Pasyvus namas - 16 tema

#493
QUOTE(Milao @ 2013 01 16, 21:02)
O kokius architektūros principus į projektą gali įnešti architektas, kurių aš pats negaliu įnešti? Namo orientacija, langų koncentravimas į pietų pusę, sketchup modeliavimas, nuostolių skaičiavimas u-wert'u ir excel'iu. Kas dar? Langų ploto optimizavimas centimetrais PHPP pagalba kažkaip man neša į Vilienės minėtą bandymą įžvelgti musę dramblio fone. Man savaime suprantama - didėjant langų plotui šiaurėje vienareikšmiškai didėja nuostoliai. Pietuose - pritekėjimai maždaug lygūs nuostoliams. Ar ne geriau pritekėjimus ir nuostolius spręsti iš esmės - na kad ir tokiu ar panašiu būdu. O čia galutinei namo išvaizdai suformuoti labiau pasitarnaus meninė architektės siela, nei PHPP.

Visiskai palaikau tave. Nesulaukiu Cibulio ultra pasyviu mazgu, konstruktyvo..

QUOTE(DEU @ 2013 01 16, 21:37)
Ir pasyvumas neturėtų užgožti estetikos ir komforto.

Manau siltas ir grazus namas retas reiskinys smile.gif

QUOTE(cibulis @ 2013 01 16, 21:49)
Aš įsitikinau, kad šilto namo projektą lemia ne tik smulkmenos, bet ir tų smuklmenų darni visuma. Tarkim, A++ namui rekomenduojama, kad sienų U būtų 0,10, stogo 0,08, grindų 0,10 ir t.t. Ir jei jūs galvojate, kad visus minėtus kriterijus mechaniškai sudėjus į namą tikrai pasieksite A++ klasę, tai jūs labai klystate, nes...

... atskirų detalių visų tikrai negarantuoja gero produkto.

Turi būti visumą optimizuojanti, suderinanti, detales į darnią vienybę suliejanti sistema. Šiuo atveju tai atlieka PHPP. Dabar gi žinau, kad panaši programa kuriame ir Lietuvoje. Tačiau kol jos nėra, galime naudotis PHPP.

Cia kurios rinkoje detalas nedera tarpusavyje?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ble: 17 sausio 2013 - 08:32
#494
QUOTE(*** @ 2013 01 17, 08:26)
Visiskai palaikau tave. Nesulaukiu Cibulio ultra pasyviu mazgu, konstruktyvo..

Hiperbolizuojate, kolega. Aš nieko ultra pasyvaus neprojektuoju, todėl ir nebus jokių ultra pasyvių mazgų konstruktyvo.
Atsakyti
#495
QUOTE(cibulis @ 2013 01 17, 08:51)
Hiperbolizuojate, kolega. Aš nieko ultra pasyvaus neprojektuoju, todėl ir nebus jokių ultra pasyvių mazgų konstruktyvo.


Tai pats sakei kad pavieniai sprendimai negali duoti gero rezultato, cia galima paimti kad ir manaji namuka kuri kritikavai. Na tai ir noriu paziureti kokius sprendimus siulo atestuoti matematikai smile.gif
Atsakyti
#496
QUOTE(Milao @ 2013 01 16, 22:20)
Gal nereikia taip totaliai tik juoda arba balta. Galima ir kompromisą rasti. Net būtina sakyčiau.

Gal kiek ir per daug juoda-balta parašiau, bet pabandysiu paaiškinti, kodėl taip parašiau. Tiesa, tikrai pritariu, kad būtina rasti kompromisą.

Vakar paskambinėjau po ministerijas, mokymo įstaigas ir asociacijas aiškindamasis, kas per dalykas yra C1 ir C2 A+ ir A++ namuose. Atsakymas buvo toks, kad priešingai nei pasyviame name, kur, pvz., šildymui nurodomas konkretus iki 15 kWh/m2 siekianti skaičius, A++ name C1 (šildymas) rodiklis neturi taip aiškiai išreikšto skaičiaus. Na, jie nurodo, kad C1 negali viršyti 0,25, bet konkretaus matavimo vieneto šis rodiklis neturi.

Dar įdomiau tai, kad šis rodiklis, pradėjus skaičiuoti (sertifikuoti) namą pagal visas tas naujas formules, gali turėti labai skirtinga išraišką kWh. Pvz., nors dviejų namų vidaus plotas vienodas - po 150 kv. m, tačiau pirmas namas, jei norės atitikti A++ klasę, galės suvartoti šildymui tik 7 kWh šilumos, o antras - net 20 kWh šilumos. Šį skirtumą lemia daugybė faktorių. Vienas jų - išorinių atitvarų plotas.

Aš taip supratau, kad kuo namas bus įmantresnės architektūrinės formos (daug išraitymų, atsikišimų, balkonų ir kitų grožybių), tuo sunkiau bus pasiekti A++ klasę arba tokio namo energijos sąnaudos turės būti labai mažos.

Tai štai kodėl sakiau, kad geriau koncentruotis į vieną dalyką: grožį arba šilumos taupumą. Žinoma, geriau juos suderinti, bet dažnu atveju tai gali kainuoti labai brangiai.
Atsakyti
#497
QUOTE(cibulis @ 2013 01 16, 21:49)

Devyni amatai - dešimtas badas, t.y. kai bandai vienu metu siekti kelių skirtingų tikslų, rezultatas gali būti šiek tiek kreivas. Aš nesakau, kad pasyvumas namas turi būti šlykštus, bet geriau rinktis vieną kryptį: pasyvumą arba grožį.


Čia žinoma požiūrio klausimas. Man svarbu, kad namas atitiktų visus mano lūkesčius ir būtų harmoningas. Mažos šildymo sąskaitos tik vienas iš jų ir tikrai nesvarbiausias.
Žinoma jei tikslas tik 15 kWh/m2 per metus, visos priemonės turėtų būti nukreiptos jam pasiekti. Svarbiausia, kad toks pasirinkimas būtų sąmoningas ir po kelių metų nereikėtų graužtis pirštų, kad atsisakėte kažkokių patogumo ar estetikos elementų dėl 100 lt per metus.
Manau, kad dauguma namų puikiausia gali būti A++ klasės. Gal jų kaina bus keliais procentais didesnė, ar energijos sąnaudos kiek didesnės, bet nereikėtų pamiršti, kad namas stovės ne vieną dešimtmetį. Man atrodo, kad prasmingiau norimą namą paversti pasyvių, nei pasyvų namą prisitaikyti savo reikmėms.
Tik norėjau atkreipti dėmesį, kad kartais pagauna azartas ir lenktyniaujant, pas ką namas pasyvesnis pamirštami kiti, nemažiau svarbūs dalykai.
Atsakyti
#498
QUOTE(*** @ 2013 01 17, 09:02)
Tai pats sakei kad pavieniai sprendimai negali duoti gero rezultato, cia galima paimti kad ir manaji namuka kuri kritikavai. Na tai ir noriu paziureti kokius sprendimus siulo atestuoti matematikai smile.gif

Mes važiuojam dviem skirtingom autostradom: mano autostrados pavadinimas - projektavimas, jūsų - statyba. Kalbėdamas apie tai, kad pavieniai sprendimai negarantuoja geros bendros visumos, visų pirmą mintyje turėjau projektavimą. Norint pavienius sprendimus suvesti į visumą, reikalingas atitinkamas įrankis. Jį aš įvardijau - PHPP.

Šiuo metu Lietuvos mokslininkai dėl A+ ir A++ klasių įvedimo kuria naują programą, kuri (kaip man vakar aiškino) visų pirma ir bus skirta būtent projektuotojams, t.y. kad dar projektinėje stadijoje būtų galima modeliuoti šiltus namus ir surasti galimas bėdas, kurios dažnu atveju išlenda tik pastačius namą. Šita programa ir bus lietuviškas STR'o įteisintas PHPP atitikmuo, nes PHPP iš esmės yra vieno vokiško UAB'o sukurtas prekinis ženklas.

Beje, šita nauja lietuviška programa bus visai ne excelis, o kažkas kito. PHPP yra excelis. Tiesa, šią programą į gyvenimą žada paleisti jau šią vasarą. Taigi manau, kad visi norintys galės užsisakyti paslaugą, kad suskaičiuotų, kokią klasę pasiekia jų jau suprojektuotas ar dar tik projektuojamas namas.

Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2013 01 17, 09:10)
Tik norėjau atkreipti dėmesį, kad kartais pagauna azartas ir lenktyniaujant, pas ką namas pasyvesnis pamirštami kiti, nemažiau svarbūs dalykai.

drinks_cheers.gif 100 proc. užskaitau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 17 sausio 2013 - 09:17
#499
QUOTE(cibulis @ 2013 01 17, 09:14)
Mes važiuojam dviem skirtingom autostradom: mano autostrados pavadinimas - projektavimas, jūsų - statyba. Kalbėdamas apie tai, kad pavieniai sprendimai negarantuoja geros bendros visumos, visų pirmą mintyje turėjau projektavimą. Norint pavienius sprendimus suvesti į visumą, reikalingas atitinkamas įrankis. Jį aš įvardijau - PHPP.


Tu pabreziai detales. Paimkim vat kad ir lango sienos sandura. Butent tai ir noriu pamatyt kokiomis konkreciomis priemonemis tavo konstruktorius pasiulys atlikti montavima, sandarinima, kaip tas vientisumas isgaunamas popieriuje?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ble: 17 sausio 2013 - 09:26
#500
QUOTE(cibulis @ 2013 01 17, 09:03)

Vakar paskambinėjau po ministerijas, mokymo įstaigas ir asociacijas aiškindamasis, kas per dalykas yra C1 ir C2 A+ ir A++ namuose. Atsakymas buvo toks, kad priešingai nei pasyviame name, kur, pvz., šildymui nurodomas konkretus iki 15 kWh/m2 siekianti skaičius, A++ name C1 (šildymas) rodiklis neturi taip aiškiai išreikšto skaičiaus. Na, jie nurodo, kad C1 negali viršyti 0,25, bet konkretaus matavimo vieneto šis rodiklis neturi.

Dar įdomiau tai, kad šis rodiklis, pradėjus skaičiuoti (sertifikuoti) namą pagal visas tas naujas formules, gali turėti labai skirtinga išraišką kWh. Pvz., nors dviejų namų vidaus plotas vienodas - po 150 kv. m, tačiau pirmas namas, jei norės atitikti A++ klasę, galės suvartoti šildymui tik 7 kWh šilumos, o antras - net 20 kWh šilumos. Šį skirtumą lemia daugybė faktorių. Vienas jų - išorinių atitvarų plotas.

Aš taip supratau, kad kuo namas bus įmantresnės architektūrinės formos (daug išraitymų, atsikišimų, balkonų ir kitų grožybių), tuo sunkiau bus pasiekti A++ klasę arba tokio namo energijos sąnaudos turės būti labai mažos.

Tai štai kodėl sakiau, kad geriau koncentruotis į vieną dalyką: grožį arba šilumos taupumą. Žinoma, geriau juos suderinti, bet dažnu atveju tai gali kainuoti labai brangiai.


Žmonės nuo neatmenamų laikų buvo linkę garbinti nesuprantamus reiškinius.
Tų programų kūrėjai eina jau gerai pramintu keliu. Kuo daugiau mistikos, ritualų ir tik išrinktiesiems suprantamų užrašų, tuo daugiau pasekėjų, valdžios ir pinigų.

Principai labai paprasti kuo namas geriau apšiltintas, sandaresnis ir mažiau šilumos tiltelių tuo geresnis rezultatas. Pietiniai langai mažiausias blogis, visi kiti turėtų būti kuo mažesni. Rekuperatorius kuo geresnis tuo geriau.
Visa kita statybininkų ir konstruktorių galvos skausmas, kaip tai kokybiškai padaryti.


Papildyta:
QUOTE(*** @ 2013 01 17, 09:25)
Tu pabreziai detales. Paimkim vat kad ir lango sienos sandura. Butent tai ir noriu pamatyt kokiomis konkreciomis priemonemis tavo konstruktorius pasiulys atlikti montavima, sandarinima, kaip tas vientisumas isgaunamas popieriuje?

Bijau, kad tokių mazgų projekte iš vis nebus.
Atsakyti
#501
QUOTE(DEU @ 2013 01 17, 09:33)
Bijau, kad tokių mazgų projekte iš vis nebus.


Esu isitikines kad tokiu mazgu nebus, kokiu tada tiketis rezultatu jai cia palikta laisve interpretuot?
Atsakyti
#502
QUOTE(*** @ 2013 01 17, 09:25)
Tu pabreziai detales. Paimkim vat kad ir lango sienos sandura. Butent tai ir noriu pamatyt kokiomis konkreciomis priemonemis tavo konstruktorius pasiulys atlikti montavima, sandarinima, kaip tas vientisumas isgaunamas popieriuje?

Beje, kuomet vakar kalbėjau dėl A++ namo, tai sakė, kad sertifikuojant namą itin didelis dėmesys bus skiriamas būtent langų montavimui. Turės būti net paskaičiuotas šilumos tiltelis (fi reikšmė) susidarantis dėl langų montavimo. Jei nebus paskaičiuota, negausi aukštos klasės sertifikato. O tai vėlgi projektinės stadijos reikalas: suskaičiuoti ir surasti optimalų būda, kaip montuoti langus.

P.S. Tavo atveju rimti langininkai bent jau turėjo turėti schemas ir skaičiavimus, kaip teisingiausia ir geriausia montuoti langus, kad būtų patirti kuo mažesni šilumos nuostoliai. Tai greičiausiai ne rimtus langininkus susiradai, nes visi atestuoti pasyvių langų montuotai tikrai žinotų, kaip geriausiai išspręsti problemą.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2013 01 17, 09:33)
Bijau, kad tokių mazgų projekte iš vis nebus.

Greičiausiai, kad nebus. Tačiau rimtesni langų gamintojai tikrai turi ką pasiūlyti: schemos, brėžiniai, šilumos tiltelių mažinimas. Nors tam tikrų PN rekomendacijų, žinoma, kad yra: lango rėmo montavimas apšiltinimo sluoksnyje, metalinių laikiklių atsisakymas ir pan.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 17 sausio 2013 - 10:01
#503
QUOTE(cibulis @ 2013 01 17, 09:56)
P.S. Tavo atveju rimti langininkai bent jau turėjo turėti schemas ir skaičiavimus, kaip teisingiausia ir geriausia montuoti langus, kad būtų patirti kuo mažesni šilumos nuostoliai. Tai greičiausiai ne rimtus langininkus susiradai, nes visi atestuoti pasyvių langų montuotai tikrai žinotų, kaip geriausiai išspręsti problemą.


Ka tu ten dar projektuoji, gi Kovo 1 jau turi buti statybu leidimas?

Sertifikuotu veka langininku netaip jau ir daug yra, viskas suskaiciuota kaip turi buti, net pasake kurias vietas sustiprinti ir paruosti iki montavimo..
Atsakyti
#504
QUOTE(*** @ 2013 01 17, 10:02)
Ka tu ten dar projektuoji, gi Kovo 1 jau turi buti statybu leidimas?

Sertifikuotu veka langininku netaip jau ir daug yra, viskas suskaiciuota kaip turi buti, net pasake kurias vietas sustiprinti ir paruosti iki montavimo..

Nebus statybos leidimo iki kovo 1 d. O jei susidėjai su sertifikuotais, rimtais langų gamintojais montuotojais, tai kur problemos? Jie nieko nepasiūlė? Ar kaip?
Atsakyti