Pasyvus namas - 16 tema

Perkat paletę makruchos, tris kibirus kantrybės, ir bus jums nematytos negirdėtos plytos
Naudos iš to - už kapeikas, bet tikriausia svarbu pats procesas
Papildyta:

1. Nes tokio dar nestačiau (paskutinis, kur dalyvavau, buvo prieš 20m)
2. Patinka idėja dėl "namo beveik iš šiltinimo medžiagų".
3. Mūras - atsibodęs, nuvalkiotas, be iššūkių

Metalini karkasa is vidaus prisukt osb ir nupust visa pur kam tas medis?

Vakar per discovery rode kazkoki UK supuvusi karkasini nama kuri ale brigada apsieme restauruot, dar dabar sleikstu daros nuo to pelesiu puvenu vaizdu

Skydinis namas irgi be issukiu - viska ceche padaro samdyta kontora. Nejau karkasa darytum pats? Ar visgi irgi samdytum zmones? O gal karkasinis patinka del ekologijos. Tiesa, medinis namas maziau metu tarnaus nei murinis.

Beje, gal kas skaiciavote is ko labiausiai apsimoka statyti pasyvu nama.

P.S. Rasiau is telefono, todel be lietyvybiu.

Pas mane keliose vietose yra tokios , su balionėliu užsipurškiau . Ir dar purkšiu, visas plytas ties langų arkomis.

Pasidomėkite, kiek nūnai tona plieno kainuoja Yra savoka maksimalus medžiagos aukštingumas - butent dėl to pirmieji Čikagos dangoraižiai buvo plieniniai. Kaip tai atrodytų vieno/pusantro aukšto namui?
Papildyta:

Iššūkiai skyde dideli - PN dar skydų kaži ar gamina, o jei ir gamina - beveik įsitikinęs kad vatinius todėl čia yra kas veikti.
Karkasą pats - tikrai turiu turiningesnių ir finansiškai labiau apsimokančių užsiėmimų nei kirviu mojuot, kas buvo ankstyvoj jaunystej jau nebegrįš
Ant ekologijos - dėjau, ekopsichoze nesiskundžiu.
Kiek amerikoj išstovi karkasas (neskaitant valstijų, kur namaus atnaujina tornadai) tai užtenka kelioms kartoms...aš tiek tikrai nepratempsiu
Papildyta:

Tiek to, atleisime - bet paskutinį kartą!

o kas blogai su plieniniu karkasu mazaaukstej statyboj, negrazu ar per brangu?

o kas blogai su atrodimu http://www.viri.lt/i...o...=29&lang=lt
ne vien vata http://www.rezetas.l...TopicID=66&DL=l

Su tais juodais skydais - butent kad panasiai. Tik pati esmini principa norejau parodyt. Jei saule nesviecia - varza kaip sienos. Jei sviecia - pritekejimai kaip per langus. Teoriskai net didesni gali buti, nes stiklas neselektyvinis butu naudojamas. Mastau kad ten geriau butu glikoli po tuo skydu sukti, ne ora. Pabrangsta, bet manau verta. Su tevu darem ir glikoliniu ir oriniu, veikia ir vieni ir kiti.
Oro tarpai butent tiem skydams, tarp stiklo ir absorberio. O su langais - kai saule sviecia tai be abejo silciausia siltnamyje. Tik kiek tos saules ziema...
Ne hobiu tema cia, tai ir apie rusio nauda rasiau tik is energetines puses. Kur kitur jei ne rusy tilptu didele akumuliacine talpa? O del hobiu - slidinejimui ar vargu ar pasitarnaus, isskyrus kaip vieta irangos sandeliavimui. Ir jokiu rusy gyvenamu nei poilsio nei relaksiniu patalpu planuose nera.
Skaiciuoju, kad gal monolitinis gelzbetoninis. Siuo atveju imanomas pats ploniausias konstruktyvas, kuris nepuna, nerudija, jei pavyksta, nereikalauja tinko is vidaus, nevaiksto, turi gera termomase, sandaruma. Ir uwerte neblogai komponuojasi su siltalais. Nepatikesit, bet del sios nuomones kaltas ne EVOY, o Viliene Kazkada minejo apie pokalbi su sandaruma tyrusiu ekspertu, o ekspertas neva pasakojo, kad sandariausias jo matuotas namas butent monolitinis. Patikejau Plonas konstruktyvas - daugiau vietos siltalui. Betonas, armatura tam daiktui - isvis kapeikos. Daugiau nezinomuju darbu kainose. Kol neturiu projekto, nera kaip skaiciuot.
Kaip, Viliene, toks issukis?
Papildyta:

Daro Lietuvoj su siaudu uzpildais, bent jau bande, nezinau kaip jiem besiseka. Bet cia gal labiau ant ekologijos nedejusiem.

Apie 10k litu kazkur. Stebejau kaip netoliese pastate toki nedideli prekybos centra. Bac bac keli stulpai, apskardino su primontuotu pir, + kruva vitrinu prieky

Čia gerą mintį pakišai. Gal vertėtų užpurkšti ne tik ties langais, bet ir prieš murlotą ir kitose sąramų vietose.
Papildyta:

Šita Lietuvos bendrovė dalyvavo pasyvaus namo statybose Danijoje. Paspauskite ant viduryje teksto esančios nuorodos "sertifikatas" ir pamatysite, kokį sandarumą pavyko pasiekti. Jei teisingai supratau, tai sandarumas nuo 0,6 iki 0,5899.

Idealios gal ir nėra. Būtų idealiausia, niekas iš kitų medžiagų nestatytų. Šiaip tai tinkančios statybinės konstrukcijos PN statybai turbūt būtų visos. Išskirčiau dvi absoliučiai priešingos koncepcijos "sunkiąsias" statybines medžiagas.

1. Pirmas kraštutinumas, tai šilčiausi blokeliai su prastom atsparumo gniuždymui savybėm. Tai būtų akytbetonio gaminiai. Sienos iš jų bus storos, bet net ir laikantysis karkasas turės gerą šiluminę varžą. Tokia siena iš vidaus turėtų jaustis šiltesnė nei pastato pastatyto iš kitos medžiagos, bet ji bus prastesnių akumuliacinių savybių.

2. Ką tik paminėtas monolitas. Tai yra visai priešinga kryptis, kai konstrukcijoje bandoma išskirti laikančiasias ir apšiltinimo dalis. Čia sienų varžai skirtos tik apšiltinimo medžiagos, o laikančiasias savybes turinti medžiaga, dėl labai didelio tvirtumo gali būti ploniausia ir dėl didelio jos plonumo, bendras sienos storis bus panašus ar net plonesnis nei statant iš šiltų blokelių. Pastate iš šios statybinės medžiagos jausis šiek tiek vėsiau, nei iš "šiltų" blokelių pastatytame, bet jei laikančioji konstrukcija iš vidaus nebus pridengta apšiltinimo medžiagomis, tai ji labai gerai akumuliuos šilumą ir sumažins saulės pritekėjimų metu sukeliamą neigiamą temperatūrų svyravimą. Būtent iš monolito pastatyta konstrukcija dar pasižymės kaip turinti ir labai gerą sandarumą.

3. Visos kitos "sunkiosios" statybinės medžiagos bus tarpe tarp mano išskirtų dviejų priešingų statybinių medžiagų krypčių, vienos bus arčiau šiltų blokelių (keramzitbetonis, durisolis ir pan.), kitos bus arčiau monolito (silikatiniai blokeliai, keraminės pilnavidurės plytos ir pan.).

4. Be visų mūrų ir monolitų PN statybai tinka ir "lengvosios", karkasinės ar skydinės konstrukcijos. Šioms konstrukcijoms priskirčiau ir šiaudinius namus, bet kiek domėjausi, dėl šiaudų savybių tokie namai nors ir šilti, nelabai tinka PN statybai. Nors iš kitos pusės, labai mažai jais domėjausi, galiu klysti. Pagal savybes, tokie namai bus panašesni į pastatytus iš akytbetonio, ta prasme jiems galios tos pačios prastos šiluminės akumuliacijos savybės ir pan.

5. Norėčiau išskirti rąstinius namus. Anksčiau buvau įsitikinęs, kad ši konstrukcija, dėl pastovaus rąstų judėjimo, ir negalimumo užtikrinti reikiamo sandarumo, netinkama PN statybai, bet pasirodo klydau. Evoy buvo įmetęs nuorodą į Kanadoje olimpinėms varžyboms statomą pasyvų pastatą iš rąstų. Nežinau ar jis gavo PN sertifikatą, įdomu, kokį vis tik pavyko pasiekti sandarumą.
Papildyta:

Kadangi aš priešingai nei Vilienė manau kad termoakumuliacinės savybės yra labai didelis gėris, lengvosiomis konstrukcijomis labai nesidomėjau. O iš sunkiųjų palyginimui imti tik 2 priešingos koncepcijos sunkiąsias medžiagas - puiki idėja. Tai paskaičiuojam. Kaip pradinius duomenis imam Ytong Energo deklaruojama superinį laidumą λ =0,095 ir patį prasčiausią tarp termoizoliacinių medžiagų (vatos, polistirolai, etc) matytą λ =0,04. Monolito storį imam 10cm, o kadangi varža nedidelė, dėl paprastumo imam tiesiog 0. Prie tokių maksimaliai Ytongui pritemptu pradinių sąlygų kas gaunasi - bendras sienos laidumas lygus, kai sienos storis 17cm (17cm Ytong vs. 10cm betono + 7cm šiltalo). Kuo siena storesnė, tuo labiau Ytongas atsilieka nuo monolito + bet kokio šiltalo, kol galų gale norint pasiekti 0,10 W/m²K monolitinė siena išstorėja iki 0,5m, kai tuo tarpu Ytong iki 0,9m . Apie rasos taškus ir šalčio cilkus Ytonge net nekalbu, nupurto pagalvojus.
Neėmiau variantų Ytong+šiltalas, nes pačios idėjos esmė - palyginti kraštutines priešingas sunkiąsias koncepcijas.
Prašau padėti man kas galit nuimti rožinius akinius, nes šiuo metu tikrai monolitas man atrodo kaip tikras išganymas