QUOTE(makita @ 2013 03 07, 11:19)
Juo2ke, o man draugai dar per laidotuves pasiule, kad susitiksime visi jo gimtadienio proga sodyboje. Man nuskambejo kazkaip makabriskai, iskart sakiau -nene, dabar pamastau, o gal? jis kaip vaikas noredavo dideles sventes. Bet jo juk nebera, ar yra prasme svesti? nebent jo siela mus aplankytu. Net nezinau, ar nebus per daug skausminga.
Siaip nepatartina svesti gimtadieni jau mirusio zmogaus. Taip atsiminti aisku niekas nedraudzia, bet mirusio zmogaus gimimo data jau tampa jo mirties data
Atleisk makita
Ragana66 kaip siaip is vienos puses gerai, kad vaikai nepamirsta tecio. Ir gerai, kad jie maziukai, nes mano atveju kai buvo paaugles oi kiek buvo psichologiniu problemu ir dar baisesnio dalyko kai mus paliko vyras ir tetis.

Aisku randai lieka visiem, ar tai mazas ar didesnis vaikas. Jie buna nematomi, neapciopiami, bet jie yra ir atsiliepia su laiku musu gyvenime, kas ir yra liudniausia.
Sveikatytes visoms ir grazaus neskausmingo pavasario
Papildyta:
Pas mane pacia buvo toks atvejis kai pirma jo gimtadieni kai jau netekau vyro atejo jo brolis su seima. Sako, kad ar as numanau ko jie pas mane atejo. Susedom aisku, jie buteli turejo su savim ir gerem. Kas buvo ant stalo dar jau neprisimenu. Bet man asmeniskai buvo labai skaudu, kad jie gere jo gimino diena. Juk geriama uz sveikata ta diena, o mes uz ka gerem? Na man taip sakau asmeniskai buvo labai klaiku. As jauciausi visvien vienisa

Gal jie nieko blogo ir nenorejo, bet tie pirmi metai ir taip sunkus ir dar toks ivykis.