QUOTE(ed@ @ 2013 06 13, 02:18)
Aš pakankamai išsamiai paaiškinau ir dėl to iš kur dažniausiai gaunamas "5 kWh poreikis", ir dėl to kiek skiriasi cirkuliacinio siurblio sąnaudos. Nematau tikslo kartotis.
Jūsų teorija remiasi prielaida, kad "net jei gręžinys būtų vos 10-20m ilgio, o ŠS - ~10-12kW, tai iš pradžių viskas tvarkingai veiktų".
Jei ši prielaida būtų teisinga visus gręžinius iš ties būtų galima daryti dvigubai trumpesnius. Bet visos mano sutiktos geo firmos skaičiuoja, kad gręžinys turi atitikti siurblio galingumą. Tai reiškia, kad iš 100 m gręžinio galima paimti vidutiniškai apie 5 kW (priklausomai nuo vandeningų sluoksnių). Imant daugiau, aplinkinis gruntas nespės regeneruotis, kris iš gręžinio grįžtančio glikolio temperatūra ir atitinkamai siurblio COP. Tokiu atveju norinti surinkti reikiamą šilumos kiekį glikolį reikės varinėti kur kas ilgiau, ilgiau turės dirbti siurblio kompresorius ir visa sistema.
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2013 06 13, 02:18)
"drėgnesnis gruntas" - gan neapibrėžta sąvoka. Molis, pagal savo šilumines savybes, skyrėsi nuo smėlio dvigubai. O drėgnumui apibūdinti geriau naudoti SI sistemos matavimo vienetus. Idealiu atveju reikėtų sudaryti modelį, kuriame įvertinti kiekvieno sluoksnio storį bei savybes. Tada galima gan tiksliai nustatyti suminį šiluminį efektą, kurį galima išgauti iš gręžinio. Šiaip, iš 1m gręžinio galima be pasekmių išgauti nuo 15 iki 100 Wt šilumos, tad gali atsitikti taip, kad iš pirmų 30m. gausite tik 450Wt (jei ten, kaip jus sakote: "visai sausas smėlis"), ir dar tiek pat gausite iš 4.5m. apsemto vandens sluoksnio. Kaip matote, kai grunto savybes skiriasi daugiau nei 6 kartus, neišeina šnekėti - "vidutiniškai".
Gręžiant gręžinį, išgręžtas gruntas pakeliamas vandens pagalba. Kas trys metrai imamas išplauto grunto mėginys ir pagal grunto spalvą ir struktūrą sprendžiama ar jame yra vandens. Visas tas procesas ganėtinai sąlyginis ir netikslus. Todėl apie tikslius modelius ir SI sistemos vienetus praktikoje kalbėti nelabai verta.
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2013 06 12, 22:06)
Iš kitos pusės, ilgesnis gręžinys reiškia kelis kart didesnes elektros sąnaudos cirkuliaciniam siurbliui. Kaip čia jau buvo pastebėta, per dvigubai ilgesnį vamzdį - dvigubai sunkiau pravaryti tą patį kiekį skysčio. Antra - jei tą patį kiekį tirpalo varyti ne per vieną - o lygiagrečiai per du, tokio pat skersmens, tai greitis jose bus dvigubai mažesnis ir elektros sąnaudos sumažės dar 4 kartus. Visumoje skirtumas - 8 kartai (!). Kai ŠS, gaminant 5kW šilumos, sunaudos 1.2kW elektros, o cirkuliacinis siurblys vietoje 40Wt naudos 320Wt - tai bendros energijos sąnaudos padidėja ketvirtadaliu. Atitinkamai, vietoje 4.2 realus COP sumažės iki 3.1
Ar tuo jus siekėt, pasirinkdami ilgesnį gręžinį??
Jei šį modelį pritaikysime 100 m gylio gręžiniui, tai pirmu žingsniu siūlote gręžinio ilgi sutrumpinti iki 50 m ir taip sutaupyti pusę energijos glikolio varinėjimui. Antru žingsniu siūlote ilgį vėl padidinti iki 100 m, bet dvigubai sumažinti glikolio varinėjimo greitį.
Rezultate turime tą patį 100 m ilgio vamzdį ir dvigubai lėčiau tekantį glikolį. Nelabai supratau tik kaip čia aštuonis kartus sumažėja energijos kiekis tam glikoliui varinėti.
