaskoks begimas nuo saves....

ragana66, 21 Bal 2013 - 23:37, parašė:

ragana66, 21 Bal 2013 - 23:37, parašė:

Griztu ir as ataskaitai.... Panasu, kad iki treju metu sukakties savo ano gyvenimo etapa busiu pabaigusi galutinai. Viskas ateina palengva, palaipsniui, bet vistiek ateina. Nebeturiu masinos, praejusia savaite nebeliko ir namo bei paskolos. Dabar turiu uzduoti susirasti ka nors sau ir vaikams ir startuoti i
O kai bus surasta, laukia dovana sau - feniksas ant menties - tai tarsi sugrizimo i nauja gyvenima simbolis... Vakar aptikau savo rasytus laiskus jam musu draugystes pradzioje, perskaiciau ir neverkiau, isslaviau nama, surinkau jo darbinius rubus, juk naujiems seimininkams ju tikrai neprireiks. Irgi viskas be asaru... Uzsicementuoja viskas, negali dairytis atgal, kelio i nebuti nera. Vienintele iseitis tik i prieki....

Meile? Jos nera... Kas keisciausia, kad skaitydama savo laiskus, nebepajutau jos ir savo zmogui. Gal ir cia sirdy kazkas uzsiblokavo? Matau vyrus, pastebiu, bet... Gal dar ne laikas, gal reikia nurimti viduje paciai.