Geoterminis šildymas - 8 tema

Tokiu atveju orinuku automatika tokia pat sudetinga kaip ir geoterminiu.

Atsakimas ant tiek akivaizdus, kad jus į jį net nekreipėte dėmesio. Oras-oras ŠS - tai du radiatoriai, kurių vamzdeliais kompresorius varinėja freoną. Vienas jų patalpintas į ortakį name, kitas - tiesiog kabo lauke. Abu apipučiami ventiliatoriais. T.y. - labai paprasta konstrukcija, kurioje yra minim elementų.

Jei norima kurioje nors pusėje naudoti vandenį - atsiranda papildomas vandens šilumokaitis, į kuri turi būti panardintas tas freoninis radiatorius. Toks elementas yra žymiai brangesnis. Be to, prisideda armatūra vandens kontūrui valdyti.
Ir dar - žymiai sudėtingiau pasiekti režimo, kad efektyviai vyktų šilumos mainai tarp vandens ir freono. Dujos (freonas ir oras) turi labai mažą šilumos imlumą, t.y. - savyje perneša labai mažai šilumos. Kai šilumokaita vyksta tarp dujų (freonas - oras), tai problemų nekyla. Bet, tam kad sušildyti vandenį, kuris turį daug didesnį šilumos imlumą - reikia per šilumokaitį pravaryti labai didelį freono kiekį. Tai reikalauja daug galingesnio kompresoriaus (arba - daug didesnio lygiagrečiai sujungtų vamzdelių kiekio šilumokaityje, arba - daug didesnio temperatūrų skirtumo). O tam, kad galingesnis kompresorius kompresorius naudotu tiek pat energijos - reikia naudoti, toli gražu, nepigius sprendimus bei gamybos technologijas.

Be to, paduodamą į patalpą orą pakanka pašildyti iki 27-30'C, o vandenį - gerokai daugiau: iki 35-38'C ir dar ŠS turi užtikrinti režimą, kad vanduo būtų pašildomas iki +65'C. Suprantama, kad vieno ciklo sistema sunkiai gali pasiekti tokio didelio temperatūrų skirtumo. Tad, dažniausia naudojamos sistemos su dviems freoniniais kontūrais, kuriose temperatūra keliama per 2 pakopas. Papildomi elementai - didesnė kaina.

Negaliu sutikti su šiais teiginiais, jei turime 5kW dujos-dujos šilumokaitį tai reiks nė kiek ne galingesnio kompresoriaus 5kW dujos-skystis šilumokaičiui... aišku pačių šilumokaičių konstrukciniai skirtumai aišku bus. Jei kompresorius atiduos debitą D su temperatūra T tai visiškai nesvarbu kas su tuo freonu bus toliau, abiem atvejais galia bus vienoda.
Jei šilumokaita priklausys tik nuo paviršiaus ploto ir dt - nematau skirtumo, kas už to ploto, ar oras, ar vanduo.
Kiek teko matyti freonas-vanduo šilumokaičius tai jie plokšteliniai, nelabai supratau apie jūsų minėtus vamzdelius... nebent kiniečių "išradimas" tube in shell.
Kad ??? - vanduo lyginant su ???-oras ruošia DHW aišku papildomų elementų priduoda, ir kainos pokyčio reikia tikėtis, bet tai tikriausiai ne padvigubina įrenginio kainą?

Iš pirmo žvilgsnio jus teisus. Tačiau, šilumos perdavime figūruoja labai skirtingi debitai ir dėl to labai skiriasi naudojami dt.
5kW ŠS pašildo nuo 22 iki 27'C net 3000 m3 oro per valandą, arba - 830 litrų per sekundė. Tokio oro debito per akis pakanka tam, kad patenkinti nemenko namo poreikį. Bet, jei jums prireiktų staiga pripildyti vonią ir tam pašildyti 50 l vandens nuo 10 iki 55'C, tam prireiktų 2.6kW*h, t.y - toks nedidelis vandens kiekis šiltų daugiau nei pusvalandį. Todėl būtina akumuliacinė talpa. Jei patalpinti į šilumokaitį tik vieną litrą vandens, tam kad jį pašildyti 45-ias laipsniais, 5kW ŠS-iui prireiks 37 sek. Tiek niekas nelaukia. Realybėje į šilumokaitį tiekiamas gan karštas vanduo iš akumuliacinės talpos, vandens srautas yra nemenkas ir išėjime turime beveik tokios pačios temperatūros vandenį (vos-vos šiltesnį nei gautas įėjime). Jei boilerio sekcijoje yra +35'C, tai yra 13'C daugiau, nei +22'C oro, kurį reikėtų šildyti oras-oras sistemoje. O jei reikia +65 laipsnių dt skirtųsi net 43 laipsnių. Kiek kartų mažesnis dt tarp freono ir vandens (ar oro), tiek kartų liečiau vyksta šilumos mainai. Tad, reikia arba kelti freono temperatūrą, arba didinti jo debitą (arba - šilumokaičio plotą). Atitinkamai didėja ir prietaiso kainą.


Freonas, atvėsęs iki +65'C, nesugeba šildyti vandens, kurio temperatūra taip pat yra +65'C. Reikia šią porciją freono pakeisti nauja, kuria bus karštesnė. Tuo tarpų +22'C orą freonas galės šildyti kol pats ne atvės iki +22'C.


Skystis ar dujos bet kurio atveju teka kanalais, o plokštelės - tai būdas padidinti šių kanalų paviršiaus plotą, kad šilumokaita vyktų didesniame plote.


Centas prie cento - susidaro litas.

5kW yra butent 5kW visiskai nepriklausomai, ka jiems uzduosite dirbti. Net jei tokiam siurbliui sumontuosite 500kW silumokaiti vanduo nepasils ne sekunde greiciau. Nenanau, kad irenginiu kainai itaka daro silumnesiu specifines silumos skirtumas, galima diskutuoti, ka sudetingiau ir brangiau pagaminti, ar orini silumokaiti, ar vandenini. Neturiu informacijos, kokiom salygom projektuojami ir parenkami silumokaiciai, bet abejoju, kad dirbama dideliais dt ir mazais plotais, greiciau jau atvirksciai. Kinai taupumo sumetimais riboja ruosiamo dhw temperatura iki +53C, taip isvengiama labai aukstu freono temperaturu. Manau nera labai brangu silumokaiciui prideti keleta papildomu ploksteliu, padidinti plota ir pamazinti dt taip islaikant reikiama galia bet "nesmaugiant" kompresoriaus ir islaikant auksta COP. Taigi, be papildomos ???-vanduo dhw funkcijos kol kas aiskios priezasties kainos kitimui keletu kartu vis dar nerandu.

Fiziškai neegzistuoja tokio daikto kaip "5kW šilumos". Todėl jį (tą daiktą) negalima niekam perduoti. Tiesioginio žodžio prasme galima perduoti tik tą daiktą, kas egzistuoja fiziškai. Pvz. - butelį alaus.

Lygai taip pat, kaip neegzistuoja tokio daikto kaip "greitis". Greitis - tai yra judėjimo procesas, tiksliau - judėjimo procesą apibūdinanti matavimo savoka. Analogiškai, galia - tai savoka, kuri apibūdina energijos perdavimo procesą, o būtent - jo greitį.
Tad, kalbant apie proceso greitį, yra labai svarbu kokiose sąlygose vyksta tas procesas.
Grįžtant prie šilumokaičio ir ten vykstančio proceso, yra labai svarbu kaip vyksta tie šilumos mainai, koks yra temperatūrų skirtumas ir t.t. Ko mažesnis temperatūrų skirtumas, tuo daugiau pastangų reikia įdėti kompresoriui, kad šiluma galėtų būti perduodama minėtu 5 kW greičiu. Čia kaip - bandant prapumpuoti 5 litrus vandens pro ploną žarną. Norint tai padaryti tokių pat greičiu, kaip ir per storą žarną - reikia arba imti keletą tokių plonų žarnelių, arba reikia kompresoriaus, išvystančio proporcingai didesnį spaudimą, kad atitinkamą kartų kiekį padidėtų vandens greitis plonoje žarnoje.

Daiktas - tai ŠS ar kitas šildymo prietaisas, bet kas, atliekantis fizinį darbą, bet tikrai ne butelis alaus. Ir kaip jums daėjo, kad daiktu gali būti net ne 5kW, bet "5kW šilumos"?
Papildyta:

Prie ko čia "ir t.t."? dt ir perdavimo plotas, kas dar be to?
Papildyta:

Kompresorius šilumos neperdavinėja, tai - šilumokaičio paskirtis, kur esmė yra dt ir plote. Kuo mažesnis dt, tuo kompresorius dirba lengvesnėmis sąlygomis ir didesniu įrenginio COP'u.
Papildyta:

Nematau paralelių tarp šilumokaitos ir hidraulinių nuostolių, ne labai tikęs pavyzdys.

Pateiktas pavyzdys su šilumokaičiu neturi nieko bendra.
"Freono" srautą reguliuoja ne kompresorius, o išsiplėtimo vožtuvas.
Skysčių ar dujų greitis šilumokaičio paviršiuje turi įtakos šilumos perdavimui, bet tai aktualu daugiau dujų (oro) atveju. Skysčio greitis turės žymiai mažiau įtakos nei šilumokaičio plotas. Šilumokaičio plokštelės yra banguotos, kad sukeltų turbulenciją ir padidintų skysčio greitį prie plokštelės paviršiaus paduodant tą patį skysčio greitį į šilumokaitį.
Hidrauliniai nuostoliai plokšteliniame šilumokaityje yra labai maži ir jokių pastangų, kaip teigiate, kompresorius čia neįdeda.
Esant tam pačiam temperatūrų skirtumui ir tai pačiai galiai "freono" srautas ir greitis bus lygiai tas pats nesvarbu kam perduodama šiluma, orui ar vandeniui.
Vanduo "sugeria" šilumą daug efektyviau nei oras, todėl ir šilumokaičio plotas, ir vandens greitis bus daug mažesni, nors jūs bandote įteigti priešingai.
Tai, kad vanduo sušyla lėčiau nei oras yra lengvinanti aplinkybė, kuri mažina šilumokaičio plotą.
Sunkinanti aplinkybė yra tai, kad vandens kontūras dirba ne atmosferiniame slėgyje.

Jeigu kainų skirtumą sudarytų tik šilumokaičių skirtumas, tai jį galima būtų paskaičiuoti pažiūrėjus kiek kainuoja tie šilumokaičiai perkant atskirai.
Akivaizdu, kad šilumokaičių kainų skirtumas yra nepalyginamai mažesnis nei oras-oras ir vanduo-vanduo šilumos siurblių skirtumas, todėl priežastis slypi kažkur kitur.
Latvijoje šiais metais pradėjo gaminti plokštelinius šilumokaičius. Pažiūrėsim kokias kainas siūlo.

Jus gerai pamenate apie ką eina kalba? Tarp ko susidaro temperatūrų skirtumas šilumokaityje ir tarp ko dt turi būti mažesnis, kad pasiekti didesnį COP?


Tam kad, ką nors suprasti reikia įsigilinti ir pagauti mintį o ne tik ieškoti tekste pažįstamų žodžių (ir suradus iškart pulti ginčytis). Tad jei jūsų noras - tik pasiginčyti, manau, neverta tęsti pokalbio. O jei norite išsiaiškinti - užduokite kokį protingą klausimą, mielai atsakysiu.

Ar tai bus freoniniai, ar tik vanduo-vanduo plokšteliniai šilumokaičiai? Jei pastarieji, tai PL rinka lūžta nuo pasiūlos, kainos nuo 200PLN. Bet tai vanduo-vanduo, ne freoniniai, jų darbiniai slėgiai mažesni ir litavimas greičiausiai freonui netinkamas.
Papildyta:

Jau užduotas, bet beatsakinėdamas visai nukrypote į lankas, todėl gal ir teisinga mintis apie pokalbio nebetęsimą. Klausimas apie ŠS kainų skirtumo pagrįstumą.

Freoniniai su 31 bar leistinu slėgiu (bandymai prie 55 bar) iš 316L plieno. Čia straipsnelis apie juos http://www.baltic-co...ness/?doc=66327
Gal čia ir neaktuali informacija ŠS naudotojams, bet vistiek smagu, kad tokie dalykai gaminami šalia Rygos. Gal tai kiek atpigins vietinių gamintojų vanduo-vanduo ŠS.
Jeigu kažkada sužinosiu kiek jie kainuoja tai parašysiu dėl įdomumo.

Vakar iš Aplinkos ministerijos gavome pritarimą jog artimiausiu metu bus papildytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. D1-463 „Dėl Mažos apimties projektų, finansuojamų iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų, maksimalių tinkamų išlaidų dydžių patvirtinimo“(Žin., 2013, Nr.70-3561) įtraukiant eilutę „Šilumos siurblio „Oras – oras“ sistema“.