QUOTE(*** @ 2013 01 13, 13:59)
1.3m stogelis ~40cm virs lango pietineje puseje duoda seseli tik vasara..
Pažiūrėjau brėžinius. Pasirodo, kad virš lango beveik nėra palikta tarpo. Tai ir bus problema.
QUOTE(cibulis @ 2013 01 13, 09:41)
Dabar žinau, koks yra namo statybų skirtumas tarp 15 ir 30 kWh, nes manau, kad šiek tiek optimizavus esamą situaciją bent jau kokius 20-23 kWh tikrai galime išlaužti. Tuomet beliks apsispręsti, kuris variantas finansiškai patraukliausias.
Būtu labai įdomu pamatyti skaičius ant kiek jūsų atveju apsimoka siekti PN standarto, arba bent jau tų parametrų, kurios čia paskelbėte.
Jei PN, prie -23 turintis tik 3.3kW šilumos nuostolių, yra šildomas elektra, tai paprastas namas (kurio nuostoliai būtu net 3 didesni), su 10kW šilumos siurbliu -sunaudos tiek pat.
Man nuojautą kužda, kad paprasto namo statybos kaina ir 3 kartus šiltesnio PN - tiek skiriasi, kad už tos pinigus galima "kiaura" namą (kaip Vilėnė vadina) kokius 50 metų šildyti net elektra. Statybų pabrangimas 500 Lt/m2 (skaičiuojant kartu su kredito palūkanomis) yra tas pats kai - 50 metų, elektriniais tenais dengti papildomus 22kWh/m nuostolių.
QUOTE(ed@ @ 2013 01 13, 17:00)
Jei PN, prie -23 turintis tik 3.3kW šilumos nuostolių, yra šildomas elektra, tai paprastas namas (kurio nuostoliai būtu net 3 didesni), su 10kW šilumos siurbliu -sunaudos tiek pat.
Man nuojautą kužda, kad paprasto namo statybos kaina ir 3 kartus šiltesnio PN - tiek skiriasi, kad už tos pinigus galima "kiaura" namą (kaip Vilėnė vadina) kokius 50 metų šildyti net elektra. Statybų pabrangimas 500 Lt/m2 (skaičiuojant kartu su kredito palūkanomis) yra tas pats kai - 50 metų, elektriniais tenais dengti papildomus 22kWh/m nuostolių.
Man nuojautą kužda, kad paprasto namo statybos kaina ir 3 kartus šiltesnio PN - tiek skiriasi, kad už tos pinigus galima "kiaura" namą (kaip Vilėnė vadina) kokius 50 metų šildyti net elektra. Statybų pabrangimas 500 Lt/m2 (skaičiuojant kartu su kredito palūkanomis) yra tas pats kai - 50 metų, elektriniais tenais dengti papildomus 22kWh/m nuostolių.
Naudos bus tikrai ne tiek pat - pamiršote investicijas
Siurblys pats nešildo, jis tik tiekia šilumą, dar be siurblio reiks ir šildymo sistemos, kai 3.3kW elektra bus tik keletas radiatorių ant sienos.Nuojauta jus stipriai apgauna
, statyba brangsta tik ~15%. O kur variantas 3.3kW dengti šilumos siurbliu, jūsų taip mėgstamu oras-oras?
QUOTE(ed@ @ 2013 01 13, 16:00)
Būtu labai įdomu pamatyti skaičius ant kiek jūsų atveju apsimoka siekti PN standarto, arba bent jau tų parametrų, kurios čia paskelbėte.
Jei PN, prie -23 turintis tik 3.3kW šilumos nuostolių, yra šildomas elektra, tai paprastas namas (kurio nuostoliai būtu net 3 didesni), su 10kW šilumos siurbliu -sunaudos tiek pat.
Man nuojautą kužda, kad paprasto namo statybos kaina ir 3 kartus šiltesnio PN - tiek skiriasi, kad už tos pinigus galima "kiaura" namą (kaip Vilėnė vadina) kokius 50 metų šildyti net elektra. Statybų pabrangimas 500 Lt/m2 (skaičiuojant kartu su kredito palūkanomis) yra tas pats kai - 50 metų, elektriniais tenais dengti papildomus 22kWh/m nuostolių.
Jei PN, prie -23 turintis tik 3.3kW šilumos nuostolių, yra šildomas elektra, tai paprastas namas (kurio nuostoliai būtu net 3 didesni), su 10kW šilumos siurbliu -sunaudos tiek pat.
Man nuojautą kužda, kad paprasto namo statybos kaina ir 3 kartus šiltesnio PN - tiek skiriasi, kad už tos pinigus galima "kiaura" namą (kaip Vilėnė vadina) kokius 50 metų šildyti net elektra. Statybų pabrangimas 500 Lt/m2 (skaičiuojant kartu su kredito palūkanomis) yra tas pats kai - 50 metų, elektriniais tenais dengti papildomus 22kWh/m nuostolių.
Gal nevisai tiksliai išsireiškiau. Kiek kainuotų pastatyti 15 kWh namą ir 30 kWh namą aš nežinau, nes nėra skaičiuota sąmata.
Aš norėjau pasakyti, kad prieš visus PHPP skaičiavimus buvau susidaręs vaizdą iš ko norėčiau statyti namą ir koks apšiltinimo sluoksnis grindyse, sienoje ir stoge turi būti. Pagal mano įsivaizduojamus storius suskaičiavo ir pasirodė, kad pasiekiamas rezultatas yra tik 30 kWh, nors tikėjausi artimo 15 kWh (apie 15-20 ribose).
Dabar teks ieškoti problemos sprendimo būdų: architektūrinių ir techninių. O dažnas šių sprendimų gali branginti statybas. O be to labai greitai ir stipriai griežtinamos pastatų energijos suvartojimo klasės todėl geriau iš karto bandyti statyti kuo šiltesnį namą,
QUOTE(Vilienė @ 2013 01 13, 16:21)
Naudos bus tikrai ne tiek pat - pamiršote investicijas Siurblys pats nešildo, jis tik tiekia šilumą, dar be siurblio reiks ir šildymo sistemos, kai 3.3kW elektra bus tik keletas radiatorių ant sienos.
Siurblys pats nešildo, jis tik tiekia šilumą, dar be siurblio reiks ir šildymo sistemos, kai 3.3kW elektra bus tik keletas radiatorių ant sienos.Būtent, apie investicijų didį ir kalbėjau. Tiksliau - apie jų atsipirkimą.
Kodėl nusprendėte, kad kalbėjau apie pliką ŠS be šildymo sistemos???
Tiesiog palyginau, kad 3 (!) kartus sumažinti namo šilumos nuostolis yra tas pats, kai vietoje elektrinių radiatorių investuoti į pati prasčiausią ŠS.
Jei pamiršote - PN idėjos galutinis tikslas yra sumažinti energijos vartojimą, o mažinti šilumos nuostolius - tik vienas iš variantų tai padaryti.
QUOTE
Nuojauta jus stipriai apgauna , statyba brangsta tik ~15%.
, statyba brangsta tik ~15%. Galite pagrįsti šį skaičių? Ar viską įvertinote jame? Pvz. - kiek palūkanų sumokėsite, imant banke tos papildomus 15%?
QUOTE
O kas sakė, kad šis variantas nėra svarstytinas? Tiesiog, tada investicijos dar labiau išaugtų.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2013 01 13, 16:23)
...Kiek kainuotų pastatyti 15 kWh namą ir 30 kWh namą aš nežinau, nes nėra skaičiuota sąmata...
Minėjote, kad jūsų projektuotojas nagrinėja įvairius šiltinimo sprengimus, įvertinant jų ekonominį pagrįstumą. Maniau, kad žinote bent apytikslius skaičius.
Jei tai tiesa, tai po 8 metų bus žiauriau nei žiauru. Čia yra visa informacija.
Pats įdomumas prasideda 5 psl. viduryje ir baigiasi 8 psl.
A++ klasės, kuris šildymui ir karštam vandeniui ruošti naudoja biokurą 7 kWh/ m²
pastato šildomo ploto per metus ir tokiame pastate didžiąją dalį suvartojamos energijos sudaro
energija iš atsinaujinančių išteklių.
A++ klasės 5 kWh/ m² pastato šildomo ploto per metus.
Pats įdomumas prasideda 5 psl. viduryje ir baigiasi 8 psl.
A++ klasės, kuris šildymui ir karštam vandeniui ruošti naudoja biokurą 7 kWh/ m²
pastato šildomo ploto per metus ir tokiame pastate didžiąją dalį suvartojamos energijos sudaro
energija iš atsinaujinančių išteklių.
A++ klasės 5 kWh/ m² pastato šildomo ploto per metus.
QUOTE(cibulis @ 2013 01 13, 09:41)
Virš pietinės pusės langų yra padaryta stogelis nuo lietaus ir saulės. Jo išsikišimas - 1,20 m. Be to stogelis yra apie 40 cm virš langų. Taigi arba aukštis tarp lango ir stogelio per mažas (tarkim virš lango reikia pakelti ne 40 cm, o 70 cm) arba trumpinti stogelio išsikišimą, t.y. padaryti jį ne 1,20 m, o gal kokio 1,0 m ilgio.
Nes tas stogelis uždengia pietinius langus ir suvalgo iki 25 proc. saulės, kuri galėtų patekti į namo vidų ir didinti pritekėjimus.
Nes tas stogelis uždengia pietinius langus ir suvalgo iki 25 proc. saulės, kuri galėtų patekti į namo vidų ir didinti pritekėjimus.
nesuprantu, gi architektas dar eskizu stadijoj kad ir sketchup-o pagalba turetu pramodeliuot seselius ir optimizuot tokias vietas. kam be reikalo gaist brangu laika su phpp skaiciavimais, kai net pietinej pusej nesusitvarkyta su seseliavimu.
QUOTE(ed@ @ 2013 01 13, 18:20)
Galite pagrįsti šį skaičių? Ar viską įvertinote jame? Pvz. - kiek palūkanų sumokėsite, imant banke tos papildomus 15%?
Nesitikėkite, kad aš savo atostogas aukosiu sąmatų darymui
čia būtų vienintelis ir neginčytinas būdas parodyti, kad PN nėra labai brangus kaip jums gali pasirodyti. 15% paimti iš keleto šaltinių, nesenai Mintas įdėjo link'ą apie PN kvartalą ant upelio kranto Lancashire - ten toks simpatiškas storulis būtent apie kaštus postringavo; galų gale veikmė...gerai paieškoję rasite ir daugiau kvalifikuotų nuomonių ir patirčių
QUOTE(Vilienė @ 2013 01 13, 19:03)
Nesitikėkite, kad aš savo atostogas aukosiu sąmatų darymui ...
Vadinasi - tuščios šnekos. Nieko naujo pridurti negalite.
QUOTE(ed@ @ 2013 01 13, 21:52)
Vadinasi - tuščios šnekos. Nieko naujo pridurti negalite.
Čia kaip pažiūrėsi dėl to pasyvaus namo pabrangimo. Pvz., aš iš pradžių norėjau statyti net 233 kv. namą su dviviečiu garažu. Dabar gi liko 137 kv. su stogine. Techniniai, šilumą taupantys sprendimai abiem atvejai būtų taikomi vienodi.
Išvada: man namo statybos ne pabrangs, o atpigs.
Papildyta:
Viliui Kaune lengviau pasiekti pasyvų namą, nes pagal valstybinės meteorologijos tarnybos duomenis Kaune vienu laipsniu šilčiau nei Vilniuje. O Klaipėdoje dar vienu laipsniu šilčiau.
Lapkritis Gruodis
Vilnius 4,1 -5,1
Kaunas 4,8 -4,3
Klaipėda 6,0 -2,9
Va čia plačiau/
Papildyta:
Dar apie šildymą elektra. Pasirodo, kad namo šildymas elektra visiškai nepatrauklus nei pasiekus pasyvų namą, nei norint gauti A+ ar A++ sertifikatą.
Tarkim pasyvus namas privalo suvartoti šildymui iki 15 kWh energijos. Karštam vandeniui ruošti suvartojama dažnai dvigubai daugiau nei šildymui - apie 30 kWh. Taigi bendras elektros suvartojimas siekia apie 45 kWh šildymui ir karšto vandens ruošimui elektra. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir gražus skaičius.
Tačiau šį skaičių (45 kWh) reikia dauginti iš 2,8 koeficiento. Tokiu atveju turime, kad vien karšto vandens ruošimui ir namo šildymui suvartojama net 126 kWh pirminės energijos. O kur dar namo apšvietimas.
O juk pasyvaus namo vienas iš reikalavimų yra toks: pirminės energijos negali būti suvartojama daugiau nei 120 kWh.
Lygiai tas pats ir kalbant apie A+ ar A++ namus pagal lietuviškus standartus. Jei sugalvosite namus šildytis elektrą, tai negausite A+ ar A++ sertifikato. Namo energijos suvartojimo klasės gali būti net kokia B ar net C.
Taigi grynai elektrą šildymui ir karšto vandens ruošimui reikia pamiršti visiems laikams. Šitiems dalykams reikia naudoti atsinaujinantį kurą.
QUOTE(cibulis @ 2013 01 14, 10:22)
Čia kaip pažiūrėsi dėl to pasyvaus namo pabrangimo. Pvz., aš iš pradžių norėjau statyti net 233 kv. namą su dviviečiu garažu. Dabar gi liko 137 kv. su stogine. Techniniai, šilumą taupantys sprendimai abiem atvejai būtų taikomi vienodi.
Išvada: man namo statybos ne pabrangs, o atpigs.
Papildyta:
Viliui Kaune lengviau pasiekti pasyvų namą, nes pagal valstybinės meteorologijos tarnybos duomenis Kaune vienu laipsniu šilčiau nei Vilniuje. O Klaipėdoje dar vienu laipsniu šilčiau.
Lapkritis Gruodis
Vilnius 4,1 -5,1
Kaunas 4,8 -4,3
Klaipėda 6,0 -2,9
Va čia plačiau/
Papildyta:
Dar apie šildymą elektra. Pasirodo, kad namo šildymas elektra visiškai nepatrauklus nei pasiekus pasyvų namą, nei norint gauti A+ ar A++ sertifikatą.
Tarkim pasyvus namas privalo suvartoti šildymui iki 15 kWh energijos. Karštam vandeniui ruošti suvartojama dažnai dvigubai daugiau nei šildymui - apie 30 kWh. Taigi bendras elektros suvartojimas siekia apie 45 kWh šildymui ir karšto vandens ruošimui elektra. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir gražus skaičius.
Tačiau šį skaičių (45 kWh) reikia dauginti iš 2,8 koeficiento. Tokiu atveju turime, kad vien karšto vandens ruošimui ir namo šildymui suvartojama net 126 kWh pirminės energijos. O kur dar namo apšvietimas.
O juk pasyvaus namo vienas iš reikalavimų yra toks: pirminės energijos negali būti suvartojama daugiau nei 120 kWh.
Lygiai tas pats ir kalbant apie A+ ar A++ namus pagal lietuviškus standartus. Jei sugalvosite namus šildytis elektrą, tai negausite A+ ar A++ sertifikato. Namo energijos suvartojimo klasės gali būti net kokia B ar net C.
Taigi grynai elektrą šildymui ir karšto vandens ruošimui reikia pamiršti visiems laikams. Šitiems dalykams reikia naudoti atsinaujinantį kurą.
Išvada: man namo statybos ne pabrangs, o atpigs.
Papildyta:
Viliui Kaune lengviau pasiekti pasyvų namą, nes pagal valstybinės meteorologijos tarnybos duomenis Kaune vienu laipsniu šilčiau nei Vilniuje. O Klaipėdoje dar vienu laipsniu šilčiau.
Lapkritis Gruodis
Vilnius 4,1 -5,1
Kaunas 4,8 -4,3
Klaipėda 6,0 -2,9
Va čia plačiau/
Papildyta:
Dar apie šildymą elektra. Pasirodo, kad namo šildymas elektra visiškai nepatrauklus nei pasiekus pasyvų namą, nei norint gauti A+ ar A++ sertifikatą.
Tarkim pasyvus namas privalo suvartoti šildymui iki 15 kWh energijos. Karštam vandeniui ruošti suvartojama dažnai dvigubai daugiau nei šildymui - apie 30 kWh. Taigi bendras elektros suvartojimas siekia apie 45 kWh šildymui ir karšto vandens ruošimui elektra. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir gražus skaičius.
Tačiau šį skaičių (45 kWh) reikia dauginti iš 2,8 koeficiento. Tokiu atveju turime, kad vien karšto vandens ruošimui ir namo šildymui suvartojama net 126 kWh pirminės energijos. O kur dar namo apšvietimas.
O juk pasyvaus namo vienas iš reikalavimų yra toks: pirminės energijos negali būti suvartojama daugiau nei 120 kWh.
Lygiai tas pats ir kalbant apie A+ ar A++ namus pagal lietuviškus standartus. Jei sugalvosite namus šildytis elektrą, tai negausite A+ ar A++ sertifikato. Namo energijos suvartojimo klasės gali būti net kokia B ar net C.
Taigi grynai elektrą šildymui ir karšto vandens ruošimui reikia pamiršti visiems laikams. Šitiems dalykams reikia naudoti atsinaujinantį kurą.
Sorry cibuli,bet kazkaip iskreiptai mastai apie pasyvaus namo branguma. Negalima lyginti mazo PN su dideliu standartu. Lyginti reikia tokio pat dydzio namus.Netgi sakyciau toki pat projekta. na bet tu pats supranti tai,tik...
beje,kodel stoguj pasirinkai vata,o ne kaip kad dauguma cia neopora?
QUOTE(biesas66 @ 2013 01 14, 09:29)
1. Sorry cibuli,bet kazkaip iskreiptai mastai apie pasyvaus namo branguma. Negalima lyginti mazo PN su dideliu standartu. Lyginti reikia tokio pat dydzio namus.Netgi sakyciau toki pat projekta. na bet tu pats supranti tai,tik...
2. beje,kodel stoguj pasirinkai vata,o ne kaip kad dauguma cia neopora?
2. beje,kodel stoguj pasirinkai vata,o ne kaip kad dauguma cia neopora?
1. Čia buvo pusiau juokais, pusiau rimtai. O be to norint pamatyti nestandartinius dalykus, reikia keisti mąstymą, žiūrėti vaiko akimis, viskuo stebėtis. Norėjau pasakyti, kad toks mano palyginimas ne visai korektiškas, bet visgi galimas.
2. Kuo tu labiau tiki: konstruktoriumi ar supermama? Aš labiau konstruktoriumi. Žinoma, dar galutiniai taškai dėl medžiagų nesudėlioti, bet pirminiams skaičiavimas aš parinkau būtent tokias.
