QUOTE(malvinute @ 2013 03 23, 16:36)
Nenoriu aš tikėti tomis pasakomis apie katinus. Mes su vaikais prieš jau turbūt du metus pasiėmem auginti du kačiukus. O dar po mėnesiuko iš prieglaudos pasiemiau trečią - juodą mišrūną. Maišytą britų kažkokį ten... Juodas kaip anglis ryškiai geltonom akim. Mano vyras katinų nemėgo. Ir jam apie tai pranešėm jau post factum. Ir ką jūs manot... Grįžo jis atostogų.... Ir pats vienas vežė juos ir skiepyti ir sterilizuoti... Ir pats vaistus leido... Vieną netgi "nusisavino". Sakydavo - šitas šaunuolis mano

Ktegoriškai atsisakau katinukų atsiradimą sutapatinti su nelaime... Kategoriškai...
O dar kai pagalvoju, kad ir peilių rinkinį jam pirku. Ir laikrodį rinkom ir nupirkom... Tai negi aš pati tą nelaimę prišaukiau...
Malvinute, mes taip pat jau laikeme katinuka, suni, ir MV visada mylejo gyvunus, net nepriestaravo, kad dar viena suni pasiimciau is prieglaudos, ir savaji katineli labai mylejo. Bet kas nutiko del to juodojo katinuko paaiskinti negaliu, pirma - ji radome prie namu, o antra MV taip priestaravo arsiai, ir man paklausus - kodel, nerado atsakymo. O kai ji parsinesiau, su salyga, kad kazkam padovanosiu, po poros savaiciu pasake - gal pasiliekam, as jau pripratau prie jo. Bet kas ji pamatydavo, visiems jis nedailus pasirodydavo, toks kazkosk nemielas ir tiek. Beje, padovanojau as ji zmogui pagal skelbima. Vis paskambindavau pasiteirauti kaip tas kaciukas, ir syki jis sako: kazkoks keistas, as guliu lovoje, o jis tupi salia prie spinteles ir ilgai ir idemiai ziuri i mane keistu zvilgsniu. As ji patikinau, kad nieko tokio. O va, katineli atidavem rugsejo gale, o po vyro laidotuviu spalio pradzioje as jam vel skambinau. Ir iki siol telefonas isjungtas, net jokio signalo nebera. Labai noriu tiketi, kad nenutiko ir jam kokia nelaime.