Geoterminis šildymas - 8 tema

Įprastu atveju inverterinis, be abejo, geriau, nes šilumos tam tikru momentu reikia tiek kiek reikia, termoakumuliacija nelabai veikia.

O kai poreikiai maži, tai per naktį pasišildai savo 40-60 tonų betoninius plokščius pamatus pora laipsnių ir džiaugiesi šiluma visą parą. Jeigu paspaudžia šaltis gali ir ne tik naktį šildytis. Jeigu jau šyla orai, galima valandai ar dviem įjungti per parą. Vistiek temperatūra svyruos nežymiai. Plokštė sugeria visą šilumą iš siurblio tiek kiek duodi, perkaisti nėra kam jei namas gerai izoliuotas ir nereikia palaikyti +30C grindų. Nematau priežasčių, kodėl reikėtų tankinti vamzdelius grindyse, nes betonas geras šilumos laidininkas. Dar gali būti kažkokių niuansų su karšto vandens ruošimu kai boileris atvėsta kelis kart per parą, tai ir siurblys įsijunginės iš paskos.
Nematau priežasčių kodėl neinverterinis turėtų būti pasirinktas galingesnis už inverterinį.
Yra dar toks esminis elementas kaip elektroninis išsiplėtimo vožtuvas geresniuose siurbliuose, nuo kurio darbo labai priklauso optimalus darbo ciklas prie skirtingų freono srautų. Tokiu atveju softas tikrai svarbus. O jeigu stovi elementarūs termostatiniai išsiplėtimo vožtuvai ten softas didelės įtakos nebeturės.
Man irgi Minto variantas atrodo optimaliausias: pakasi vamzdžio 200-300 metrų 180-200cm gylyje su bobcatu už 2500Lt esant 3-4kW poreikiui, cop sumažėja kelis procentus bet tiek ten tos šilumos ir tereikia. Su Cibulio 3000-5000 kWh per metus tas gręžinys niekad neatsipirktų lyginant su plokščiu kolektoriumi, nors gal pas jį nėra vietos. Nesupratau kodėl DEU persimetė nuo Oras-oras ant geoterminio ir dar su vertikaliu gręžiniu, atrodo viską gerai paskaičiuodavo, pasvarstydavo. Nors jei kapeikų nespaudi, kodėl gi ne.

Šilumokaitoje galia priklauso nuo dt, kuris mūsų atveju nė 10K gali nesiekti, ir perdavimo paviršių ploto - neabejoju, tą geriau už mane žinote. Todėl jei inverteriui bus "per akis" dviejų eilių vamzdžių plei išorės sienas, tai on-off'iniam, kad kauptų energiją betone, teks daryti galingesnę sistemą ir tankinti vamzdžius grindyse, kitaip spreagsės dažnai paleidimo rėlė
Didinant dt COP tikrai skaudžiai nukentės, čia tikrai ne išeitis.
Papildyta:

Omeny turėta ne šaltinio galia, bet šildymo sistemos
Papildyta:

Studijuoju išskirtinai tik kinietiškus produktus (kaina - bene svarbiausias veiksnys mano, Minto, ir neabejoju DEU atveju; pragyvenčiau ir su elektra tiesiogiai, kaip ir anksčiau paminėtieji) ir turiu pasakyti, kad bus sudėtinga surasti siurblį be EEV (Electronic Expantion Valve), ar čia kinai didžiulę pažangą padarė, ar niekas termostatinių nebenaudoja?
Nesu nei IT, nei elektronikos specelistas, bet iš pastebėjimų peršasi išvada, kad nuo soft'o pabai daug priklauso, kai įmanomas kompleksinis ir kompresoriaus apsūkų ir EEV valdymas pasiekiami ženkliai geresni rezultatai.
Situaciją su inverteriais linkęs lyginti kaip neabejotiną naują kartą. Galima iš taško A į B ir su karbiuratoriumi nuvažiuoti, ten mažiau dalių, viskas palyginti paprasta... bet išmirė šis įtaisas, jį pakeitė labai preciziškas kuro įpurškimas siurbliais ir valdomais purkštukais. Tai gal ir savo namams ieškokime pažangių sprendimų, "gyvenimo patikrintus" palikome muziejų ekspozicijoms?
Papildyta:

Su šiomis mintimis visiškai sutinku ir pritariu
Be "skaičiavimų ir svarstymų" dar yra psichologinės priežastys, viena iš jų labai elementari - "NORIU". O norėt kaip žinia nedraudžiama.
Apie oras-oras ir aš pagalvoju, tik kol kas kinai nepasiūlo varianto su DHW ruošimo bloku, todėl oras-vanduo išlieka tikslu Nr.1.

Už tai aš galiu tau pasiūlyt japonų oras/vanduo plius oras/oras vasara šildai vandenį ir su tomis pačiomis sąnaudomis elektros vėsini patalpas

Ar teisingai reik suprast, kad tai vienas agregatas, žiemą šaltis į išorę, šiluma į karštą vandenį ir šildymo sistemą, vasarą šaltis į vidų, šiluma į karštą vandenį?

Taip šią vasarą jau atkeliauja šis agregatas:) nors dar jis dar nelietuvoje, bet jau yra parduotų

Ir inverteriniam, ir neinverteriniam vamzdelių grindyse reikia skaičiuoti prie maksimalios galios t.y. jei max. galios vienodos tai ir vamzdelių kiekis panašus (prie tos pačios dt). Galima atsižvelgti, kad inverterinis dirbs ne pilnu pajėgumu ir pamažinti vamzdelių, bet tokiu atveju per šalčius padidėtų dt.
Pakloti 150-200m vamzdelio grindyse bet kuriuo atveju yra ne problema.




Inverteriniai bus visi su EEV. Pigūs, "akcijiniai" on/off'iniai siurbliai ir su EEV, ir su TEV būna. Naujuose jūsų apžiūrėtuose modeliuose dauguma buvo su EEV, tai ne staigmena. Sutinku, kad EEV duoda geresnį COP, čia faktas.
Tik norėjau pabrėžti, kad pigiausiame segmente, visko pasitaiko, bet vistiek išlaikomas geras COP lyginant su oras-oras per šalčius.
Senieji Mersedesai po milijoną nuvažiuodavo, dabartiniai 1/2 tiek vos traukia. Paprastumas tam tikrais atvejais yra gėris.

Bijau, kad kaina bus nepriimtina, jau minejau, kad sezona pragyvenau tik su elektriniu sildymu + saules kolektorius, saskaitos uz elektra tikrai ne sokiravo. Tikslaus metinio poreikio dar neturiu, bet itariu bus ~7000kWh. Todel reikia kazko mazos galios ir automatiskai atitinkamos kainos.
Jei kazka turite 4-5kW siulykite, vesinimas nera butinas - ZS kol kas atlaiko karsti, per paskutinius karscius vis dar laikemes iki +24...+24,5C kai lauke sesely buvo apie +30. Vandens pereboras is saules kolektoriaus.

Senieji mercedesai is 2400cm3 isspausdavo 53kW, degino 8-9l/100km. Naujieji is 2200cm3 spaudzia virs 140kW, pastenkina 5,5l/100km, aisku metalurgija patobulejo, bet abujoju, kad alkuninis velenas tapo tris kart stipresnis ir ilgaamziskesnis... kitas reikalas labai pakito vartotoju norai ir galimybes, nieks nebenori 500.000 nuvaziuoti ta pacia masina, tiesiog keicia kaip kojines. Automobiliuose yra kitu niuansu, pvz euro normos - praeito men pabaiga buvo dead line'as kai galejome iregistruoti nauja euro5 automobili... dabar tik EEV arba Euro6. Butent sis reguliavimas vercia gamintojus sokti auksciau bambos, naudoti pazangias technologijas nuo kuriu gaminiai tikrai ne paprasteja...
Saldymo agregatuose irgi buvo panasiu sukretimu, kai buvo uzdrausti ozona ardantys saltnesiai, berods R22 buvo labai efektyvus bet buvo... bent jau civilizuotame pasaulyje.

Tada oras/vanduo Jums visiškai neapsimoka, nes investicija gan didele. Lieka nebent oras/oras...

Tobulos sistemos nėra. Visos turi didesnių ar mažesnių trūkumų.
Oras oras neruošia vandens. O tai sudaro nuo 30 iki 50 procentų šildymo reikalingos energijos. Kita problema, šilumos paskirstymas po patalpas. Jei kiekvienoje patalpoje statyti po įrenginį gerokai išauga kaina. Komfortas dėl didesnio garso ir pučiamo oro srautų taip pat abejotinas.

Geo pasirinkau nes man atrodo ši sistema optimaliausiai sprendžia visas problemas.
Mano atveju pagrinde bus šildomos/vėsinamos sienos, o ne grindys. Todėl, kad vasarą namo vėsinimas kainuotų tik tiek, kiek energijos vartoja cirkuliacinis siurblys.

Pagrindinis geo trūkumas aukštesnė kaina. Bet vėlgi kaip pažiūrėsi. Man 120 m gręžinio atsiėjo 6000 lt su įvedimu į namą. (Beja pas Mintą jei gerai pamenu gavosi nelabai ką mažesnė suma). Šilumos siurblys su boileriu kainuoja nuo 12 000 - 13 000 normaliai sukomplektuotas rinktas Lietuvoje iki 17 000 Viessmann. Tarkim pastatymas dar 2000. Viso labai gerai apšiltintam namui sistema turėtų kainuoti 20 000 - 25 000 lt.

Spaudžiu ranką Cibuliui, kad pradėjo visai neblogai skaičiuoti šildymo kaštus, bei šildymo sistemos atsipirkimus. Grubiai apibendrinus visus skaičiavimus, tik eilinį kartą pasitvirtina taisyklė, kad ir kokį šildymo būdą rinksitės, ilguoju laikotarpiu viskas susiveda į panašias išlaidas. Todėl reikėtų rinktis šildymo sistemą labiausia atitinkančią charakterį. Man labai imponuoja tiesiog elektriniai radiatoriai ir boileris dėl labai paprastos priežiūros. Bet kadangi esu skupus žmogus, manau, kad geriau jausiuosi vieną kartą sumokėjęs už geo, ir kiekvieną mėnesį patirsiu malonumą mokėdamas už šildymą iki 100 lt.

Jei kada tektų namą pardavinėti vien elektrinis šildymas būtų labai rimtas minusas.

...arba produktai, labai konkurencingi savo kaina, t.y. kinai

Jei ziurint i kaina galbut konkurencingi, bet ziurint i SCOP kaip? ir aukstus rodo?
Papildyta:

Oras/oras taip neruošia karšto vandens. Dėl šilumos pasiskirstymo po patalpas tikrai nebūtina statyti kiekvienoje patalpoje. Komfortas dėl garso taip mes žmonėms nerekomenduojame statyti miegamajame, dėl pučiamo oro srautu tai tikrai nesutikčiau aišku žiurint koki pasirenki ta ora/ora jei pagaili pinigu rimtesniam be naturalaus vejelio, be akutes kuri mato zmogu ir neleidzia gauti tiesioginio oro srauto tai aisku gali ir nebut to tokio komforto.
Bet jei situacija patalpu isdestymo leidzia graziai suzaisti su oras/oras tai puikus sildymo variantas, kurio mažos elektros sanaudos, bei kastai isirengiant.