Norėčiau sulaukti to momento, kai Lietuvoje elektra pigs. Nežinau kas turėtų atsitikti. Malkos, taip gali brangti, pigti priklausomai nuo pasiūlos ar vė kokia vėtra išguldys miškus, bet elektra niekada. Tai monopolija, ir monopolija visose grandyse: gamyba, tiekimas, skirstymas. Jeigu atsiras pigesnė elektra rinkoje ant to laimės tik tiekėjai ir skirstytojai pasididinę savo dalis, galutiniai vartotojai mokės tą pačią kainą.
O tie kas gyvena rožinėje svajonėje, kad elektra gali atpigti, palinkėsiu saldžių sapnų. Čia tikrai nenoriu nieko įžeisti, bet reikia suvokti kokiame pasaulyje gyvename.
Yra viena teorinė galimybė, kada elektra galėtų pigti - kai saulės ar vėjo elektrinių kaina nukris pakankamai, kad jų gaminama energijos kaina taps mažesnė, nei gauname iš LESTO. Tada užsistačius pusė sklypo galima siųsti monopolininką toli toli ir gyventi nepriklausomai. Bet čia tik teorija, nes kai monopolininkas pajaus, kad jį tuoj pradės siųsti, ministerijoje gims nekaltas mokestis, kuris apmokestins saulės ir vėjo jėgaines, kad kainos išliktų stabilios.
Tad šildymo įrangos, kuri naudoją elektrą, atsiperkamumo skaičiavimuose, siūlau įvesti elektros brangimą, 3-5% kasmet, tada jūsų modeliai bus realesni.
Kas dėl pasyvaus namo ir geoterminio, tai strategiškai manau būtų teisinga eiti analogiškai Viliaus(Viliene) pėdomis. Pasistatyti optimaliai šiltą ir sandarų namą, įsirengti grindinį šildymą (pakloti vamzdžius kainuos vos keli tūkstančiai), kad ateityje jeigu tektų rinktis įvairias šildymo sistemas, turėtum veiksmų laisvę. Įsirengti rekuperatorių ir kelis metus šildytis elektra.
Jeigu su statybom pasisekė ir gavosi pakankamai šiltas ir sandarus namas ir sąskaitos už elektrą yra nedidelės, tada nieko daugiau ir nereikia daryti, tik džiaugtis ir gyventi.
Jeigu elektros sąskaitos nepatinka renkamės altrnatyvų šildymo būdą. Kadangi turime grindinio šildymo infrastruktūrą, pasirinkimas platus.
Žinoma niekas netrukdo dėl šventos ramybės pridėjus dar 10-20kLt iškarto įsidiegti geoterminį ir džiaugtis išvis mažomis sąskaitomis ir nesijaudinti, kad elektra po truputį brangsta ar kad keli langai truputį išsisandarino.
QUOTE(Igr540 @ 2013 01 15, 01:08)
Norėčiau sulaukti to momento, kai Lietuvoje elektra pigs. Nežinau kas turėtų atsitikti. Malkos, taip gali brangti, pigti priklausomai nuo pasiūlos ar vė kokia vėtra išguldys miškus, bet elektra niekada. Tai monopolija, ir monopolija visose grandyse: gamyba, tiekimas, skirstymas.
Žiūrėkite plačiau nei Lietuvos mastu. Energetika nėra monopolija. Kas turi urano atsargas bei branduolines technologijas perša atomines elektrines ir pasidžiaugtų jei kiek pavyktų paslinkti angliavandenių sektorių. Naftą turinčios šalys mielai padidintų kainas (ką jie ir daro, pasirašydami susitarimus dėl gavybos apimčių apribojimų), bet ne visi sutinka tokiomis kainomis pirkti. Kiniečiai ir toliau degina sau anglys ir nesiruošia dešimteriopai mokėti už dujas. Tuo tarpu į rinka bando įsiveržti alternatyvi energetika. Vokietijoje prieš dešimtį metų buvo tik pirmi bandymai naudoti vėjo, saulės bei geo energiją, o šiandien alternatyvios energetikos dalis %-tais sudaro jau dviženklį skaičių. Lietuvos mokslininkai jau seniai žada sukurti tokias saulės baterijas, kurių našamas vos ne trigubai didesnis už dabartinius. Australijoje sugalvojo vėjo jėgainėms vietoje brangių sraigtų panaudoti kapeikas kainojančias bures. Pasistatė tokius prietaisus ant stogo jus pats tapsite elektros tiekėju. (ir Lietuvoje jau yra įstatymai, kurie įpareigoja skirstomuosius tinklus tokią energija supirkinėti).
Be to, jei ekonomika toliau lėtės, jai gali tiesiog pritrūkti pinigų, kad pirkti energiją tokiomis kainomis. Pirks mažiau. Diegs energiją taupančias technologijas. O kaip žinoma, mažėjant paklausai, kainos visada krenta. Prisiminkite kiek krito nekilnojamojo turto kainos, kada nustojo dalinti kreditus be saiko!
Naftos kainų burbulas yra ne kiek ne mažesnis. Priminkite prieš kiek metų naftą pardavinėjo po 9$. Po to šoktelėjo iki 15$, o dabar turime kainą virš 100$. Manote kad šis burbulas tikrai ne sprogs? Susitarimai išsilaikys, nepaisant tuo kas paims valdžią rytų šalyse?
Aš nesiimsiu daryti vienokių ar kitokių prognozių, tik paminėjau kad yra pakankamai svarių priežasčių, kad įvykiai gali vystys ir kitokia linkme nei mes pripratome.
QUOTE
Tad šildymo įrangos, kuri naudoją elektrą, atsiperkamumo skaičiavimuose, siūlau įvesti elektros brangimą, 3-5% kasmet, tada jūsų modeliai bus realesni.
Aš pasiūliau tą patį. Ne spėlioti kas bus, o priimti skaičiavimuose dabartinį infliacijos lygi (4%).
QUOTE(ed@ @ 2013 01 14, 22:35)
Tad, net grubus skaičiavimai parodo, kad labiau apsimoka investuoti į energiją taupančias technologijas nei šiltinti namą iki absurdo.
Lietuvoje, kaip ir visoje ES, įsigalioja vis aukštesni reikalavimai būstui. Po 8 metų bus A++ klasė ir nieko čia nepadarysi.
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2013 01 14, 22:53)
Logiška kad, brangiau pasistačius namą, jus norėsite jį brangiau parduoti. Tad, pirkėjas spręs tą patį klausimą: ar pigiau pirkti bet daugiau mokėti už šildymą, ar atvirkščiai?
Kaip jums vis dar nedašunta, kad tokiems postringavimams turite maksimum 8 metus. Jei dabar pradėsite statyti namą, tai net STR jums leidžia pasiekti C klasę, tačiau kas met ši riba griežtės kol nuo 2021 m. sausio 1 dienos. reikės statyti tik A++ namus.
22. Naujai pastatytų pastatų ar pastato dalių, kurių projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo arba visų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo diena, o, kai minėti dokumentai neprivalomi, projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo diena (kai projektavimas atliekamas rangos būdu) [3.12], yra po 2006 m. sausio 4 d. [3.12], energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C.
Pažiūrėkit žemiau: kas porą metų kartelė keliama vis aukščiau ir aukščiau
23. Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1], o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, statybos darbai pradėti, yra po 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.
24. Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1], o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, statybos darbai pradėti, yra po 2016 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A.
25. Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1], o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, statybos darbai pradėti, yra po 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+.
26. Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1], o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi statybos darbai pradėti, yra po 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++.
O va čia yra visas įstatymas.
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2013 01 14, 23:35)
Absurdas yra kai išlaidos šiltinimui yra didesnes nei gaunama nauda. Jei absurdą ketinama įtvirtinti įstatymais, tai ne daro jį mažiau absurdišku.
Čia ne vien Lietuvos užgeidžiai apšiltinimą didinti taip stipriai. Čia visos ES politika. Pagal jus visas ES - trenkta?
QUOTE(saaba @ 2013 01 15, 00:54)
Visiskai sutinku 
! Tai butu idealiausias varijantas,bet niekas nesiryz to daryti.Pinigus,skirtus namo apsiltinimui isleisti nugriovimui(aisku,tiek nekainuos) 
?! Nu tai belieka praeinant bombyte paspyreti prie pamato ir...tiek jau to, buvo-nebuvo... 
Juk turi buti alternatyva? Nejaugi taip visi ir griauna murinukus
! Tai butu idealiausias varijantas,bet niekas nesiryz to daryti.Pinigus,skirtus namo apsiltinimui isleisti nugriovimui(aisku,tiek nekainuos) ?! Nu tai belieka praeinant bombyte paspyreti prie pamato ir...tiek jau to, buvo-nebuvo... Juk turi buti alternatyva? Nejaugi taip visi ir griauna murinukus Jei jums priimtinas toks radikalus būdas - pirmyn, tik su bombikėm atsargiai, BK gali labai kritiškai į tai pažiūrėti.
Paskaitykite dar kartą ką rašiau, ir pagalvokite, ar rasite tokį sumanų sprogdintoją, kad išsprogdintų TIK silikatines plytas???
Taip visi protingai griauna murinukus, pirma dirbama galva, po to - rankom
QUOTE(cibulis @ 2013 01 15, 08:55)
Čia ne vien Lietuvos užgeidžiai apšiltinimą didinti taip stipriai. Čia visos ES politika. Pagal jus visas ES - trenkta?
Kai aplink vien tik psichiniai ligoniai, reikėtų pačiam susirūpinti sava sveikata
.
QUOTE(mintas @ 2013 01 15, 01:17)
Ar žinote, kodėl investuoti pinigų į verslą nėra geras sumanymas? Nes 90% verslą įkūrusiųjų bankrutuoja, prarasdami absoliučiai visus į verslą investuotus pinigus, skolinti irgi yra labai rizikingas biznis, padėti į banką? Tai kad infliacija greitai tuos pinigus suvalgys. Paklausysi, vėdinimo specialisto, kur pinigus dėt, žiūrėk greitai ir neturėsi ką dėti 
.
.Na gal 90% ne bankrutuoja, bet kiekvienam savo, jei esi menininkas - piešk ir dainuok, gydytojas - gydyk. Absoliučiai visi "investuotojais" būti negali ir ne bus. Todėl edo noras investuoti ir gauti pelną/palūkanas tegul lieka jam. Ir negalima to taikyti visiems. Daug naudingiau, jei nesugebi sukurti verslo, tas lėšas investuoti į nuosavą būstą, kuris visuomet išliks vertybė.
Kvailokai atrodo tas žongliravimas palūkanom...čia ne taip senai bandė pusė Lietuvos gyventi ne iš savų bet svetimų...bankai patapo daugiausiai NT valdančiom institucijom, ir ne tik NT... todėl neatitrūkime nuo realybės, nebesvaikime apie statybas iš kreditų ir atvirkščiai - kažkokias menamas palūkanas už "po pagalve" laikomas lėšas.
QUOTE(ed@ @ 2013 01 15, 04:32)
Žiūrėkite plačiau nei Lietuvos mastu.
Naftos kainų burbulas yra ne kiek ne mažesnis.
Naftos kainų burbulas yra ne kiek ne mažesnis.
Džiugu, kad protingai svarstote apie energetiką "plačiau nei LT mastu", bet nepamirškite, kad tai tik svarstymai, nieko bendro su mūsų nūdiena neturintys bent iki jungčių su kaimyninėm energetikos sistemom paleidimo ir gal būt sukurimo kažkokios konkurencijos vidinėje rinkoje. Kada tai bus - klausimas labai geras. Iki tol ir toliau gyvensime monopolizuotoje rinkoje, kur gamintojai bet kokiu atveju parduoda savo energiją ir nėra jokio poreikio tobulinti gamybą bei mažinti savikainą.
Naftos burbulas yra labai tvarus, tol kol angliavandeniliai bus kuro rūšimi, kol ne tik šildymas, elektros gamyba ir transportas naudoja ir besaikiai juos naudoja. Podsadili na iglu - ir kainų tikrai ne mažins, nes ištekliai yra RIBOTI. Jei per visą turgų turite vienintelį maišą bulvių - galima ir po 100Lt / kg pardavinėti, aišku užtruks - bet finale tikrai turėsite 5000 kišenėje.
Tik konkurencija gali mažinti kainas, ir jei jūsų minėti kinai pradėtų pirkti dujas/naftą savo angliai kompensuoti - pamatytume dar ne tokių kainų. Tik kinų dėka niekaip nepavyksta uždėti apynasrio Iranui.
Urano atsargos irgi nėra begalinės, dėl technologijos uranas kol kas negali rimtai konkuruoti - mini jėgainių kol kas nėra ir lyg nenusimato.
QUOTE(cibulis @ 2013 01 14, 20:11)
Gal išduosi paslaptį, kaip suskaičiavai, kiek konkrečiai turi atitinkamos klasės namas naudoti kWh šildymui?
Toks suvartojimas gaunasi pritaikius namui standarto keliamus reikalavimus.
Atitvarų varžų, langų ir t.t.
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2013 01 14, 22:35)
Galima dar patikslinti skaičiavimą.
1) Šiai dienai elektra kainoja 0.46 сt. Jei patikėti jūsų žodžiais, kad per 10 metų kaina išaugs iki 1 Lt, tai reikėtų per tos 10 metų skaičiuoti vidurkį - 0.73ct, nes pirmi metai - 0.46, antri 0.49, treti - 0.51 ir t.t.
1) Šiai dienai elektra kainoja 0.46 сt. Jei patikėti jūsų žodžiais, kad per 10 metų kaina išaugs iki 1 Lt, tai reikėtų per tos 10 metų skaičiuoti vidurkį - 0.73ct, nes pirmi metai - 0.46, antri 0.49, treti - 0.51 ir t.t.
Skaičiuojamas 20 metų periodas, todėl 1 lt/kwh kaina po 10 metų yra vidutinė 20 metų periodui.
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2013 01 14, 22:35)
Nors aš, pvz. ne labai tikiu, kad infliacija per metus sieks net 12%, kad per 10 metų susidarytu toks kainų šuolis. Kol kas matome ekonomikos lėtėjimą, ko pasiekoje visai įmanoma, kad infliacija ne tik sumažės bet - pasidarys neigiama. Kainos ne augs o mažės. Be to, įmanoma, kad masiškai pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių kris ir kitos energijos kainos.
Tačiau, palikim prognozės ramybėje. Siūlyčiau priimti, kad infliacija išliks 4% lygyje ir elektros pabrangimą skaičiuoti, vadovaujantis šią nuostatą.
Elektros kaina priklauso netik nuo infliacijos.
Elektros kaina prieš penkis metus buvo apie 30 cnt dabar jau apie 50 cnt. Pabrango dviem trečdaliais nepaisant krizės ir sumažėjusio vartojimo.
Elektros kaina Vokietijoje du kartus didesnė nei pas mus. Automobilių kuras brangesnis gal 20 procentų, dujos net pigesnės. Jei integruojamės į bendrą rinką kainos turėtų panašėti.
Lietuva įsipareigojo nemažą dalį elektros energijos gamintis iš atsinaujinančių šaltinių. Atsisakius atominės ši dalis dar didės. Visa tai veda prie brangesnės elektros.
Nežinia ar centriniai bankai sugebės suvaldyti sutuaciją su prispausdintais pinigais. Tai gali gerokai paspartinti infliacijos tempus.
Gyvenimo kokybes gerinimas anokia investicija
QUOTE(Vilienė @ 2013 01 15, 09:21)
Na gal 90% ne bankrutuoja, bet kiekvienam savo, jei esi menininkas - piešk ir dainuok, gydytojas - gydyk. Absoliučiai visi "investuotojais" būti negali ir ne bus. Todėl edo noras investuoti ir gauti pelną/palūkanas tegul lieka jam. Ir negalima to taikyti visiems. Daug naudingiau, jei nesugebi sukurti verslo, tas lėšas investuoti į nuosavą būstą, kuris visuomet išliks vertybė.
Kvailokai atrodo tas žongliravimas palūkanom...čia ne taip senai bandė pusė Lietuvos gyventi ne iš savų bet svetimų...bankai patapo daugiausiai NT valdančiom institucijom, ir ne tik NT... todėl neatitrūkime nuo realybės, nebesvaikime apie statybas iš kreditų ir atvirkščiai - kažkokias menamas palūkanas už "po pagalve" laikomas lėšas.
Kvailokai atrodo tas žongliravimas palūkanom...čia ne taip senai bandė pusė Lietuvos gyventi ne iš savų bet svetimų...bankai patapo daugiausiai NT valdančiom institucijom, ir ne tik NT... todėl neatitrūkime nuo realybės, nebesvaikime apie statybas iš kreditų ir atvirkščiai - kažkokias menamas palūkanas už "po pagalve" laikomas lėšas.
Komfortas ir gyvenimo kokybė yra pats geriausias pelnas ir palūkanos, todėl kodėl į tai neinvestavus? 
QUOTE(Igr540 @ 2013 01 14, 20:10)
Taip paprastai matematiškai skaičiuojant, žinoma, kad geoterminio pasirinkimas lyg ir nubraukia papildomo šiltalo dėjimą. Bet...
Reikia žiūrėti kiek toliau. Dabar jūs statotės namą ir skaičiuojate sistemų atsipirkimą, po 10,20,40 metų.
O pasvarstykite, kuris namas bus vertingesnis jeigu:
* Jūsų šeimos pajamos sumažėja(niekas to neplanuoja, bet niekas nėra apdraustas)
* Jeigu nuvilnija hiperinflacija
* Jeigu po 5, 10 metų jūs norėsite parduoti namą. Naują pirkėja žymiai labiau domins mažesnė sąskaitą už energijos suvartojimą, nei tai kad namas priskirtas A+ ar A++(ir savininkas sugebėjo išsiversti be šildymo sistemos)
* Namo atitvaros po truputį praradinės savo šilumos varžą, sandarumą
Tie papildomi ~10-15 kLt, kurie reikalingi, kad jūsų šiltame name atsirastų geoterminis, vietoj oras-oras ar vien elektros tėra 3-5% namo statybos sąmatos.
Mano įsitikinimu, namą reikia statytis protingai šiltą, maksimaliai sandarų ir panaudoti našiausią šildymo sistemą. Geras sandarumas ir gera šilumos varža leis pasirinkti mažesnio galingumo šilumos siurblį.
Reikia žiūrėti kiek toliau. Dabar jūs statotės namą ir skaičiuojate sistemų atsipirkimą, po 10,20,40 metų.
O pasvarstykite, kuris namas bus vertingesnis jeigu:
* Jūsų šeimos pajamos sumažėja(niekas to neplanuoja, bet niekas nėra apdraustas)
* Jeigu nuvilnija hiperinflacija
* Jeigu po 5, 10 metų jūs norėsite parduoti namą. Naują pirkėja žymiai labiau domins mažesnė sąskaitą už energijos suvartojimą, nei tai kad namas priskirtas A+ ar A++(ir savininkas sugebėjo išsiversti be šildymo sistemos)
* Namo atitvaros po truputį praradinės savo šilumos varžą, sandarumą
Tie papildomi ~10-15 kLt, kurie reikalingi, kad jūsų šiltame name atsirastų geoterminis, vietoj oras-oras ar vien elektros tėra 3-5% namo statybos sąmatos.
Mano įsitikinimu, namą reikia statytis protingai šiltą, maksimaliai sandarų ir panaudoti našiausią šildymo sistemą. Geras sandarumas ir gera šilumos varža leis pasirinkti mažesnio galingumo šilumos siurblį.
Visiškai pritariu ir planuoju pats taip daryti. Man investavimas į namo patikimumą ir ekonomiškumą kur kas patrauklesnis nei į prabangią apdailą. Žmonės investuoja į prabangius baldus, medinius langus ar aliuminius langus, šildomus garažus, čerpes, marmurus ir pan. Net nekyla klausimas ar tai kada atsipirks. Investavimą į A++ namą su geoterminiu šildymu galima prilyginti panašiai investicijai. Man asmeniškai kur kas daugiau malonumo teiktų namas su kuriame sąskaita už šildymą 100 lt per mėnesį su tinkuotu fasadu, nei namas kuriame sąskaita už šildymą 400 lt per mėnesį bet su klinkerio fasadu.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad vis tik tai tam tikras prabangos elementas. Statant labai ekonomišką ir praktišką namą vargu ar ekonomiškai apsimoka jį tempti iki A+ ar A++ standartų. Bent jau kol to nereikalauja reglamentas.
QUOTE(ed@ @ 2013 01 15, 03:32)
Aš pasiūliau tą patį. Ne spėlioti kas bus, o priimti skaičiavimuose dabartinį infliacijos lygi (4%).
nuo 2004 m. sausio 1 d. Vienos laiko zonos tarifas Su PVM: 29,0
nuo 2005 m. sausio 1 d. Vienos laiko zonos tarifas Su PVM: 31,0
nuo 2007 m. sausio 1 d. Vienos laiko zonos tarifas Su PVM: 33,0
nuo 2008 m. sausio 1 d. Vienos laiko zonos tarifas Su PVM: 33,0
nuo 2009 m. sausio 1 d. Vienos laiko zonos tarifas Su PVM: 37,0
nuo 2010 m. liepos 1 d. Vienos laiko zonos tarifas Su PVM: 45,0
nuo 2011 m. sausio 1 d. Vienos laiko zonos tarifas Su PVM: 45,0
nuo 2012 m. sausio 1 d. Vienos laiko zonos tarifas Su PVM: 46,0
nuo 2013 m. sausio 1 d. Vienos laiko zonos tarifas Su PVM: 50,1
Čia rasti elektros įkainiai internete. Pasirodo ne taip paprasta juos rasti, paprasčiau būtų nuo atsiskaitomosios knygelės nurašyti, bet neesmė. Esmė ta kad nuo rasto leikotarpio 2004m iki 2013m, elektros kaina išaugo nuo 29 cnt. iki 50,1 cnt. Tai yra per 9 metus elektros kainos išaugo 72,76%. Padalinus šį dydį iš 9 metų, gaunam elektros kainų augimą ~8% per metus (nors pav. nuo 2009 iki 2010m, per vienus metus elektros kainos išaugo 21,6%).
Ne toks didelis kainų augimas kaip maniau, bet ženkliai didesnis, nei nurodyti 4%.
Nereikia pamiršti, kad kitose valstybėse, tokiose kaip Vokietija,Danija, elektros kaina jau viršija 1 Lt už kilovatvalandę, negi manot, kad elektros brangimas sulėtės?
