Gyvenimas po vyro mirties

As buvau pas bureja,man padejo,ir labai padejo knygos apie gyvenima po mirties.isivaizduoju kaip tau sunku,as dabar save kaltinu,kad nebuvau jam pakankamai gera,nors jis ir ne savo noru isejo.tikiuosi rasi atsakymus I savo klausimus,tikiu,kad sapnuose gausi zenklu is jo.ad gavau.

Sapnuoju tai labai dažnai, tik visuomet suprantu,kad jo jau nebėra ir jis sugrįžo pas mane ir niekada nebeišeis, tai tie sapnai tik skaudina širdutę labiau.. O gal galėtum pasidalinti tų knygų pavadinimais? labai pradėjau domėtis pomirtiniu gyvenimu, tikriausiai noris įsitikinti,kad jam ten geriau tik nežinau kokių tų knygelių pavadinimų. Labai šaunu ir aišku visoms mum labai skaudu, bet po netekties tik jūs man parodėte, kad ir kaip sunku,bet galime toliau žiūrėt į gyvenimą. Ačiū jums

As skaiciau Maiklo Niutono Sielu gyvenimas, sielu lemtis-primygtinai rekomenduoju.

Ryski_gelyte tarp musu tadien irgi ivyko konfliktas. Irgi kaltinau save, kad net nemaciau kur jis isejo ir, kad turejo alkocholinio gerimo su savimi. Tiesa sakai blaivia galva as ir ne tik as to ka jis padare nepadaryciau. Visam gyvenimui stovi man tas vaizdas pries akis Stogas vaziavo kai pasilikau su vaikais viena, buvo ir momentu kai pikau ant jo, kad paliko viena. Bureja man asmeniskai padejo, prisimenu kaip po pirmo karto isejau su tokia svesia siela, taip svaru ir net smagu buvo. Nesakau, kad ir tau pades bureja bet gal ir verta apsilankyti. Stiprybes tau ir sekmes

Sveikos mergaitės, su šventėm.

Klausykit, kokie jūsų santykia su vyro tėvais, jo broliais ir seserimis? Mane tai užknisa, kai į akis lelekina, o už akių apkalbinėja juodai. Mergaites pasilikę tardo - turi mama ką nors, ar ne. Įsivaizduoja, kad aš nieko nesužinosiu Finansiškai labai mažai prisidėjo prie laidotuvių (uošvis pareiškė, kad per brangiai palaidojau ), keturnedėlio, paminklo, metinių. Nors ant mano pečių mergaitės, namas, mašina, mažoji pastoviai serga - kažkaip į tuos renginius (keturnedėlį, pusmetį, metines) tik kaip svečiai atvažiuodavo. Ir net nepaklausia, ar turiu pinigų, ar ne. Įpykus esu nerealiai. Visai nešventiškos mintys, bet jaučiu teks ramybės dėliai, nutraukti ryšius

O man kilo klausimas,kaip jus paminit keturnedeli,ousmetines, nes as kas menesi misias uzsakau ir tiek,tuoj pusmetis,o nieko neplanuoju,o ga reiktu
Papildyta:
O man kilo klausimas,kaip jus paminit keturnedeli,ousmetines, nes as kas menesi misias uzsakau ir tiek,tuoj pusmetis,o nieko neplanuoju,o ga reiktu

Keturnedėlis - mišios, ant kapų, ražančiaus giedojimas ir gedulingi pietūs. Buvo apie 30 žmonių.
Pusmetis - mišios, ant kapų, ir pas save pasiruošiau sumuštinius arbatą/kavą, saldumynus. Buvo apie 10 žmonių.

Ara, jei paskaitysi mano istorija, atrasi ir mano gyvenime tokiu "perliuku". As laidojau savais pinigais, jie langus statesi i buta, as paminkla staciau - jie remontus daresi... prisidejo, bet tikrai ne per puse, ir net ne trecdali... Palikimo reikalus tvarkiausi, anyta atostogavo, o as aukle samdziausi, kad su mazuoju pabutu... Apie tai, ar turiu pinigu, niekada nepaklaus, greiciau patys pasibedavos, kad viskas brangu ir jie bedziai, o tuo tarpu kitam sunui dovanas i Uk siuncia, uz draudima kas menesi moka... Iskart po laidotuviu buvo kalbu, kad as kalta, jog vyras susirgo, nes man reikejo namo, jo mokslu, iskart pametinuku vaiku... Is pat pradziu buvo pikta, skaudu. Per ju gimine pasakiau, kad vaikai teturi mane viena, ir jei mane dergs, tada neleisiu bendrauti... Buvo aptile. Buvo skaudu, kai i kapines vaziuoja pora kartu per metus, kad geles sodinu tik as, net lito neduoda zvakei, bet... Nutariau nekreipti demesio... Bendrauju kiek reikia. Kazkada anyta apsauke, kad vaika susaldziau ir susargdinau, kad be reikalo ji visur tampausi (rugpucio men, kai lauke buvo plius trisdesimt nuejom i Druskininku baseina). Parodziau, kad ir as nesu ta, ant kurios istisai galima joti, supykau... Porai menesiu... Paskui patys apsireiske... Ir dabar, bent jau man atrodo, kad atsitokeje... As pasakiau, kad ka duos anukams, tai ta ir tures, jei nori bendrauti, tegu patys rodo iniciatyvas, nes as visur nesuspesiu... Siandien turiu situacija, kad vaikams susirgus, galiu nuvezti juos pas anyta, priima be burbejimu, kad kartais savaitgaliais galiu palikti pas juos namuose ir kazkur istrukti. Mano vaiku apie tai turiu as ka nors ar ne neklausineja (bent jau as nezinau), nes jie dar per mazi, nezinotu, ka atsakyti. Kita vertus, ir patys sake, kad man reikia tvarkytis gyvenima, nes vaikams reikia tevo... Bet cia jau ne ju reikalas. Bus taip, kaip noresiu As, o ne jie

Uf, gera žinoti, kad aš nevienintelė

Mano situacija kita, mano anyta mane myli. Neturim jokių reikalų, tai tik draugiškai pasišnekučiuojam ir tiek. Bet turiu visą puokštę tų, kurie su manim nesikalba, visaip šmeižia ir kitaip išsidirbinėja. Tai jo vaikai iš pirmos santuokos, jų antros pusės, jų draugai ir jiems prijaučiantys. Bet čia jau jų pačių problema, ne mano.
Paėmus saują purvo sviesti į žmogų, purvas jo gali ir nepasiekti, o rankos liks purvinos. Tai kai žmonės rodo savo nekultūrą ir kvailumą, belieka juos tik užjausti ir kiek įmanoma atsiriboti. Negalit fiziškai, bent į širdį neleiskit jų negerumo.

Jo,visokiu tu anytu variantu buna..Noreciau papasakot ir smulkiau apie savaji,bet toji tokio sujaukto proto,kad gali ir surast si foruma. Galiu pasakyt tik tiek,kad is jusu visu girdetu variantu - maniskis blogiausias.visa jos elgsena.

Siandien - mes visiskai svetimi.jei as - zmogzude,nors mylimasis mire staigia netiketa mirtim.tuo viskas ir pasakyta.prisiko ant manes,ant mano artimuju,kurie isvis niekuo deti..niekada uz tai jai neatleisiu jau vien del to,kokia didele nepagarba isreiske per visas laidotuves mano brangiausiajam (nedristu net sakyt savo sunui,nes normali motina taip nesielgia,juo labiau,kad pries nelaime nieko panasaus nebuvo).

Visgi manau mes esam stipresnioji ir protingesnioji puse. tai mums teko ir vis dar tenka atlaikyt sunkiausia (reiskias esam pajegios,jeigu Dievas taip skyre) - nes situ visu moteriskiu sunus jau seniai buvo isleisti i savarankiska gyvenima,sukure savo seimas,ir jiems pirmi brangiausi asmenys jau buvo zmonos,vaikai,mylimosios..

Taigi davem durniams kelia ir visiskai atsiribojom nuo tokiu "variantu"