Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 16 tema

QUOTE(mintas @ 2013 01 09, 16:15)
Parodyk nors vieną šaltinį, kuriame teigiama, kad pasyviam namui yra keliami atitvarų varžos reikalavimai. Pasyviam namui yra keliami tiktai trys reikalavimai:

Koks skirtumas kaip tą daiktą pavadinsi varža ® ar šilumos laidumu (U). Tai iš esmės vienas ir tas pats tik atvirščias vienas kitam dydis.

O pasyvus namas rekomenduoja, kad U ne didesnis nei 0,15. Verčiant į varžą išeitų R-6,6666666666666666.
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2013 01 09, 16:57)
Ar tikrai verta kiekvienam netiksliai pasakytam žodžiui skirti porą lapų diskusijų?
Kaip ten bebūtų gyvename Lietuvoje ir norim ar ne čia galioja Lietuvos įstatymai. Reikėtų pradėti pratintis prie naujos terminologijos. Pasyvus namas kaip bendrinė sąvoka tikriausia dar ilgai bus naudojama, bet rištis prie tų 15 kWh jau reikėtų po truputį atprasti.

Labai teisingai. Tik klausimas kas pirmas: višta ar kiaušinis? Pabandysiu išspręsti šitą rebusą.

Pirma. kaip žinia, buvo sukurti pasyvaus namo standartai. Tai įvyko prieš kelis dešimtmečius (Mintas dabar turėtų kabinėtis ir ieškoti tikslios datos).

ES pamačius, kad didžioji dalis bendrijoje suvartojamos energijos tenka pastatams bei brangstant pačiam kurui, nusprendė iš esmės imtis energijos taupymo pastatuose. Tuo tikslu prieš porą metų buvo sukurta šita gromata.

Šita gromata yra ne kas kita kaip pasyvaus namo interpretacija su itin ryškiu akcentu, kad beveik energijos nevartojantys namai privalo vartoti (koks paradoksas!) kuo daugiau vietoje (netoli namų) pagamintos energijos. Ir, o siaube, - ta energija kuo didesne dalimi turi būti atsinaujinanti.

O Lietuvos Respublika, kaip ES narė, privalėjo tą ES direktyva perkelti į savo vidaus teisės. Be to, pati šalis narė privalo apsibrėžti, kas joje bus energijos beveik nevartojantis pastatas. Todėl yra formulės, kuriomis galima suskaičiuoti, kiek energijos gali suvartoti Lietuvoje pastatas, kad būtų beveik energijos nevartojančiu.

Prieš kelis metus esu matęs tas formules. Jas ruošė KTU mokslininkai. Formulės esmė buvo tokia: kuo namas didesnis, tuo mažiau energijos turi suvartoti.

Pvz., 137 kv. m namas galėtų 1 kv. suvartoti apie 28 kWh, kuomet kokių 180 kv. namas - tik 21 kWh energijos. Galutiniam variante bus pasiektas šioks toks balansas. (Mintai, čia skaičiai tik šiaip, - jei ką. Jie neatitinka tikrovės).

Kodėl dabar nutilo atsakingų Lietuvos institucijų kalbos, koks A++ namo energijos suvartojimas gali būti, nežinau. Gal kas matėte kur tas formules.

Nes apibrėžimas "beveik energijos nevartojantis namas" turi turėti ir išraišką skaičiais, t.y. konkrečius kWh.

Tai kas pirmas: višta ar kiaušinis?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 09 sausio 2013 - 18:07
http://www.supermama...?...2774&st=345
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2013 01 09, 18:03)


Šita gromata yra ne kas kita kaip pasyvaus namo interpretacija su itin ryškiu akcentu, kad beveik energijos nevartojantys namai privalo vartoti (koks paradoksas!) kuo daugiau vietoje (netoli namų) pagamintos energijos. Ir, o siaube, - ta energija kuo didesne dalimi turi būti atsinaujinanti.




Toks reikalavimas taikomas ir PN.
Nelabai kas kreipia dėmesį, bet PN turi suvartoti nedaugiau 120 kWh/m2 PIRMINĖS energijos per metus. Lietuvoje Elektros įvairių gamybos būdų vidurkis turi koeficientą 2,8. Vertinant pirminės energijos suvartojimą, iš tokio skaičiaus turėtų būti padauginta namuose suvartota elektros energija . Arba kitaip tariant šildantis elektra bendras elektros suvartojimas PN negali būti didesnis nei 120/2,8 kWh/m2 per metus.
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2013 01 09, 18:46)
Toks reikalavimas taikomas ir PN.
Nelabai kas kreipia dėmesį, bet PN turi suvartoti nedaugiau 120 kWh/m2 PIRMINĖS energijos per metus. Lietuvoje Elektros įvairių gamybos būdų vidurkis turi koeficientą 2,8. Vertinant pirminės energijos suvartojimą, iš tokio skaičiaus turėtų būti padauginta namuose suvartota elektros energija . Arba kitaip tariant šildantis elektra bendras elektros suvartojimas PN negali būti didesnis nei 120/2,8 kWh/m2 per metus.

Tai padauginta ar padalinta? Jei padauginta iš 2,8, tai būtų 336 kWh, o jei padalinta - apie 43 kWh. Gal visgi padalinta?
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2013 01 09, 19:39)
Tai padauginta ar padalinta? Jei padauginta iš 2,8, tai būtų 336 kWh, o jei padalinta - apie 43 kWh. Gal visgi padalinta?


Realiai iš elektors tinklų paimtos ir suvartotos elektros energijos kiekis padaugintas arba reikalavimas neviršyti 120 kWh/m2 pirminės energijos padalintas.
Čia jau kaip jums patogiau skaičiuoti. 4u.gif
Aišku reikalavimo dauginti iš 2,8 nereikėtų.
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2013 01 09, 19:50)
Realiai iš elektors tinklų paimtos ir suvartotos elektros energijos kiekis padaugintas arba reikalavimas neviršyti 120 kWh/m2 pirminės energijos padalintas.

???

Kad 120 reikia dalinti iš 2,8, jau man dašuto.

Bet cituoju: "Realiai iš elektors tinklų paimtos ir suvartotos elektros energijos kiekis padaugintas". Tai ką čia šiuo atveju iš ko dauginti? Prašom parašyti konkrečius skaičius.
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2013 01 09, 16:57)
Ar tikrai verta kiekvienam netiksliai pasakytam žodžiui skirti porą lapų diskusijų?


Tai yra labai svarbu.

Kai ieškojau informacijos, ieškai informacijos per googlą visur, Lietuva stebūklų šalis, nes į visus googlo klausimus atsako SM. Taigi, perskaitė žmogus nesamonę ir po to jam nesueina galai, dar ir kitur nuėjas tą nesamonę papasakoje ir gaunasi kad visa Lietuva žino neteisingą informaciją. Ir tik dėl vieno neteisingo straipsnelio. Man pačiam Evoy sąvade PN reikalavimų prisiskaičius buvo susiformavusi neteisinga nuomonė. Ilgai man galai nesuėjo, kol galų gale supratau kame klaida. Todėl ir nenoriu, kad kiti žmonės būtų klaidinami.

Kad teisingai suvokti esmę, reikia pradėti nuo detalių.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2013 01 09, 20:23)
Man pačiam Evoy sąvade PN reikalavimų prisiskaičius buvo susiformavusi neteisinga nuomonė. Ilgai man galai nesuėjo, kol galų gale supratau kame klaida. Todėl ir nenoriu, kad kiti žmonės būtų klaidinami. 

Gal galima plačiau? Iš klaidų labai gera mokytis, jei jau taip diskusija pasisuko.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2013 01 09, 17:46)
Koks skirtumas kaip tą daiktą pavadinsi varža ® ar šilumos laidumu (U). Tai iš esmės vienas ir tas pats tik atvirščias vienas kitam dydis.

O pasyvus namas rekomenduoja, kad U ne didesnis nei 0,15. Verčiant į varžą išeitų R-6,6666666666666666.


Nėra nei varžos reikalavimo, nei šilumos laidumo reikalavimo sertifikuojant PN.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2013 01 09, 20:26)
Nėra nei varžos reikalavimo, nei šilumos laidumo reikalavimo sertifikuojant PN.

Mintai, Mintai, bliamba, bliamba.

Kad pagaliau išbristum iš tamsybių į kurias tave įstumė Evoy ir visiems tiems, kurie per googlą ateis į supermamą ieškoti išganymo apie pasyvų namą, pateikiu informaciją iš pirmų Passivhaus Insitut lūpų.

Prašom: Passive house requirements.

Vienas iš reikalavimų:
U-values of opaque exterior components must be less than 0.15 W/(m²K).

Lietuviškai: išorinių atitvarų šilumos laidumas turi būti mažesnis nei 0,15 W/(m²K). Arba R (nes ne visi lietuviai žino, kad U ir R yra vienas kitam atvirkščias dydis) turi būti ne mažesnis nei R-6,666666666666667.

Tai kuris čia iš mūsų vis dar klaidžioja po Evoy šešėlio tamsybes ir klaidina tautą?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 09 sausio 2013 - 20:39
QUOTE(cibulis @ 2013 01 09, 20:26)
Gal galima plačiau? Iš klaidų labai gera mokytis, jei jau taip diskusija pasisuko.


Paskutinis Evoy sąvadas:

ir jame pateikta:

QUOTE
Ieškantiems tikrojo tikėjimo- 10 Pasyvaus namo dogmų:
1. Energijos poreikis šildymui ir karšto vandens ruošimui: mažiau 15 kWh/m² per metus.
2. Energijos poreikis vien tik šildymui: mažiau 10 kWh/m² per metus.
3. Bendras energijos suvartojimas: mažiau 120 kWh/m² per metus.
4. Sandarumas: ne daugiau n50 = 0,6/h (prie sudaryto 50 Pa viršslėgio, oras neturėtų pasikeisti daugiau kaip 0,6 vidaus tūrio per valandą).
5. Temperatūra patalpose vasarą: neturėtų sukilti daugiau nei 10 % (aukščiau 25°C).
6. Šiltinimo „normos manevrui“: U= 0,15-0,10 W/m²K / R= 6,5-10 m²K/W.
„Laisvė“ labai sąlyginė. Jei rinktis „silpnesnį“ šiltinimą- realiai nesusitaupo nė cento. Visą „sutaupymą“ šiltinant- tektų kompensuoti renkantis šildymo/vėdinimo sistemos išpildymą. Skaičiuojant ilgalaikio eksploatavimo bei vertės atstatymo kaštus- toks „sutaupymas“ turėtų riebų minuso ženklą.
7. Statybos pabrangimas (lyginant su Standartu): neturėtų viršyti 10 %.
Tai nėra sudėtinga pasiekti: jei projektavimo darbai seka tik po to, kai jau pasirinktos/pasidėliotos tarpusavyje derančios namo statybos technologijos- o ne jau paruoštam projektui už ausų pritempinėjamos PN technologijos.
Kitas momentas PN kainodaroje (gal net svarbiausias): kuo mažiau beprasmių išankstinių nusistatymų- tuo pigesnė PN statyba.
8. Kokiu būdu pasiekti visus anksčiau paminėtus rezultatus- nėra absoliučiai jokio skirtumo.
Visos statybos technologijos tinkamos/pritaikomos PN statybose.
9. Svarbiausi darbo įrankiai PN statybose: Kalkuliatorius ↔ Technologijų derinimas ↔ Planavimas iki smulkmenų.
Kuo mažiau improvizacijų bus statybos eigoje- tuo geresniu bus kainos/kokybės santykis.
10. Pasyvus namas- tėra bazė Zero/Plius technologijoms ateityje.
Projektuojant PN verta nepamiršti, kad anksčiau ar vėliau bus reikalinga vieta tinkamai įkurdinti saulės kolektorius ir saulės jėgainę.


Dabar galiu pasakyti. Tikrai didelį darbą nuveikė Evoy, surinko labai daug informacijos apie pasyvų namą ir pateikė plačiajai visuomenei, bet su šiomis dogmomis tai atsiprašau, daugiau nei pusė Lietuvos suklaidinta.
Atsakyti