Pasyvus namas - 16 tema

Paklausti ar turite savo konkrečius paskaičiavimus - tai yra nesąmonė???

Mintai, nereikia eilinį kartą pradėti propagandos. Domina tik konkretus skaičiai. Jei turite patikimų duomenų kiek pabrangs elektra - tai galima įtraukti į skaičiavimą.
O spėlionėms kas bus ateityje ne vieta investicijų analizėje.
Kaip elektra gali pabrangti ar atpigti, taip ir palūkanos, kurios mokėsite už kreditą papildomoms investicijoms - gali padidėti ar sumažėti. Kadangi abu šie faktoriai dažniausia keičiasi panašiai, tai galima palyginime ne vertinti nei vieno nei kito faktoriaus galimų pasikeitimų ateityje. Paklaida bus nedidelė.

Galima dar patikslinti skaičiavimą.
1) Šiai dienai elektra kainoja 0.46 сt. Jei patikėti jūsų žodžiais, kad per 10 metų kaina išaugs iki 1 Lt, tai reikėtų per tos 10 metų skaičiuoti vidurkį - 0.73ct, nes pirmi metai - 0.46, antri 0.49, treti - 0.51 ir t.t.

Nors aš, pvz. ne labai tikiu, kad infliacija per metus sieks net 12%, kad per 10 metų susidarytu toks kainų šuolis. Kol kas matome ekonomikos lėtėjimą, ko pasiekoje visai įmanoma, kad infliacija ne tik sumažės bet - pasidarys neigiama. Kainos ne augs o mažės. Be to, įmanoma, kad masiškai pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių kris ir kitos energijos kainos.
Tačiau, palikim prognozės ramybėje. Siūlyčiau priimti, kad infliacija išliks 4% lygyje ir elektros pabrangimą skaičiuoti, vadovaujantis šią nuostatą.

2) Už papildomas elektros sąnaudas jus mokėsite iš einamųjų pajamų, o papildomoms investicijoms reikia imti kreditą. Vadinasi, investuojant į namo šiltinimą jums teks papildomai mokėti palūkanas. Tad reali investicijų vertė yra 2-2.5 kartų didesnė nei reikia sumokėti dabar už papildomą šiltinimą.

Tad, net grubus skaičiavimai parodo, kad labiau apsimoka investuoti į energiją taupančias technologijas nei šiltinti namą iki absurdo.

Edai, nepradėkit demagogijos. Kad brangs elektra, turbūt net Lietuvos lopšelinukui aišku, čia jokia paslaptis. Energetiniai ištekliai turi tendenciją brangti ir tokios tendencijos bus dar labai ilgai, kol galios tokia monetarinė politika.

Propagandos čia niekas nevaro, čia tik eilinį kartą edas papriekaištavo, kad galėtų papriekaištauti.

Imdami paskola papildomai investicijai, jus privalėsite kiekvieną mėn. mokėti bankui, tad nėra skirtumo ar grąžinti kreditą su palūkanomis, ar brangiau mokėti už šildymą.

O jei atvirkščiai - infliacija pavirs defliacija ir kainos pradės kristi?

Logiška kad, brangiau pasistačius namą, jus norėsite jį brangiau parduoti. Tad, pirkėjas spręs tą patį klausimą: ar pigiau pirkti bet daugiau mokėti už šildymą, ar atvirkščiai?

Vadinasi jūsų investicija nueina šuniui ant uodegos.
Papildyta:

Demagogija - tai yra tuščios kalbos be argumentų. Tad, adresokite tos žodžius sau:
nepradėkit demagogijos!
(arba pacituokite iš lopšelinukų gautus argumentus)

Kiek DEU prognozavo į priekį, tokiu pat laikotarpiu pasižiūrėk atgal, pamatysi, kad istoriškai tendencijos energijai brangti yra gerokai didesnės nei DEU paminėjo. Kuo remiatės manydami, kad žemė apsivers ir energija pradės pigti.

Defliacijos tikrai nesitikėkit, nuo to momento, kai doleris buvo atrištas nuo aukso, infliacija ir defliacija labai nesunkiai reguliuojama išspauzdintų pinigų kiekiu, nekalbant apie kitas galimybes. Kol galioja tokia monetarinė politika, Jūsų edai nupasakota situacija apie energijos pigimą yra utopinė.



Bet tas palūkanas labai stipriai mažina infliacija.




Labai taikliai pastebėjot - iki absurdo. Tikrai neverta. Apibrėžkim, kas yra absurdas. Kadangi sienų varža R10 yra įstatymiškai įtvirtinta kaip greitai būsiančio standartinio namo minimumas, tai logiškai mąstant du kart didesnis dydis nei minimalus jau atrodo truputį per didelis, bet absurdišku gi nepavadinsi, gal absurdas bus tuomet 10 kart didesnis dydis R100?

Žiūriu kabano palūkanos, užkrečiamas dalykas .

O jei neėmėt paskolos ir neatpiginot šildymo kaštų, tuomet jūsų šildymas pastoviai brangs, pridedant infliacijos procentą. Kas geriau, kai infliacija didina šildymosi kainą, ar mažina mokamas banko palūkanas?



Lygiai taip pat galima pasakyti, nestatykit mechaninės ventiliacijos, nes varikliai juk neamžini, o ir valdymo elektronika dažnai genda, suges rekuperatorius ir visos investicijos į rekuperacinę sistemą, ar dar baisiau į orinio šildymo sistemą nueis per niek. Tikrai neleiskit pinigų ant tokio nepatikimo dalyko, kaip orinis šildymas.



Mano pateikta metodika yra paremta istorine analize, o jūsų svaisčiojimu apie Defliaciją, kurios kilimo pagrindas yra tikėjimas, dėl kurio taip agresyviai menkinot kitus savo oponentus siūlydamas kreiptis į dievą. Aš remiuosi, monetarine politika, kuri nedaleidžia ilgiau trunkačios defliacijos. Kas čia demagogijas varo?

Gal gėda, bet neesu susipažinęs su, tokio pripažinto pasaulyje prognozuotojo kaip DEU darbais šioje srityje
Dvėms žodžiais pasakiau kodėl manau, kad energija gali pradėti pigti. Nematau reikalo kartoti.


Apie tai, kas yra demagogija taip pat jau minėjau.


Atmeskim demagogijas. Absurdas yra kai išlaidos šiltinimui yra didesnes nei gaunama nauda. Jei absurdą ketinama įtvirtinti įstatymais, tai ne daro jį mažiau absurdišku.

Visiskai sutinku ! Tai butu idealiausias varijantas,bet niekas nesiryz to daryti.Pinigus,skirtus namo apsiltinimui isleisti nugriovimui(aisku,tiek nekainuos) ?! Nu tai belieka praeinant bombyte paspyreti prie pamato ir...tiek jau to, buvo-nebuvo... Juk turi buti alternatyva? Nejaugi taip visi ir griauna murinukus

Netipinis atvejis, kai statyboms neima paskolos. Kita vertus, net jei turite po čiužinių paslėptų litų, anot sukišus jos į papildomą izoliacija, galite investuoti jos į biznį ir gauti daug didesnį pelną nei skaičiuotinos palūkanos. (arba - paskolinti žmogui, kuris darys biznį ir mokės palūkanas jums, o ne bankui iš kurio būtų priverstas imti paskolą tam bizniui). Tad, visada teisingiau skaičiuoti investicijas kartu su kredito palūkanomis. Nesvarbu, ar tos palūkanos yra tai, ką privalėsite atiduoti bankui už kreditą. Ar tos palūkanos yra pelnas, kurį jus galėtumėte gauti, tačiau praradote tokią galimybę.
O infliaciją nesunkiai įvertinama skaičiavimuose. DEU į savo skaičiavimus įtraukia hiperinfliaciją, imdamas kad vidutinė elektros kainą sudarys 1Lt (tai reiškė, kad per skaičiuotiną laikotarpį kaina turėtu padidėti nuo 0.46 iki 1.54 Lt)

O gal absurdiškas yra kai kurių žmonių aklumas?

Neatrodo absurdiška, kad vienos srities specialistai priprato prie naujųjų lietuvių pinigų ir projektuodavo sistemas, nerealaus našumo, kurio niekam nereikėdavo, tik tam, kad turtuoliai galėtų pasipuikuoti, o tos srities specialistai daugiau uždirbti? Ar neatrodo, kad čia absurdas.

Ar neatrodo, kad yra absurdas, kad vėdinimo sistemų specialistai nemato jog situacija keičiasi. Turtuolių dar neįsirengusių grandiozines vėdinimo sistemas mažėja, bet atpigus rekuperacinėms sistemoms į jas pradėjo žiūrėti pinigus savo juodu darbu uždirbantys žmonės, nes jos padeda taupyti sunkiu darbu uždirbtus pinigus.

Argi ne absurdas, kai vienas iš tokių, naujo mąstymo žmogus kreipiasi į vėdinimo specialistą, su prašymu suprojektuoti maksimaliai leisiančią sutaupyti vėdinimo sistemą, tai specialistas atmeta pasiūlymą, motyvuodamas tuo jog iš tualeto yra mažesnis oro ištraukimas nei reikalauja Lietuvos normos.

Argi ne absurdas, kad vėdinimo specialistai nesupranta, kad jiems jau laikas persiorientuoti nuo turčių vėdinimo sistemų su žvėriškais oro kiekiais, prie naujos mados, ekonomiškų vėdinimo sistemų su minimaliais oro kiekiais. Vėdinimo specialistai tikrai uždirbs daugiau, persiorentavę į pasyvių namų šalininkus, nes greitai visi namai bus statomi tokie.

Argi ne absurdas, kai vėdinimo sistemų specialistai varo ant grindinio šildymo tik tam, kad gautų daugiau klientų, nes trūksta turčių norinčių įsidiegti vėdinimo sistemas.

argi ne absurdas, kad vėdinimo sistemų specialistai nesupranta, kad naujoji banga klientų, kurie kreipsis dėl vėdinimo sistemų projektavimo ir diegimo, mąstys visai kitaip ir vėdinimo sistema jiems bus tik kaip papildomas priedas prie labai šiltų namo sienų, leidižantis maksimaliai taupyti šilumą.


Argi ne absurdas...


Papildyta:


Aiškiai nežinote kas yra hiperinfliacija . Pokario Vokietijoje buvo hiperinfliacija, kada atlyginimas būdavo išmokamas du kart per dieną, nes per pusdienį pinigas jau kainuodavo kelis kart pigiau. Tai ką Jūs pavadinot hiperinfliacija, 10 metų laikotarpyje, galima pasakyti, kad iš tikrūjų tebuvo maža infliacija, ant tiek maža, kad net netelpa į jokius istorijos diktuojamus rėmus. Apie kokią prognozę galima toliau su jumis kalbėti, kai net nežinot žodžio hiperinfliaciją reikšmės?

Ar žinote, kodėl investuoti pinigų į verslą nėra geras sumanymas? Nes 90% verslą įkūrusiųjų bankrutuoja, prarasdami absoliučiai visus į verslą investuotus pinigus, skolinti irgi yra labai rizikingas biznis, padėti į banką? Tai kad infliacija greitai tuos pinigus suvalgys. Paklausysi, vėdinimo specialisto, kur pinigus dėt, žiūrėk greitai ir neturėsi ką dėti .

Aš statau iš banko nepaėmęs nė cento, bet tik todėl, kad statybose vadovaujuos savo galva, jei klausyčiau patarimų, ką man reikia daryti, kaip pavyzdžiui, kokio našumo ventiliacijos man reikia, jau seniai paskolą būčiau privalėjęs pasiimti.