ar kas siltinot ar planuojat siltinti nama 30 cm neoporu, gal domejotes, kur gauti tokiu smeigiu?
As dar klijuosiu klinkerio plyteles, tai reiks smeiges durti per tinkliuka, jos neisileis i putplasti, tad reikia gana ilgu smeigiu.
aciu
QUOTE(AnaDeizy @ 2013 01 22, 14:20)
ar kas siltinot ar planuojat siltinti nama 30 cm neoporu, gal domejotes, kur gauti tokiu smeigiu?
As dar klijuosiu klinkerio plyteles, tai reiks smeiges durti per tinkliuka, jos neisileis i putplasti, tad reikia gana ilgu smeigiu.
aciu
As dar klijuosiu klinkerio plyteles, tai reiks smeiges durti per tinkliuka, jos neisileis i putplasti, tad reikia gana ilgu smeigiu.
aciu
vat cia paziurekite smeiges STRU, yra ivairiausiu ilgiu. Bet patarciau pirma paskambinti i ta firma ir pasiklausti. Nes priklauso nuo pagrindo ju ileidimo gylis. Plius jie gali pasiulyti kitokiu smeigiu su spec ilgiais, parinktu jums geriausiai tinkanti varianta. Mes dirbam su ta imone, tai del to ir zinau.
http://www.ejot.lt/P...-60-355-mm.html
QUOTE(AnaDeizy @ 2013 01 22, 13:20)
ar kas siltinot ar planuojat siltinti nama 30 cm neoporu, gal domejotes, kur gauti tokiu smeigiu?
As dar klijuosiu klinkerio plyteles, tai reiks smeiges durti per tinkliuka, jos neisileis i putplasti, tad reikia gana ilgu smeigiu.
aciu
As dar klijuosiu klinkerio plyteles, tai reiks smeiges durti per tinkliuka, jos neisileis i putplasti, tad reikia gana ilgu smeigiu.
aciu
As klijavau, smeiges is cia
http://www.varztupasaulis.lt/#!details...20380&tab=1
Vnt kaina ~10lt, gruodi buvo nuolaida ~4,3lt vnt. Nesenai skambinau klausiau jai pritruksiu ar padarysit uz tapacia kaina sake taip.
Iseiga gaunas apie 5vnt i m2. Puse smeigiu kavojau po putplascio korka ~0,30lt vnt, dalis desis tiesiai per ejot 200gr tikleli.
Klijavau su klijais
http://www.kreisel.l...stem-220-winter
Maiso kaina apie 22lt. Pradziai i tarpus dar putu dejau bet jos kazkiek iskilnoja polistirola net mazo pletimo. Tarpelius uzputem jau viska baige su ct84 pirkau bauhof 26lt uz flakona
PS trumpesnes nei 38c nekabina. 30cm + ~2cm kose +1cm sakykim nelygumam. Cia jai apie keramika, i silikata gal ir trumpesniu uztektu. Jai siena butu ne klijuojamas klinkeris o tinkas, uztektu ir trumpesniu smeigiu nes jas galetu frezuot i vidu.
Radau įdomios informacijos ir įdomių produktų, kurie padės atsakyti į klausimą kiek aliuminio folijos gali padidinti atitvaro šiluminę varžą ir koks veikimo principas:
http://www.insulatio...on.html#Compare
Iš pateiktų skaičių galime spresti, kad egzistuoja daugiasluoksnės plėvelės (SuperQuilt), kurių varža R=2,5, svoris 900g/m2, 40Lt/m2. Tai tikrai įspūdinga.
Siūlyčiau atkreipti dėmesį tiems, kas neturi vietos (durų gamintojams) tradicinei šilumos izoliacijai.
http://www.insulatio...on.html#Compare
Iš pateiktų skaičių galime spresti, kad egzistuoja daugiasluoksnės plėvelės (SuperQuilt), kurių varža R=2,5, svoris 900g/m2, 40Lt/m2. Tai tikrai įspūdinga.
Siūlyčiau atkreipti dėmesį tiems, kas neturi vietos (durų gamintojams) tradicinei šilumos izoliacijai.
kokia super oru statistika netiketai radau jau senokai naudojamam saite:
http://weatherspark....aunas-Lithuania
http://weatherspark....aunas-Lithuania
QUOTE(==== @ 2013 01 26, 10:20)
ar kas vedziojotes elektros instaliacija grindyse, ne sienose?
mano atveju - plokstuminis pamatas be grindinio sildymo, el. instaliacija keliautu pvc vamzdziuose.
kokius minusus izvelgtumet?
aciu.
mano atveju - plokstuminis pamatas be grindinio sildymo, el. instaliacija keliautu pvc vamzdziuose.
kokius minusus izvelgtumet?
aciu.
Jei grindyse vedama elektros instaliacija, laidai grindyse turi būti vamzdžiuose. Pats dabar kaip tik vedžioju elektrą, tai prisiskaičiau visokių rekomendacijų, reikalavimų. Minusų nematau, gal tik didesnė kaina dėl vamzdžio, bet vamzdis kaip ir pliusas, jei vėliau kokį papildomą laidą reikia pravesti, nors duomenų laidų su maitinimo laidais ir nerekomenduojama kišti į tą patį vamzdį, kaip suprantų, dėl maitinimo laidų generuojamų triukšmų.
QUOTE(Milao @ 2013 01 22, 09:50)
Man ypač keistai ir juokingai skamba kai kurių (matyt, ne itin sėkmingų) karkasinių namų šeimininkų ir entuziastų pasakojimai, tipo kaip ekonomiška, kai nėra inercijos. Tipo pas mane automatika, kuri labai padeda taupyti. Ryte išjungia šildymą, o prieš pat grįžtant iš darbo greitai nuo 17 prišyla iki 20.
Bet jei išvykus savaitei, situacija kiek kita...
Bet jei išvykus savaitei, situacija kiek kita...
Šiaip, be reikalo juokines. Jei reguliuojama ne rankinių būdu o automatiškai, tai galima užprogramuoti kokia tik norite temperatūra kiekvienam laikotarpiui atskirai. Jei nustatysite, kad temperatūra neturi kristi žemiau +15'C - tai sistema ir laikys tokią temperatūrą nors porą mėn. , o prieš jums sugrįžtant - labai greitai įšildys namą iki 22'C. Panašiai darant inertiškame name - išlaidos bus didesnės. Pradžioje, išjungus šildymą, temperatūra ilgai ne kris. Kadangi name laikysis aukštesnė temperatūra - daugiau šilumos išeidinės per lauko sienas ir langus. Tas pats atsitiks prieš sugrįžtant. Tam kad spėtu įšilti inertiškas namas, šildymą teks įjungti gerokai anksčiau. T.y. - gerokai ilgiau teks palaikyti viduje aukštesnę temperatūrą, tam kad įšiltų viskas kas yra viduje, atitinkamai - tuo metu bus prarandama daugiau šilumos per langus bei stogą.
Tai, kad sutaupoma kažkiek energijos, tuomet kol namas auštą ir šildymas visai nedirba, neturi jokios prasmės. Kai šildymas nedirba, šiluma imama iš sukauptų vidinėse konstrukcijose atsargų. Norint vėl atstatyti normalią temperatūrą, teks tos atsargos vėl papildyti ir tam sunaudoti tiek pat šilumos, kiek buvo atiduota.
QUOTE(ed@ @ 2013 01 26, 16:18)
Pradžioje, išjungus šildymą, temperatūra ilgai ne kris.
Vadinas, šildymą tokiu atveju reikia anksčiau išjungti, ir tai praktiškai kompensuos ankstesnį šildymo įjungimą