Geoterminis šildymas - 8 tema

Taip, du. Lyg ir norėjo pardavinėti, bet žmogus karštesnio būdo ir greitai apsigalvojo. Dar tikriausiai prisidėjo, kad šaldymo įrangoje nelabai gaudosi.

Reikia patarimo del vertikalaus kolektoriaus.
Planuojamas 6kW SS ir vertikalus kolektorius. Vieni grezejai siulo daryti viena ~120m gylio grezini, kiti - du po ~70m. Pirmieji argumentuoja savo pasiulyma tuo, kad spudinio vandens sluoksnis musu vietoveje yra nuo ~100m ir ji pragrezus vanduo pakyla iki ~60m, ko pasekoje is puses grezinio yra isgaunama daugiau silumos. Antrieji sako, kad nebutinai reikia greztis iki spudinio sluoksnio ir kad 2 seklesni (bet didesnio bendro ilgio) kolektoriai dirbs efektyviau.
Beje, antruju grezimo kaina yra zemesne, ~60lt/m su skyscio uzpildymu.
Kaip manot, kuri varianta rinktis?

Druguti, imk pirmą variantą. Dar prie pirmo pliusų pridėčiau, kad mažiau sujungimų, uždarymo armatųrų. Žemės darbų mažiau, bet pačios argumentai išvardinti svaresni. Imk ilgą vieną su spūdiniu vandeniu. Matyt antri neturi gręžimo įrangos tokiam gyliui.

Aciu uz patarima.
As irgi linkstu prie vieno ilgesnio grezinio, bet jo kaina apie ~2kLTL didesne nei dvieju trumpesniu, taigi svarstau, ar isvardinti privalumai realiai kada nors atsipirks. Taipogi ne vienas is ju minejo gerokai sudetingesni kolektoriaus "sukisima" i grezini, kai jo gylis ~100m ir daugiau.
Gal kazkas dar turejote panasia dilema ar patirties tokioje situacijoje?

Man irgi grezinio gylio klausimas aktualus - pas mane kaip ir 100m pakanka (tipo). Kas liecia atsipirkima, tai sitas klausimas, isirengiant geotermini nenagrinetinas Perkiesi nepriklausomybe taip sakant. Svarbu isirengt normaliai.

Vanduo aišku yra jėga. Bet du gręžiniai turi privalumą - darbą paeiliui, ne abiem kartu. Sudarant didesnį dt glikolis-aplinka, šilumokaita ir efektyvumas turėtų didėti. Klausimas, ar tai atpirks papildomą armatūrą ir valdymą.
Beje, hidrauliniai nuostoliai irgi priklauso nuo vamzdžio ilgio, čia vėl gi 1+1 yra geriau nei 2.
Papildyta:

Taip galima argumentuoti ne tik "UŽ" bet ir "PRIEŠ" geoterminį: pirkti nepriklausomybę galima ir reikėtų kitaip, išvengiant geoterminio - mažinant pastato šilumos nuostolius iki tokio lygio, kai geoterminio įrengimo kaštai jums apmokės 15-20m šildymo sąskaitas...

Sprendėme panašią dilemą. Man vienas gręžinys atrodo geriau. Gręžinys apsemtas vandens turėtų būti kur kas efektyvesnis, nei sausas. Metro kaina mūsų atveju dėl gylio nesiskyrė, taip kad jei už gilesnį prašo ženkliai daugiau galite pasiskambinėti į kitas firmas.
Jei rinksitės vieną gilų, vertėtų pakontroliuoti ar tikrai tokį ir išgręš, bei ar tikrai sukiš visą numatytą kolektorių. Pasitaiko, kad nebegalėdami sukišti viso numatyto ilgio, likutį tiesiog nupjauna ir priduoda kaip už gerą.

Kadangi panašiais klausimas esu šnekėjęs su pažįstamu rimtu geologu, jau pats jaučiuosi beveik geologas , tai galiu pacituoti komentarą iš mano paties blogo:
"Remiantis jo aiškinimu, giliai po žeme neteka jokios požeminės gyslos, jei kalbėti apie žmogaus gyvenimo trukmės laikotarpį. ... Yra laidūs vandeniui sluoksniai, ir yra nelaidūs. Visais atvejais tarpeliai tarp kietų dalelių yra persisunkę vandeniu. Jei padaromas gręžinys vandeniui ir iš jo siurbiamas vanduo, tuomet susiformuoja gyslos, kai į išsiurbto vandens vietą skverbiasi vanduo iš aplinkinių zonų. Jei per tam tikrą laiko tarpą dėl pakankamai laidaus grunto prasisunkia reikiamas kiekis vandens, laikoma, kad pavyko surasti gyslą su pakankamu debitu. Nejudink to vandens, ir jis nejudės. Toks aiškinimas labiausiai moksliškai pagrįstas, kokį girdėjau. Kol kas neturiu pagrindo galvoti kitaip."
Spūdis aktualus, jei norima vandenį siurbti, kad išsiurbtas vanduo operatyviai būtų pakeistas nauju. Išgręžta skylė vandeniu užsipildys nebūtinai žaibiškai, bet garantuotai.
Tikėtis šilumą nešančių požeminio vandens srovių išgręžus giliau neverta. Tiek aukščiau, tiek žemiau vanduo vis tiek bus stovintis, jei jo nesiurbsi. O geoterminio kontūras vandens nesiurbia. Tokiame gylyje bet kokiu atveju geoterminis kontūras bus vandens-kietųjų dalelių mišinyje. Oro ten tikrai nebus. Ir kaip nebūtų keista, vendeniu permirkęs gruntas yra dar geresnis šilumos laidininkas nei pats stovintis vanduo.
Teorija "dzin gylis" negalioja, jei kalba eitų apie kontūrą aukščiau gruntinio vandens lygio. Mažame gylyje gruntas gali būti ir visiškai sausas.
Tai įvertinęs, rinkčiausi 2 gręžinius kuo toliau vienas nuo kito, nes jie:
1. Duoda didesnį bendrą ilgį
2. Pigiau
3. Dėl Vilienės minėtų hidraulinių nuostolių (pro 2 lygiagrečius vamzdžius tas pats skysčio kiekis pravažiuos tekėdamas 2X lėčiau, reiškia cirkuliacijai energijos reiks kažkur 2x mažiau)
4. Nežinau ar pasitaiko, bet avarijos atveju būtų prarastas tik pusė kontūro.
Papildoma armatūra - kas ten papildomo be 2 papildomų trišakių?

Nelaikyčiau darbo paeiliui privalumu. Abiem atvejais prapumuojamas tas pats skysčio kiekis, tik pirmu atveju pakaitom pro vieną ar kitą 2x didesniu greičiu, kitu atveju pro abu lygiagrečiai 2x mažesniu greičiu. Ar imsi iš atšakos 2kW vieną valandą, o kitą nieko, ar imsi 1kW pastoviai, nemetau esminio skirtumo. Grunto šiluminė regeneracija vyksta pastoviai, nepriklausomai ar šiluma kuriuo tai momentu siurbiama, ar ne. Nekaitaliojant atšakų dėl mažesnio greičio turėtume mažesnius hidraulius nuostolius ir cirkuliacinio siurblio sąnaudas, stabilesnės temperatūros srautą (šilumos siurblys dėl to nepyks), ir kas be ko realizavimas paprastesnis.

Regeneracijos greitis nuo dt nepriklauso?
Papildyta:

Čia truputi siaurokai padarėte tokią išvadą. Geoterminis kontūras gali būti ir be glikolio, kai gruntinis vanduo siurbliu paduodamas į freonas-vanduo šilumokaitį. Gal būt ši sistema yra ne populiari, bet ji egzistuoja. Todėl kontūras gali siurbti vandenį, pvz iš vieno gręžinio ima į kitą - grąžina.

Na čia įdomi teorija. Aš priešingai nuo geologijos labai tolimas, bet visgi drįsčiau suabejoti ar gręžinys nepasiekęs vandens sluoksnio bus "vandens - kietųjų dalelių mišinyje". Mūsų kaime vanduo 50 metrų gylyje ir tikėtina, kad viskas kas žemiau ir kokia 10 - 20 metrų aukščiau bus šlapia. Bet pirmi 30 metrų greičiausia bus sausi. Jei vanduo tik 100 metrų gylyje tai manyčiau, kad didžioji dalis 70 metrų gylio gręžinio bus apsupta sausų kietųjų dalelių mišiniu. Ar taip yra iš tikro reikėtų pasikonsultuoti su specialistais.

Priklauso Dirbant pastoviu rėžimu, tarkim prie tam tikrų sąlygų tam tikram taške dt bus 3C. Tai dirbant pakaitomis, siurbimo pabaigoje dt bus 5C, poilsio pabaigoje 1C. Gal kiek kitokie skaičiai, bet jų vidurkis prie tų pačių sąlygų tam pačiam taške vistiek bus tie patys 3C. Tas ant to.

Jei šulinys/gręžinys apsaugotas nuo paviršinio vandens, nesemkit vandens savo kaime kurį laiką. Kokiam lygyje vanduo nusistovės, žemiau to lygio visada bus šlapia. Jei semsit, dėl nepakankamo grunto laidumo galit turėti netinkamą rezultatą. Tikrai gali būti ir tokių vietų, kur pirmi 30 ar 50 m sausi. Visgi aš ne geologas, visos Lietuvos nesugręžiojau.