Pasyvus namas - 16 tema

#577
QUOTE(Milao @ 2013 01 21, 18:57)
Taip, ne visu aukščiu iš karto. Mažiausia pilna betonvežė - 7m³. Tai maždaug 1/3 - 1/4 1a poreikio, vadinasi optimalu lieti 3-4 etapais. Bet net ir liejant ~1m aukščio segmentais, sunkiai įsivaizduoju kaip galima būtų patikimai užfiksuoti klojinio apačią ir vidurį nesurišant klojinių tarpusavyje.
...
Nebus tos termomasės per daug. Su grindim betono priskaičiavau apie 30 kubų. Ne prūdai. Išorinių atitvarų betoną užrakinus polistirole, beliktų 20.

o kas liepia tau tuos klojinius metalu surisinet? atininkamo stiprumo nailonine/kapronine virve gal butu sprendimas?
del uzrakinimo polistirole turi galvoj liktinius? taigi tas 5cm vidinis polistirolo sluoksnis nieko neuzrakins, o tik suletins sukauptos silumos atidavima/paemima. Vienzu kokios nors plyteliu grindys reaguos greitai, o sienos veliau, tipo dvieju lygiu akumuliacija smile.gif Bus lengviau greitai isildyt patalpu ora, grizus po ilgos keliones i atvesusius namus.
Atsakyti
#578
QUOTE(madwifi @ 2013 01 21, 20:54)
o kas liepia tau tuos klojinius metalu surisinet? atininkamo stiprumo nailonine/kapronine virve gal butu sprendimas?
del uzrakinimo polistirole turi galvoj liktinius? taigi tas 5cm vidinis polistirolo sluoksnis nieko neuzrakins, o tik suletins sukauptos silumos atidavima/paemima. Vienzu kokios nors plyteliu grindys reaguos greitai, o sienos veliau, tipo dvieju lygiu akumuliacija smile.gif Bus lengviau greitai isildyt patalpu ora, grizus po ilgos keliones i atvesusius namus.
Jau rašiau apie visomis kryptimis stabilią 3D armatūros struktūrą, kai armatūra fiksuojama prie tarpklojininių ryšių. Ryšiams naudojant kaproną taptų daug sudėtingiau užtikrinti, kad armatūra neišlįstų į sienos išorę.
O kad grįžus namas būtų jau įšildytas, kodėl gi jo nepradėti šildyti pvz 24 val prieš grįžtant. Prieš 10 metų jau ne stebuklas buvo. Manau kitąmet Vilienė prieš pajudėdamas iš Kurševelio taip ir padarys.
Atsakyti
#579
QUOTE(Milao @ 2013 01 21, 20:20)
Jau rašiau apie visomis kryptimis stabilią 3D armatūros struktūrą, kai armatūra fiksuojama prie tarpklojininių ryšių. Ryšiams naudojant kaproną taptų daug sudėtingiau užtikrinti, kad armatūra neišlįstų į sienos išorę.
O kad grįžus namas būtų jau įšildytas, kodėl gi jo nepradėti šildyti pvz 24 val prieš grįžtant. Prieš 10 metų jau ne stebuklas buvo. Manau kitąmet Vilienė prieš pajudėdamas iš Kurševelio taip ir padarys.

na tegul tie sniurai islenda kiaurai klojinius - poto nupjaustysi.
Ne apie isildyma kalba buvo, o apie tai, kad betonas uz 5cm polistirolo irgi bus termoakuliatorius tik uzdelsto veikimo.
Atsakyti
#580
QUOTE(Milao @ 2013 01 21, 20:20)
O kad grįžus namas būtų jau įšildytas, kodėl gi jo nepradėti šildyti pvz 24 val prieš grįžtant.


PN teisingiausia naudoti mažo galingumo šilumos šaltinį, todėl namui atvėsus, jo prišildymas užima daug laiko. Dėl mažo šildymo galingumo poreikio ekonomiškai teisingiau ne atvėsinti, o po to savaitę šildyti suvartojant maksimalų energijos kiekį, bet pastoviai šildyti, net ir išvykus pavyzdžiui paslidinėti į kalnus.
Atsakyti
#581
QUOTE(madwifi @ 2013 01 21, 22:16)
na tegul tie sniurai islenda kiaurai klojinius - poto nupjaustysi.
Ne apie isildyma kalba buvo, o apie tai, kad betonas uz 5cm polistirolo irgi bus termoakuliatorius tik uzdelsto veikimo.
Islinde is klojinio rysiai tikrai ne problema. Sniurai netgi mazesne nei metalas. Sniuru problema klojinio viduj. Tarkim armatura - tinklas. Kad tas tinklas butu lygiai x atstumu nuo klojinio (sienos pavirsiaus), jis turi buti uzfiksuotas. Prie sniuro, einancio skersai siena, armaturos tinklo taip paprastai ir patikimai neuzfiksuosi kaip prie metalinio strypo. Na gal pirmiausia primazgyti sniurelius prie armaturos, tada sudeti klojinius, tada gaudyti tuos sniuriukus, kaisioti pro skyles klojiniuose ir su kokia adata durti per polistirola, mazgyti, itempineti, kalibruoti ilgius. Nu bet cia jau mezgejos darbas, ne statybinyko doh.gif Neisivaizduoju normalaus darbo proceso su sniurais.
Termoakumuliacini darba as suprantu kiek kitaip nei "silumos atidavima patalpoms". Ziema lauko siena silumos patalpai niekada nebeatiduos. Nebent, atiduotu skersvejo budu staigiai pravedinus patalpas, bet cia gi PN tema, skersvejam vietos cia nera. Tiesiog kai silumos saltinio neliks, lauk pirmiausia eis ne patalpu oro siluma, o sienu. Sioje vietoje polistirole uzrakintas betonas sudirbs praktiskai taip pat gerai kaip ir neuzrakintas. Bet labai prastai sudirbs, kai reiks pertekline saulutei pasvietus gauta siluma greitai nudrenuoti saugojimui i akumuliatoriu, kad nereiktu atidarineti langu ir leisti siluma lauk. "Uzdelstas veikimas" ir yra beda.
Atsakyti
#582
QUOTE(Milao @ 2013 01 21, 19:57)
Dėl terminologijos turėtų būti jau viskas aišku iš mano sakinių aukščiau. Jei liejama ne vienu ypu, kurį laiką stovi tarpusavy nesujungti fragmentai nuo lango iki lango, nuo durų iki lango ir panašiai. Visišku monolitu patampa, kai užbaigtas.



QUOTE(Milao @ 2013 01 21, 21:20)
Jau rašiau apie visomis kryptimis stabilią 3D armatūros struktūrą, kai armatūra fiksuojama prie tarpklojininių ryšių.


Net ir dangoraižius lieja ne vienu ypu, bet nuo to jie ne monolitiniais netampa biggrin.gif Fragmentai nesujungti bus nebent jei betonuosite priešingas sienas, bet net ir tuo atveju juos jungs armatūra, 3D biggrin.gif
Nesusišnekame, terminologija arba žinios g/b konstrukcijose labai skirtingos 4u.gif
Monolitas kaip nėštumas - kaip negalima būti truputi nėščia taip ir ne visiškas monolitas yra nesąmonė. Arba monolitas, arba surinta iš detalių konstrukcija 4u.gif
Atsakyti
#583
QUOTE(mintas @ 2013 01 21, 23:25)
PN teisingiausia naudoti mažo galingumo šilumos šaltinį, todėl namui atvėsus, jo prišildymas užima daug laiko ... pastoviai šildyti, net ir išvykus pavyzdžiui paslidinėti į kalnus.
Man ypač keistai ir juokingai skamba kai kurių (matyt, ne itin sėkmingų) karkasinių namų šeimininkų ir entuziastų pasakojimai, tipo kaip ekonomiška, kai nėra inercijos. Tipo pas mane automatika, kuri labai padeda taupyti. Ryte išjungia šildymą, o prieš pat grįžtant iš darbo greitai nuo 17 prišyla iki 20. doh.gif
Bet jei išvykus savaitei, situacija kiek kita. Aišku jei per savaitę be šildymo tenukristų kokiais 5 laipsniais, tai sprendimo tokioje situacijoje nėra. Nes nėra ir problemos, kurią reiktų spręsti smile.gif
QUOTE(Vilienė @ 2013 01 22, 00:14)
Nesusišnekame, terminologija arba žinios g/b konstrukcijose labai skirtingos 4u.gif
Tai gal tiek jau to... Tuo labiau kad yra įdomesnių ir PN artimesnių dalykų. Va pvz. vvnamo rėžimas, būklė ir sąnaudos 10 dienų nebūnant namie. Šis įvykis manau tikrai vertas būti aprašytu bloge. Iš nuotrupų kol kas sunkiai sekasi bendrą vaizdą susidaryti.
Atsakyti
#584
QUOTE(Milao @ 2013 01 22, 10:50)
Va pvz. vvnamo rėžimas, būklė ir sąnaudos 10 dienų nebūnant namie. Šis įvykis manau tikrai vertas būti aprašytu bloge. Iš nuotrupų kol kas sunkiai sekasi bendrą vaizdą susidaryti.

Tik pribuvęs į Alta Badia sugalvojau, kad būtų zjb turėti skaitiklio parodymus 11.01 ir 20.01, bet jau buvo vėlu. Režimas - rekupas tiekė +24C orą į patalpas tik 40% debilu, čia kad likusi narvely pelė nesušaltų, daugiau šildymo jokio, jei buvo tuom dienom saulės galėjo kolektorius kažkiek pašildyti grindis. Kaip minėjau radau ~14- 14,5C, dabar jau pusantros paros bandau grįžti į +20C, kol kas vis dar apie 17-18C rodmenys kambariuose nors grižtamas iš grindinio jau prašilo iki +22...+23C. Labiausiai padeda saulė - svetainėje per piet sušyla iki +19C bet nusisukus saulei vėl susivienodina su likusiom patalpo per valandą-pusantros. Va jums termomasė biggrin.gif
Aš ir pats nežinau, ar čia džiaugtis su rezultatais, ar verkti - niekaip nerandu tikslaus atsakymo, čia matyt tol kol nepradės veikti SH skaitikliai ir matysim atskiras elektros sąnaudas.
Atsakyti
#585
QUOTE(Vilienė @ 2013 01 22, 11:19)
Tik pribuvęs į Alta Badia sugalvojau, kad būtų zjb turėti skaitiklio parodymus 11.01 ir 20.01, bet jau buvo vėlu. Režimas - rekupas tiekė +24C orą į patalpas tik 40% debilu, čia kad likusi narvely pelė nesušaltų, daugiau šildymo jokio, jei buvo tuom dienom saulės galėjo kolektorius kažkiek pašildyti grindis. Kaip minėjau radau ~14- 14,5C, dabar jau pusantros paros bandau grįžti į +20C, kol kas vis dar apie 17-18C rodmenys kambariuose nors grižtamas iš grindinio jau prašilo iki +22...+23C. Labiausiai padeda saulė - svetainėje per piet sušyla iki +19C bet nusisukus saulei vėl susivienodina su likusiom patalpo per valandą-pusantros. Va jums termomasė biggrin.gif
Aš ir pats nežinau, ar čia džiaugtis su rezultatais, ar verkti - niekaip nerandu tikslaus atsakymo, čia matyt tol kol nepradės veikti SH skaitikliai ir matysim atskiras elektros sąnaudas.

Termomasė žinoma suvaidiną savo vaidmenį, bet prie lėto temperatūros kilimo labai prisideda inertinis grindinis šildymas. Be to pas jus šildymo vamzdis išvedžiotas ant apatinės armatūros, tad atstumas iki betono viršaus nemažas, kas dar labiau didina inertiškumą.
Atsakyti
#586
QUOTE(Igr540 @ 2013 01 22, 11:46)
Termomasė žinoma suvaidiną savo vaidmenį, bet prie lėto temperatūros kilimo labai prisideda inertinis grindinis šildymas. Be to pas jus šildymo vamzdis išvedžiotas ant apatinės armatūros, tad atstumas iki betono viršaus nemažas, kas dar labiau didina inertiškumą.

Ia - vamzdžiai pakelti ant viršutinio tinklo, bet tai nė kiek negelbsti - juk šiluma persiduoda į tą pusę, kur temperatūrų skirtumas didesnis...reiškia kol visas sluoksnis nesušils, kambariai šilumos ne gaus. Juk kietame kūne konvekcija nevyksta. Atstumas iki paviršiaus įtakos turi tik kaip papildoma termomasė ir šiluminė varža - na bet tai labai mažai įtakoja.
Saulė per vitriną jau sušildė svetainę iki +20C, žiūrėsim kas liks po 16,30val kai saulė nebepasiekia vitrinos.
Atsakyti
#587
QUOTE(Vilienė @ 2013 01 22, 12:09)
Ia - vamzdžiai pakelti ant viršutinio tinklo, bet tai nė kiek negelbsti - juk šiluma persiduoda į tą pusę, kur temperatūrų skirtumas didesnis...reiškia kol visas sluoksnis nesušils, kambariai šilumos ne gaus. Juk kietame kūne konvekcija nevyksta. Atstumas iki paviršiaus įtakos turi tik kaip papildoma termomasė ir šiluminė varža - na bet tai labai mažai įtakoja.
Saulė per vitriną jau sušildė svetainę iki +20C, žiūrėsim kas liks po 16,30val kai saulė nebepasiekia vitrinos.

Kaip sekasi žemės šilumokaičiui?
Atsakyti
#588
QUOTE(DEU @ 2013 01 22, 13:30)
Kaip sekasi žemės šilumokaičiui?

+4,7C prie 50% rekupo tiekiamo. Nekrenta žemiau, jau trečia diena taip laikosi. Dabar lauke -12,9C šiaurinėj sienoj.
Atsakyti