Pasyvus namas - 16 tema

#385
QUOTE(Vilienė @ 2013 01 10, 10:57)
Nuo rūsio neatkalbinėsiu, nors tai nesąmonė. O garažas rūsyje tai jau išvis tragedija doh.gif  Gyvenau 20m su garažu pusrūsyje - ne rūsyje, bet pusrūsyje, tai puikiai žinau visus džiaugsmus 4u.gif  PN su rūsiu bent jau evoy sapnuose įmanomas, bet jei garažas rūsyje, tai apie PN ar bent kažką panašau galite iš kart pamiršt ir net nesvajot. Arba tas garažas turi kainuoti kokius 50.000  - super vartai ala šaldymo kameros, visiška ~R7...8 garažo izoliacija nuo likusio pastato doh.gif


Grindų izoliacijai nematau jokio skirtumo, ar ji bus tarp rūsio ir Ia, ar tarp grunto ir Ia. O pačiame rūsy kam ten kažkokios supertermoizoliacijos ir 30k vartai? Gyvenamų patalpų gi nebus, tai ir šildyt nereiks. Kiek per šalčius pabėgs pro vartus, maždaug tiek pritekės iš grunto, iš apačios. Jei nespės savaime pritekėti - į pagalbą bus galima pasikviesti ŽŠ.
Dar viena idėja. Kadangi neleidžiat net pasvajoti apie intensyvų 1000m3/h naktinį vėdinimą, tuo atveju jei pasyvios priemonės nesusitvarkytų su vėsinimu, nakčiai į rūsį būtų galima nusinešti kokią raskladuškę ir pernakvot lotuliukas.gif Tik šiltų kaldrų reiktų, kad prie +35 kokios slogos nepasigauti smile.gif
Atsakyti
#386
QUOTE(Milao @ 2013 01 11, 23:01)
Grindų izoliacijai nematau jokio skirtumo, ar ji bus tarp rūsio ir Ia, ar tarp grunto ir Ia. O pačiame rūsy kam ten kažkokios supertermoizoliacijos ir 30k vartai? Gyvenamų patalpų gi nebus, tai ir šildyt nereiks. Kiek per šalčius pabėgs pro vartus, maždaug tiek pritekės iš grunto, iš apačios. Jei nespės savaime pritekėti - į pagalbą bus galima pasikviesti ŽŠ.


Yra skirtumas. Jei pamatai plokšti, jie neturi jokio šalčio tiltelio į grunto pusę, grindų virš rūsio idealiai neapšiltinsit dėl rūsio sienų. Neapšiltintas iš lauko rūsys bus drėgmės karalystė, todėl jei mąstot apie PN, rūsį apšiltinti iš lauko reikės bet kokiu atveju, tik tuomet, kai šiltinimo sluoksnis tarp patalpų ir rūsio galės būti mažesnis, dėl mažesnio temperatūrų skirtumo, galima bus nekreipti dėmesio į šilumos nuostolius į juostinius pamatus. Rūsys privalės būti šiltas, nors ir mažesnių temperatūrų nei gyvenamų patalpų.

Mano supratimu, papildomai rūsio šildyti nereikia, jam šilumos turi užtekti tiek, kiek jos priteka nuo sienų per pamatus. Jei rūsys neapšiltintas, tai ta nutekėjus šiluma greitai bus atiduodama gruntui ir rūsyje bus šalta, bet dėl didelių šilumos nuostolių per pamatus, negalima kalbėti apie energiškai efektyvų namą.

Jei rūsys apšiltintas gerai, šilumos per pamatus pakaks rūsio sušildymui iki kokių iš akies 10C-14C temperatūros, rūsys bus sausas ir grindis virš rūsio galima apšiltinti mažiau.

Tiesa, mano variantai, jei kalba eina apie mūrinį pastatą. Jei bus karkasinukas, situacija keičiasi.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 12 sausio 2013 - 13:33
#387
QUOTE(mintas @ 2013 01 12, 13:32)
Yra skirtumas. Jei pamatai plokšti, jie neturi jokio šalčio tiltelio į grunto pusę, grindų virš rūsio idealiai neapšiltinsit dėl rūsio sienų. Neapšiltintas iš lauko rūsys bus drėgmės karalystė, todėl jei mąstot apie PN, rūsį  apšiltinti iš lauko reikės bet kokiu atveju, tik tuomet, kai šiltinimo sluoksnis tarp patalpų ir rūsio galės būti mažesnis, dėl mažesnio temperatūrų skirtumo, galima bus nekreipti dėmesio į šilumos nuostolius į juostinius pamatus. Rūsys privalės būti šiltas, nors ir mažesnių temperatūrų nei gyvenamų patalpų.

Mano supratimu, papildomai rūsio šildyti nereikia, jam šilumos turi užtekti tiek, kiek jos priteka nuo sienų per pamatus. Jei rūsys neapšiltintas, tai ta nutekėjus šiluma greitai bus atiduodama gruntui ir rūsyje bus šalta, bet dėl didelių šilumos nuostolių per pamatus, negalima kalbėti apie energiškai efektyvų namą.

Jei rūsys apšiltintas gerai, šilumos per pamatus pakaks rūsio sušildymui iki kokių iš akies 10C-14C temperatūros, rūsys bus sausas ir grindis virš rūsio galima apšiltinti mažiau.

Tiesa, mano variantai, jei kalba eina apie mūrinį pastatą. Jei bus karkasinukas, situacija keičiasi.

kame problema daryt ta pacia technologija kaip ir ploksciuosius pamatus? viskas tas pats tik po putplasciu ne skalda ir gruntas o nesildomas rusys kad ir su didziausiais kiaurais vartais. vienintelis esminis skirtumas nuo ploksiu pamatu bus dviguba gal truguba kaina.
Atsakyti
#388
QUOTE(saaba @ 2013 01 11, 02:55)
Sveiki,esu naujoke.Labai prasau,gal kas galetu patarti kuo apsiltinti namo sienas is isores ir pamatus.Situacija tokia:namas statytas pries 16-17metu,rusys is pamatiniu bloku;perdanga-perdengimo plokstes;1a sienos-keramzitinis blokelis,oro tarpas(lyg ir 10cm),balta silikatine plyta;perdengimo plokste;mansarda-sienos-silikato blokelis,oro tarpas,balta plyta.Oro tarpuose, reik pasakyt)nelabai tvarkingai sukaisiotas ivairaus dydzio putu polistirolas.Stoga apsiltinom 20cm. akmens vata, palepes grindys 10cm(gal ir truputi daugiau)akmens vata.Namas neirengtas tik sienos,langai ir stogas,nera elektros,vandentiekio,kanalizacijos... Planuojam visur pakeisti langus i plastikinius su 3 stiklais,isnesant juos i isore(ant silikatines plytos),nes jei siltinsis is isores,kad nebutu giliai ilinde ir geriau apsisiltintu.Ar galima kazkiek ji pakreipti link PN,kad ateityje maziau moketi uz sildyma.Galvojam apie SS ZEME-VANDUO.Labai aciu

Pradeti reikia ne nuo siltinimo, bet nuo griovimo: visos silikatines plytos turi iskeliauti, jos tik trukdo! Tuomet atsiras vietos polistirolui, desite bent 20cm tiesiai ant blokeliu 4u.gif
Rusi teks atkasti perimetru min 1 - 1.2m gyliu, ten desite xps bent 10cm.
Langus isnesite, tik ne i silikatine plyta, bet i eps 4u.gif
Sekmes griaunant ir renovuojant.
Atsakyti
#389
Galiu šiek tiek pasidalinti PHPP skaičiavimais apie savo namą.

Sienos
2 cm tinko, 25 cm keraminės plytos ir 30 cm neoporo.
Bendras sienos U - 0,1


Stogas
40 cm mineralinės vatos (U 0,034), 10 cm PIR (U- 0,026) plokštės.
Bendras stogo U - 0,07

Grindys
35 cm apšiltinimo, kurio U-0,038.
Bendras grindų U-0,11.

Langai
Lango rėmo šilumos laidumo koeficientas U = 0.71
Skaidrios dalies šilumos laidumo koeficientas U = 0.7 W/m2K , g-vertė =0.5
Stiklo paketo tarpinės šilumos laidumas Ψ= 0.035
Bendras vidutinis visų skaidrių atitvarų šilumos laidumo koeficientas U=0.85

Vėdinimo sistema
Vėdinimo įrenginio šilumogrąžos efektyvumas – 0,86
Patalpų projektinis oro kiekis – 140m3/h

PHPP sistema rodo:
Specific Space Heat Demand: 30 kWh/(m2a)
Heating Load: 24 W/m2
Frequency of Overheating: 42 %
Cooling Load: 16 W/m2

Per kur daugiausiai praranda šilumos:
Per langus - 35 proc.
Per sienas - 25 proc.
Oro kaita - 14 proc.
Stogas/lubos - 11 proc.
Grindys - 7 proc.
Šalčio tilteliai - 6 proc.
Lauko durys - 2 proc.

Faktas kaip blynas - net popieriuje sunku pasiekti tikrai pasyvų namą. Žinoma, bandysime skaičiuoti toliau ir mažinti šilumos poreikį.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 12 sausio 2013 - 22:31
#390
QUOTE(cibulis @ 2013 01 12, 22:20)
Galiu šiek tiek pasidalinti PHPP skaičiavimais apie savo namą.

Sienos
2 cm tinko, 25 cm keraminės plytos ir 30 cm neoporo.
Bendras sienos U - 0,1


Stogas
40 cm mineralinės vatos (U 0,034), 10 cm PIR (U- 0,026) plokštės.
Bendras stogo U - 0,07

Grindys
35 cm apšiltinimo, kurio U-0,038.
Bendras grindų U-0,11.

Langai
Lango rėmo šilumos laidumo koeficientas U = 0.71
Skaidrios dalies šilumos laidumo koeficientas U = 0.7 W/m2K , g-vertė =0.5
Stiklo paketo tarpinės šilumos laidumas Ψ= 0.035
Bendras vidutinis visų skaidrių atitvarų šilumos laidumo koeficientas U=0.85

Vėdinimo sistema
Vėdinimo įrenginio šilumogrąžos efektyvumas – 0,86
Patalpų projektinis oro kiekis – 140m3/h

PHPP sistema rodo:
Specific Space Heat Demand: 30 kWh/(m2a)
Heating Load: 24 W/m2
Frequency of Overheating: 42 %
Cooling Load: 16 W/m2

Per kur daugiausiai praranda šilumos:
Per langus - 35 proc.
Per sienas - 25 proc.
Oro kaita  - 14 proc.
Stogas/lubos - 11 proc.
Grindys - 7 proc.
Šalčio tilteliai - 6 proc.
Lauko durys - 2 proc.

Faktas kaip blynas - net popieriuje sunku pasiekti tikrai pasyvų namą. Žinoma, bandysime skaičiuoti toliau ir mažinti šilumos poreikį.

panasu kad cia kolkas tik nuostoliai ivertinti, o pritekejimu nera?
Atsakyti
#391
QUOTE(madwifi @ 2013 01 12, 22:57)
panasu kad cia kolkas tik nuostoliai ivertinti, o pritekejimu nera?

Vertinti ir pritekėjimai. Pietinė pusė - pliusas, visos kitos - minusas.

Pietūs. Čia metinis pritekėjimas virš 2000 kWh, nuostoliai - apie 1700. Taigi pliusas.

Rytuose, kur pas mane daug langų, skaičiai tokie. Metiniai pritekėjimai - apie 450 kWh, nuostoliai - apie 800 kWh.

Šiaurė. Metiniai pritekėjimai - iki 100 kWh, nuostoliai - apie 350 kWh (šiaurinė pusė gaus šiek tiek rytinės saulės, nes namas nuo ašies rytai-vakarai yra pasisukęs apie 29-30 proc. į rytų pusę).

Vakarai. Čia tik vienas mažutis vonios langiukas. Pritekėjimai apie 10 kWh, nuostoliai - apie 20 kWh.
Atsakyti
#392
Apie galimybę mažinti šildymo nuostolius, t.y. nuo 30 kWh artėti link 15 kWh.

Dabar skaičiuojant vertinta, kad sandarumas bus 0,6. Jei PHPP programoje nurodyti, kad statybos metu pasieksime net 0,4 siekiantį sandarumą, per metus 1 kv. metrui pavyks sutaupyti 2 kWh.

Rekūpas dabar skaičiuotas su 86 proc. efektyvumu. Padidinus jo efektyvumą iki 92 proc. per metus 1 kv. metrui dar pavyktų sutaupyti 1,5 kWh energijos.

Atsisakus langų rėmo per metus dar pavyktų sutaupyti iki 2 kWh kvadratiniam metrui.

Todėl iš esmės viską lems žaidimai su langų plotu ir sienos apšiltinimo medžiagomis. Pvz., sienas daryti ne iš keraminių plytų, o iš akytbetonio.

Arba pietinėje pusėje dvigubai padidinus darbo kambario langą, metines šildymo sąnaudas pavyktų sumažinti dar 0,4 kWh, tačiau net 3,3 kWh išaugtų vėdinimo poreikis vasarą.

Mano atveju pietinės pusės stogelis per daug žemai nuleistas ant langų arba per ilgas įsikišimas į priekį, todėl terasos stogelis suvalgo apie 25 proc. pietinės insoliacijos.

Žodžiu, puikus dalykas ta PHPP.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 12 sausio 2013 - 23:38
#393
QUOTE(cibulis @ 2013 01 12, 23:37)
...
Mano atveju pietinės pusės stogelis per daug žemai nuleistas ant langų arba per ilgas įsikišimas į priekį, todėl terasos stogelis suvalgo apie 25 proc. pietinės insoliacijos.

ka ka suvalgo ir kodel?
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2013 01 12, 23:37)
Arba pietinėje pusėje dvigubai padidinus darbo kambario langą, metines šildymo sąnaudas pavyktų sumažinti dar 0,4 kWh, tačiau net 3,3 kWh išaugtų vėdinimo poreikis vasarą.

px ta vasara - pilna techniniu galimybiu vasara nuo pietines saules apsisaugot, o va ziema energija nesimeto.
Atsakyti
#394
QUOTE(cibulis @ 2013 01 12, 23:37)
Apie galimybę mažinti šildymo nuostolius, t.y. nuo 30 kWh artėti link 15 kWh.

Dabar skaičiuojant vertinta, kad sandarumas bus 0,6. Jei PHPP programoje nurodyti, kad statybos metu pasieksime net 0,4 siekiantį sandarumą, per metus 1 kv. metrui pavyks sutaupyti 2 kWh.

Rekūpas dabar skaičiuotas su 86 proc. efektyvumu. Padidinus jo efektyvumą iki 92 proc. per metus 1 kv. metrui dar pavyktų sutaupyti 1,5 kWh energijos.

Atsisakus langų rėmo per metus dar pavyktų sutaupyti iki 2 kWh kvadratiniam metrui.

Todėl iš esmės viską lems žaidimai su langų plotu ir sienos apšiltinimo medžiagomis. Pvz., sienas daryti ne iš keraminių plytų, o iš akytbetonio.

Arba pietinėje pusėje dvigubai padidinus darbo kambario langą, metines šildymo sąnaudas pavyktų sumažinti dar 0,4 kWh, tačiau net 3,3 kWh išaugtų vėdinimo poreikis vasarą.

Mano atveju pietinės pusės stogelis per daug žemai nuleistas ant langų arba per ilgas įsikišimas į priekį, todėl terasos stogelis suvalgo apie 25 proc. pietinės insoliacijos.

Žodžiu, puikus dalykas ta PHPP.


Esminis klausimas kokiu tikslu siekiama tas sąnaudas pritempti.

Jei reikia popierėlio ar prieš kažką pasigirti viskas pateisinama. Man atrodo yra rezervų yra stiklo pakete. Pasirinkus paketus su mažesniu laidumo koeficientu, ir kur galima atsisakius rėmų turėtų būti juntamas pagerėjimas.

Namą statant dėl savęs ir naudojant šiuos duomenis šildymo šaltinio pasirinkimui, nežinau ar verta save apgaudinėti.

Tarkim pasieksite, net 0,4 siekiantį sandarumą. Po metų kitų padils tarpinės, pasikraipys langai ir to sandarumo neliks.

Rekūpo naudingumo koeficientas dažniausia paskaičiuojamas prie gerokai palankesnių nei realios sąlygų. Gal ir rasite modelį kuris prie +7C turės tą 92 procentų NK. Koks jis bus prie -10 - -15 C?

Langai berėmų būna tik nevarstomi. Man asmeniškai tai diskomfortas, bet čia individualu.
Pritekėjimai per langus paskaičiuoti jei nenaudosite jokių užuolaidų ir jie bus visada išvalyti. Kažin ar taip visada ir bus.

Pasiklauskite ar čia tikrai suskaičiuoti visi galimi šalčio tilteliai per medines konstrukcijas. Medis kokis 5 kartus geriau praleidžia šilumą nei vata ar polistirolas. Bet neretai skaičiuotojai linkę tai pamiršti ir tarkim laiko, kad stogo su 40 cm vatos varža yra 10. Nors įvertinus medinę dalį ji gali sumažėti beveik iki 9.

Na ir žinoma niekas negali tiksliai įvertinti galimo statybinio broko. Didesnę ar mažesnę įtaką šildymo išlaidų padidėjimui jis tikrai padarys.
Atsakyti
#395
QUOTE(DEU @ 2013 01 13, 06:00)
Esminis klausimas kokiu tikslu siekiama tas sąnaudas pritempti.

Jei reikia popierėlio ar prieš kažką pasigirti viskas pateisinama. Man atrodo yra rezervų yra stiklo pakete. Pasirinkus paketus su mažesniu laidumo koeficientu, ir kur galima atsisakius rėmų turėtų būti juntamas pagerėjimas.

Namą statant dėl savęs ir naudojant šiuos duomenis šildymo šaltinio pasirinkimui, nežinau ar verta save apgaudinėti.

Tarkim pasieksite, net 0,4 siekiantį sandarumą. Po metų kitų padils tarpinės, pasikraipys langai ir to sandarumo neliks.

Man kilo kitokia mintis. PHPP programoje yra toks punktas - klimatas. Šiuo atveju aišku parinktas Vilnius. O PHPP išradėjai, kaip žinia, vokiečiai. Taigi nekeitus jokių namo nustatymų, tiesiog virtualiai pabandysime namą permesti į Vokietiją. Garantuoju, kad dėl klimato įtakos 30 kWh virs kokiais 20 ar 22 kWh. Na, bent jau 23 kWh.

Šiuo pavyzdžiu norėjau pasakyti, kad PHPP kelia vienodą reikalavimą PN visame pasaulyje - 15 kWh. Greičiausiai jis, priklausomai, nuo klimato sąlygų turėtų kisti. Pavyzdžiu, esu girdėjęs, kad švedai savo šalį sudalino į tris dalis. Pietūs lygtai ir gali pasiekti tuos 15 kWh, bet vidurys jau eina apie 23 kWh, o šiaurė - apie 30 kWh. Jei gerai pamenu skaičius. Lietuva maždaug atitinka Švedijos vidurį.

Be to, žut būt pasiekti 15 kWh aš nesiekiu, tačiau kol yra galimybė išbandyti, noriu pažaisti su tais 15 kWh bent jau popieriuje. Dabar žinau, koks yra namo statybų skirtumas tarp 15 ir 30 kWh, nes manau, kad šiek tiek optimizavus esamą situaciją bent jau kokius 20-23 kWh tikrai galime išlaužti. Tuomet beliks apsispręsti, kuris variantas finansiškai patraukliausias.
Papildyta:
QUOTE(madwifi @ 2013 01 13, 00:15)
ka ka suvalgo ir kodel?

Virš pietinės pusės langų yra padaryta stogelis nuo lietaus ir saulės. Jo išsikišimas - 1,20 m. Be to stogelis yra apie 40 cm virš langų. Taigi arba aukštis tarp lango ir stogelio per mažas (tarkim virš lango reikia pakelti ne 40 cm, o 70 cm) arba trumpinti stogelio išsikišimą, t.y. padaryti jį ne 1,20 m, o gal kokio 1,0 m ilgio.

Nes tas stogelis uždengia pietinius langus ir suvalgo iki 25 proc. saulės, kuri galėtų patekti į namo vidų ir didinti pritekėjimus.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 13 sausio 2013 - 09:36
#396
QUOTE(cibulis @ 2013 01 13, 09:41)
Nes tas stogelis uždengia pietinius langus ir suvalgo iki 25 proc. saulės, kuri galėtų patekti į namo vidų ir didinti pritekėjimus.


1.3m stogelis ~40cm virs lango pietineje puseje duoda seseli tik vasara..
Atsakyti