nezinau thea, tik vat vis pagalvoju, kad nei vienas is musu taip neskubejo kaip ji.... net jos visos mazytes keliones tokios, tarsi bandytu suspeti kuo daugiau pamatyti... manau, kad dabar zinosim savo kelioniu angelo varda
As jau zinojau, kad jos nebera, kai skaiciau sias jusu zinutes apie svarbuma, tai Cobres perskaicius asaros pasipyle, kad nebera jau deja vieno ciurlenancio upeliuko
Na, mergaitės, linkiu Jums saugaus kelio. Turbūt visi, negalintys prisidėti prie Jūsų, tarp jų ir aš, būsime mintimis kartu. Perduokite užuojautą a.a. Akcent artimiesiems ir nuo mūsų...
Vis dėlto, kokia slogi bebūtų pasidariusi ši tema, manau, visose gyvenimo situacijose reikia ieškoti kažko gero. Beskaitydamas paskutinius keliolika puslapių, dar kartą radau patvirtinimą, kad esame ne tik plepėtojai internete, o kažkas daugiau... Matyt, tikri keliautojai turi savyje tą pagalbos suteikimo kitiems savybę. Iš tikro, tapome tarsi graži šeima: kartais patraukianti vienas kitą per dantį, labai retai pasikandžiojanti, bet tokie artimi, šilti, o nelaimės akivaizdoje susitelkiantys, padedantys vienas kitam, užjaučiantys. Likime ir toliau tokiais... Juk tai ir yra gražiausioji gyvenimo pusė...
P.S. Vasariuk, ar gavai ir mano kelis litukus (rašei, kad tik iš mergyčių gavai...)?
Merginos, visoms važiuojančioms gero kelio ir stiprybės JUms, gaila, kad geriausiu atveju galiu tik išeiti į Raudondvario pl. ranka pamojuoti...kaip bebūtų keista, bet akcent pasiekė tai, ko tikriausiai dar ilgai nebūtų mums pavykę: sutelkė visas ir privertė daugumą susitikti...man jos be galo truks, taip ji mūsų šeimai savo kumštelius laikydama kelionėse padėdavo... ....o dabar...o dėl to skubėjimo man ir buvo neramu ir ypač pasisakymai apie tai, kad visos jos svajonės pamatyti tam tikras vietas išsispildė...atrodė, kad taip negali būti...
Ačiū Vasariukui, kad pranešė ... o mes sau laiką gerai leidžiam, čia nieko neskaitau.... Šiąnakt vis pabundu... ir mintys tik apie Akcent. Važiuosit mergaitės - aš su jumis kartu mintimis.... visada baisu kai nelieka jauno žmogaus...
Užtat laikykimės vieni kitų ir savo artimųjų 
As jau zinojau, kad jos nebera, kai skaiciau sias jusu zinutes apie svarbuma, tai Cobres perskaicius asaros pasipyle, kad nebera jau deja vieno ciurlenancio upeliuko 
....o dabar...o dėl to skubėjimo man ir buvo neramu ir ypač pasisakymai apie tai, kad visos jos svajonės pamatyti tam tikras vietas išsispildė...atrodė, kad taip negali būti...
..
