Pasyvus namas - 16 tema

nematau beveik jokio skirtumo tarp visu 3-ju sildymo metodu - rinkciausi elektra.
Papildyta:


tai gal to ir reiketu siekti, o ne prisigalvoti visokiu baimiu? realybe priklauso nuo jusu. manau geriau nusisamdyti tech. priziuretoja keliems menesiams, nei investuoti i sildymo sistemas, kurias bet kokiu atveju jums veliau reikes priziureti, nepaisant to, ar tai SS, ar granulinis KK, etc.

Man irgi keista pasirodė, bet čia todėl kad oras-vanduo NVK ėmiau 2, o žemė-vanduo NVK - 3.

Paskui pabandžiau oras-vanduo perskaičiuoti su NVK 2,5. Taip pat ėmiau geriausią oras-vanduo atsiųsta kainą - 18 000 Lt (prieš tai skaičiavau su kainos vidurkiu 22 000 Lt). Tokiu atveju oras-vanduo be konkurencijos buvo antras po elektros arba net pirmas.

Jei namo energijos poreikis 15 kWh:
Elektra - 16 750 Lt.
ŠS oras-vanduo - 23 700 Lt.

Jei namo energijos poreikis 25 kWh:
Elektra - 26 260 Lt.
ŠS oras-vanduo - 27 504 Lt.

Jei namo energijos poreikis 30 kWh:
Elektra - 31 015 Lt
ŠS oras-vando - 29 400 Lt.

Paskui pabandžiau apibendrinti visus šilumos būdus vertinant 15, 25 ir 30 kWh. Pavyzdžiui, jei skaičiuojant 15 kWh elektra užėmė pirmą vietą, gauna 5 balus, o skaičiuojant 15 kWh penktą vietą užėmusios granulės - 1 balą.

Taigi iš 15 galimų balų
1. Elektra - 14 balų
2. ŠS oras-vanduo (jei NVK 2,5, o kaina - 18 000 Lt) - 13 balų
3. ŠS žemė-vanduo - 9 balai
4. Granulės - 5 balai
5. ŠS oras-vanduo (jei NVK 2,5, o kaina - 22 000 Lt) - 4 balai

Faktas kaip blynas: ŠS oras-vanduo apsimika tik tuo atveju, jei NVK yra bent 2,5, o kaina ne didesnė nei 18 000 Lt.

Cibuli, o duju kodel neanalizuoji ? Kurioj vietoj butu dujinis katilas..?

Dėmesio verta mintis. Tačiau man šiuo atveju svarbiausia buvo apsispręsti ar daryti name kaminą, ar nedaryti. Kaminas būtų buvęs granuliniam pečiui.

Skaičiavimai parodė, kad kaminas nepasimoka. Įsitikinau pats.

Lieka apsispręsti, kokią šildymo sisitemą rinktis iš elektros serijos: grynai elektra, ŠS oras-vanduo ar ŠS gruntas-vanduo.
Papildyta:

Pas mane kol kas sklype dujų nėra. O be to man dujos ir nepatinka.

Cibuli sveikinimai ir nuo manęs tikrai nemaža pažanga.

Jau netoli tiesos, bet reikėtų dar keletos patobulinimų.

Pirmiausia reikėtų būtinai įtraukti energijos poreikį karšto vandens ruošimui. Jis yra apie 3500 - 4000 kWh vidutiniai šeimai per metus ir prilygsta visoms metinėms išlaidos šildymui.

Antra vietoj 25 kWh/m2 (kuris vis tiek nelabai informatyvus) būtų įdomiau įtraukti 40 kWh/m2, kuris mano manymu yra realiausias sunaudotos energijos kiekis. Bent jau parenkant šildymo sistema reikėtų į tokį orientuotis.

Dėl medžio. Beržo kaloringumas turėtų būti dvigubai mažesnis kg - 2,5 kW. Tam, kad pasiekti 15 procentų drėgnumą medis turi būti sausai laikomas 18 mėnesių. Po 6 mėnesių džiovinimo drėgnumas būna apie 30 procentų, o kubo svoris 710 kg. Taip pat derėtų atsižvelgti, kad deginant malkas naudingumo koeficientas yra 70 - 80 procentų.
Išlaidas mediena reikėtų pasidauginti iš 2,5 - 3. Paprastai laikoma, kad kWh iš medienos kaina apie 10 cnt.

Geoterminio vidutinis naudingumo koeficientas su vandens ruošimu yra 4, oras vanduo 3.

Elektrai 10 radiatorių gal ir daugoka, pilnai pakanka vieno patalpai. Bet reikėtų boileriuko vandens ruošimui su pajungimu.

1. Labai teisingai - aš irgi dabar galvoju, kad būtina įtraukti krašto vandens ruošimą. Be jo, skaičiavimai nėra tikslūs.

2. Galbūt jūs ir teisus, bet aš ėmiau, ką man pavyko rasti internete. Dėl medžio svorio ėmiau aplinkos ministerijos 2002 m. patvirtintą kažkokį skaičiavimą. Be to, ėmiau tik labai sausą medieną, nes jei malkų poreikis toks mažas, tai tikrai galima 20-30 Lt permokėti ir nusipirkti pačias geriausias malkas.

3. Labai tiesingai, bet kiek žinau tai veikiau teoriniai skaičiai. Aš kažkur buvau aptikęs, kad gruntas vanduo realus NVK yra apie 3. Oras-vanduo labai prieštaringa sistema, nes krentant temperatūrai smarkiai krenta jos našumas. Kuomet oras toks, kaip buvo šią savaitę, tai NVK oras-vanduo gali ir 3 ar 3,5 siekti, bet pašalus iki -5 ar -10 jau greičiausiai liks tik 2,5 ar 2. O kažkur girdėjau, kad nuo -15 realiai NVK jau tik 1. Čia vat ir yra didžiausias šios sistemos minusas man asmeniškai. O ir tas lauko balvonas (kur gaudo šilumo iš oro) labai negražiai atrodo ir greičiausiai mėgsta patriukšmauti.

4. 10 radiatorių išdėsčiau taip: kiekvienoje patalpoje po 1. Žinoma, koridoriuose, drabužinėje, katilinėje jo nebuvo. Po radiatorių į 5 kambarius, 3 san mazgus. Dar 2 palikau rezervui, nes nesu specialistas. Be to, šildymo elektra sistema greičiausiai tikrai kainuotų brangiau nei 2500 Lt, nes reikėtų valdymo sistemų, kad priklausomai nuo temperatūrų šildymas įsijungtų ir išsijungtų pats. Nesinorėtų gi bėgioti ir pačiam užsukinėti ar atsukinėti radiatorius. Manyčiau, kad komfortiškesnė elektros šildymo sistema vis tiek turėtų kainuoti apie 10 000 Lt. Čia nebūtinai radiatoriai.

Ką manote apie namo šildymą infraraudonaisiais spinduliais? Kaip jau pasakojau, šito Klaipėjoje pastatyto pasyvaus namo šildymas būtent infraraudonaisiais spinduliais.

Šildymo sistemos kaina apie 10 000 Lt. Va čia daugiau apie tokią šildymo sistemą montuojama po gipskartonio apdaila.

Man įdomu pasirodė dar ir tai, kad tokia sistema tiesiogiai turėtų šildyti ir šalia išvedžiotus ortakus. Va apačioje nuotraukose matyti kaip ji atrodytų. Į apačią sistema šildytų patalpas, o į viršų - vamzdynais tiekamą orą. Gal dviguba nauda. Ar čia nesąmonė.

Su medžiu daug visokių niuasų. Paprasčiausia imti 10 cnt/kWh ir nesukti galvos.

Papildyta:


Yra atlikti visos eilės modelių testavimai sąlygomis labai artimomis Lietuvai. Oras - vanduo, gruntas - vanduo. Reikėtų paprašyti googlo, kad išverstų į anglų ar kitą kalbą. Informacija daug patikimesnė, nei VBS ir net gi nei pateikiama gamintojų bukletuose.
Geoterminis, net karštą vandenį ruošia su COP artimu 3. PN grindims turėtų pakakti ir +25 laipsnių temperatūros. Tokiu atvejų geoterminio COP gali siekti ir 6.

Papildyta:


Elektriniai radiatoriai turi termostatus, todėl nieko labai sukinėti nereikės. Be to šildantis elektra nereikia grindų šildymo sistemos, kas leidžia sutaupyti apie 10 000 lt.

Cibuli,

pagaliau tavo išvados sutampa su mano pačio padarytomis .
Papildyta:


Ar ne per drąsūs COP`ai?

Panašius COP`us deklaruoja siurblių pardavėjai, kaip maksimaliai pasiekiamus. Netikiu, kad dirbdami realiomis sąlygomis jie pasieks maksimaliai galimus tiems modeliams COP`us.

Mano giliu įsitikinimu, skirtumas nuo elektrinio radiatoriaus tik toks, kad truputį tolygiau paskirsto šilumą po patalpą. Ar verta už tai mokėti 10 - 20 kartų daugiau?
Kiek klausinėjau, man niekas negalėjo nors kiek protingai paaiškinti kaip toks šildytuvas taupo elektrą. Vienintelis protingas jų panaudojimo būdas terasos, angarai ar kitos vietos kur žmogus būna tik trumpai ir nuolat šildyti neapsimoka, o erdvė tokia didelė, kad oro šildyti taip pat neapsimoka. Todėl tiesiogiai šildomas tik toje erdvėje esantis žmogus.
Už tokią klaidinančią reklamą turėtų būti baudžiama. Kita vertus ar klaidinimas kai sako sutaupysi iki 50 procentų išlaidų. 1 - 2 sutaupysi ir jau tiesa.

Neperseniausiai, per akcijas ermitaže nusipirkau 1.5kW elektrinį radiatorių su termostatu ir taimeriu leisiantį pasiekti norima temperatūrą ir pasiekus automatiškai išsijungiantį, bei leisiantį jį užprogramuoti, kad dirbtų tik naktimis. Kainavo mažiau 100 Lt.

Mano grindinio šildymo sistemai, kad būtų palaikoma 23C grindų temperatūra reikės tiekti ~30C temperatūrą. Čia kai lauko temperatūra apie -23C, kai vidutinė lauko temperatūra apie 0C, tada jo, visai realu ir 25C šilumnešio temperatūra.
Papildyta:


Prieš metus ar du, aš irgi buvau labai stipriai susidomėjęs šia CELEO plėvele. Susidomėjimas baigėsi, kai paskaičiavau investicijos dydį savo namui, jis ir man siekė ~10000Lt.

Pasirinkau paprastas šildomas grindis vandeniu nes:
1. šildymo efektyvumas identiškas CELEO plėveliai, nes grindinis šildymas irgi labiau šildo infroraudonaisiais spinduliais nei kad šildo orą.
2. Šildymo įrengimo kaina. Šiai dienai įrengiau tik pirmame aukšte nes tik ten betonavau grindis, vamzdelių su kolektoriais ir darbu kaina buvo apie 2000 Lt. Visam namui vandeninio grindinio šildymo įrengimas kartu su projektu kainuos apie 4000Lt.
3. Tokia sistema yra ženkliai universalesnė, nes CELEO visada galės veikti tik su elektra, o prie vandeninės šildymo sistemos galėsi pajungti bet kurį šildymo prietaisą, (elektrinį katiliuką, geoterminį ar kitą šilumos siurblį, ar net ir KKK), kas leis apjungti karšto vandens ruošimą kartu su šildymu vienam šildymo prietaisui.

Jei prie vandeninės grindinio šildymo sistemos pridėsi elektrinį katiliuką, tokios šildymo sistemos kaina gausis mažesnė nei 10000 Lt, na su elektrine valdymo sistema sakykim panašiai, kaip ir celeo plėvelė, bet panaudojimo universalumas atperka viską, be to, kaip minėjau, veikimas analogiškas CELEO plėvelės veikimui, ir naudingumo koeficientas taipogi bus analogiškas.