Gyvenimas po vyro mirties - Puslapis 15 - Pasidalinkim netekties sielvartu

.Juo2ke.

Atkaklus dalyvis

.Juo2ke.

Atkaklus dalyvis

2013-03-30 16:39

30 kovo 2013 - 16:39

Linksmu ir jumi mergaites,jeigu bent kiek minesit sia Kristaus prisikelimo svente..
As dirbsiu visas dienas,ir dziaugiuosi. Svenciu nebeliko mano gyvenime. Bent jau maziau galvosis,kai nereiks namie buti.
Didziausias sventes atributas - keletas dekoraciju is netikru kiausiniu ir mazyciu visciuku

Daznai uzmetu aki,bet jokiu emociju tai nekelia..
Tik noras,kad praeitu greiciau sita dar viena, paprastai daugumai zmoniu, svarbi metu kalendorine svente..O pernai jai tiek ruosiaus...taip graziai praejo

velgi tik skaudus dar vieni "pirmi" prisiminimai apie grazu aptureta laika su mylimuoju...

nutė

Super senbuvis

nutė

Super senbuvis

2013-03-30 17:35

30 kovo 2013 - 17:35

QUOTE(Rene0 @ 2013 03 30, 02:18)

Gavau po poros savaičių išeiginę, tai reiškia, kad šiandien nakvosiu namie, o ne pas slaugomą močiutę.
Nemieli linksmų švenčių linkėjimai, kai esu visai viena. Skamba kaip farsas. Puikiai pamenu, kaip pernai sliūkinau per prisikėlimą aplink katedrą vienutė, kai visi porom, šeimom.

Elgetauju kompanijos. Darbe kūrikui išdėsčiau, kad yra nerašyta taisyklė,- tas, kas padeda dirbti, turi pavaišint arbata. Susėdom arbatos, sulošėm pora partijų šaškėm, pasišnekučiavom. Nenorėjau eiti į tuščius namus.

Kai grįžau, dar pasėdėjau mašinoj. Pažliumbiau dėl nieko. Kol prisiverčiau išlipti ir atrakinau namus. Apsilankiau pas jus.
Vistiek. Linksmų švenčių

<{POST_SNAPBACK}>

Jetau, Rene, kokios mes skirtingos. Niekur nėr geriau kaip vienai Jo kambary su Jo portretais. Prieinu, uždegu žvakelę, atsisėdu, pažiūriu - skaidri pertraukėlė. Vienintelis dalykas man sunkus - kai grįžtu iš sodybos ir lange nėra Jo silueto. Nėr buvę atvejo, kad nelauktų. Dažnai su bulviniais blynais. Iki šiol neprisiverčiu jų kepti.
Turiu daug neįpareigojančio bendravimo. Draugės, kraštiečiai, būrelis, pilietinės iniciatyvos.
Mano kaimo sodyboj - naujas gyventojas. Jam septynios savaitės, neišnešiotukas. Mėgsta gulėti tėvui ant krūtinės.
Tėviškėj per pusmetį palaidojau 4 žmones iš savo giminės, du iš artimesniųjų.

QUOTE(.Juo2ke. @ 2013 03 30, 17:39)

velgi tik skaudus dar vieni "pirmi" prisiminimai apie grazu aptureta laika su mylimuoju...

<{POST_SNAPBACK}>

Taip pat dirbsiu - šifruosiu vienuolių atsiminimus. Tokios gražios vidumi moterys, net balsai jaunesni nei turi metų.
Esu daugiau ieškanti, nei tikinti. Švenčių proga į bažnyčią nevaikštau, einu į Arkikatedrą, kai to reikia vidui.
Nusidažysiu su lukštais tris kiaušiukus, du suvalgysiu rytoj už abudu.
Tešvenčia tos, kurios gali ir kurioms sielai reikia, svarbiausia - kad sau, savo vidui.
Sninga, balandžiu ir Velykom nekvepia, greičiau Kalėdom.

Sistina

Senbuvis

Sistina

Senbuvis

2013-03-30 17:51

30 kovo 2013 - 17:51

Nute, koks Jus siltas ir mielas zmogus, atrodo skaityciau ir skaityciau

mamakubu

Ekstra senbuvis

mamakubu

Ekstra senbuvis

2013-03-30 21:42

30 kovo 2013 - 21:42

QUOTE(nutė @ 2013 03 28, 05:55)

Ko pavydžiu - kai pamatau gražiai einančią senukų porą, tokius abu per aštuoniasdešimt. Paverkiu parėjus namo...

<{POST_SNAPBACK}>

As visad zavejausi tokiu vaizdu kai senuku pora dar ir apsikabinus uz rankuciu eina. KAIP MIELA IR GRAZU ir kaip norisi taip pragyventi paciai

Papildyta:

QUOTE(Sistina @ 2013 03 30, 18:51)

Nute, koks Jus siltas ir mielas zmogus, atrodo skaityciau ir skaityciau

<{POST_SNAPBACK}>

makita

Ištikimas dalyvis

makita

Ištikimas dalyvis

2013-03-31 10:59

31 kovo 2013 - 10:59

Sitam skyrely tiek gerumo, meiles ir kancios... tauriausiu jausmu, tikriausiu isgyvenimu. Nera cia vietos puikavimuisi, pasiputimui, melui ir neapykantai. Ateiname su plystancia sirdimi pasidalinti savo sirdgela, prisiminimais, nes niekas kitas musu skausmo nesupras. Gera zinoti, kad esame ne vienos sitam kely, tuo paciu ir labai gaila, kad taip yra. Palinkesiu jums visoms ramybes, grazios dienos. Su sv. Velykomis!

rene*

Neaktyvus dalyvis

rene*

Neaktyvus dalyvis

2013-03-31 11:34

31 kovo 2013 - 11:34

QUOTE(nutė @ 2013 03 30, 17:35)

<{POST_SNAPBACK}>

Pora valandų praleidau bažnyčioj. Nei labai meldžiausi, nei labai vidus mane ten vedė. Kai mane dar vaiką vesdavo močiutė ir būdavo nuobodu tos ilgos mišios, varnas skaičiuodavau ir laukdavau pabaigos. Taip ir dabar, būdama sveiko proto ir niekieno neverčiama išklausiau mišias. Po procesijos ( praėję 40 min. mišių laiko), savęs paklausiau: ar iš tikrųjų turiu būti čia, o ne kur nors kitur. Ir beveik meldžiausi, kad neužblokuotų mano nelabai vietoj pastatyto automobilio. Galvojau, kokį prizą sau įsisteigti, jei išbūsiu iki galo. Mintys plaukiojo bažnyčios skliautais, bet tai nebuvo maldos. Uždegiau tris žvakutes: už savo dukrą, kuri šiandien antra diena naujam darbe, už sesę, kad jai sektųsi ir sau, kad užtektų jėgų viską atlaikyti. Tai padariau kiek skubotai, bet nuoširdžiai.
Džiaugiuosi, kaip ir jūs, kad tenka dirbti. Margučių nedažiau visai. O kam. Viena pati kaip... Sėdžiu ir maliavoju. Kurgi ne.

Ryski_gelyte

Naujokas

Ryski_gelyte

Naujokas

2013-03-31 17:37

31 kovo 2013 - 17:37

Labas vakaras, mielosios! Sveikinu su šventėmis

Esu naujoke, menesi laiko skaitinėjau jus ir pati nusprendžiau prisijungti į jūsų gretas. Mano situacija kiek kitokia, nebuvau vedusi,o su savo pirmaja meile pradraugavau 3 metus.. Kai prieš mėnesį jis mane šioj šaltoj žemeliai paliko vieną. Kaltinu save, kad tą vakarą buvau šalta su juo. Jis mane labai mylėjo, nei karto nebuvo apšaukes ar ant manęs užpykęs, visuomet aš iš jo reikalaudavau visokių niekų, kai vieną vakarą manau jį davedžiau iki tokio jo pasirinkimo. Viskas taip šviežia, nežinau ar kada teks man su tuo susitaikyt. Man net iš pasamonės išsitrynė visi laidotuviu vaizdai - nieko neatsimenu.. Kiekvieną dieną vis prašau, kad pasiimtu mane kartu. Tiesiog aš nebegaliu viena susitaikyt su prisiminimais. Negaliu.. Mielosios, kada tas visas praeis? aš nebegaliu.. žemė slysta iš po kojų...

mamakubu

Ekstra senbuvis

mamakubu

Ekstra senbuvis

2013-03-31 21:27

31 kovo 2013 - 21:27

QUOTE(Ryski_gelyte @ 2013 03 31, 18:37)

Labas vakaras, mielosios! Sveikinu su šventėmis

<{POST_SNAPBACK}>

Nedrystu paklausti kodel tu manai, kad davedei iki tokio jo pasirinkimo? Nekaltink saves tik

rene*

Neaktyvus dalyvis

rene*

Neaktyvus dalyvis

2013-04-01 09:35

01 balandžio 2013 - 09:35

QUOTE(Ryski_gelyte @ 2013 03 31, 17:37)

Labas vakaras, mielosios! Sveikinu su šventėmis

<{POST_SNAPBACK}>

Sveika. Ir sveika prisijungusi.
Aš taip pat neturėjau santuokos liudijimo, kurį būčiau galėjusi prisegti prie vainiko su užrašu "liūdi žmona".
Nemanau, kad kažko jau tokio pati padarei baisaus. Gyvenime visko būna, visaip pasakai ar pasielgi, bet jei jau tokia bloga buvai, tai juk galėjo tiesog tave palikti, šiais laikais nieko nenustebinsi, kad amžinos meilės trunka neamžinai. Matyt, taip jau turėjo būti. Gal už jį alkoholis nusprendė?
Užuojauta

mamakubu

Ekstra senbuvis

mamakubu

Ekstra senbuvis

2013-04-01 10:55

01 balandžio 2013 - 10:55

QUOTE(rene* @ 2013 04 01, 10:35)

<{POST_SNAPBACK}>

Cia gyvenime vadinasi likimu. Ir niekada nereikia galvoti kas butu jei butu....
Ivyko tas kas ir turejo ivykti ir mes bejegiai ka padaryti ar pakeisti siam gyvenime. Butu gerai, kad galetume laika atsukti atgal, bet manau tai butu ne tas gyvenimas ir jo nenugyventume taip kaip dabar nugyvenom. ir jei mes galvojam, kad atsukus laika mes nebedarysim klaidu tai klystam. Taip tu paciu gal ir nekartosim, bet atsiras kitu, juk be klaidu neimanoma pragyventi, ant ju mes mokomes.
Visom geros sventes ir silto pavasario linkiu

Ryski_gelyte

Naujokas

Ryski_gelyte

Naujokas

2013-04-01 13:27

01 balandžio 2013 - 13:27

QUOTE(rene* @ 2013 04 01, 09:35)

<{POST_SNAPBACK}>

Užuojauta ir tau..

Na kaltas kažkiek ir tas alkoholis,tačiau labai nedidelis kiekis.. manau neišdrystu daug kas blaivia galva tokį sprendimą priimti.. Nežinau, kaltinu tiesiog save, nes tą vakara tik tarp mūsų buvo konfliktas. Vaikštau pas psichologus, tai pataria supykt kažkiek ant jo, kad paliko mane taip, ale principai aukščiau už viską

bet negaliu.. Telieka imt viska iš gyvenimo toliau. Žadu eiti pas burėja, kad ateičiai pradžiugintų. Gal esat taip pat ėjusios ir įkvepė kažkiek optimizmo?

kartais sumastau išsikviest jį pasikalbėt, na žodžiu stogas važiuoja..

rene*

Neaktyvus dalyvis

rene*

Neaktyvus dalyvis

2013-04-01 13:48

01 balandžio 2013 - 13:48

QUOTE(Ryski_gelyte @ 2013 04 01, 13:27)

Užuojauta ir tau..

bet negaliu.. Telieka imt viska iš gyvenimo toliau. Žadu eiti pas burėja, kad ateičiai pradžiugintų. Gal esat taip pat ėjusios ir įkvepė kažkiek optimizmo?

kartais sumastau išsikviest jį pasikalbėt, na žodžiu stogas važiuoja..

<{POST_SNAPBACK}>

Yra šiame forume mergaičių, kurios pas būrėjas buvo. Iš tikro pažadas ateities iš jų gautas jau yra šiaudas skęstančiam. Kaltinti save tokioj situacijoj savaime suprantama, bet tai nėra taip, kad esi kalta iš tikrųjų. Supykti gal sugebėsi jau gerokai vėliau, kai pažiūrėsi į tai kitu rakursu, labiau iš šalies, o ne per savo šviežią skausmą. Mano pasiūlymas išsipasakoti, išsirašyti, tai būtų forumas, dienoraštis, draugė, ar atsitiktinės ausys. Man tai padėjo. Užsidėk pliusą, kad mėnesį jau išgyvenai. Šaunuolė. Kabinkis į gyvenimą toliau, žiūrėk, kada gal ir saulutė pasirodys

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis