Pasyvus namas - 16 tema

Pas mane dar mažesnis namas, ir jau po kambarius vaikštau ir visai man to kambarių dydžio pakanka. Visą gyvenima gyvenau daugiau kaip du kart mažesnio dydžio butuose, man 120m2 namas tikrai didelis atrodo .

tai mes apie buta ar apie nama.
na cia ne ta tema, tad likim prie savo nuomoniu.

Gal galite apie tai truputi plačiau? Kas per momentinis poreikis, ir dar kilovatvalandėm??? Gal tiesiai sakant momentinė galia, vatais / kilovatais?
Papildyta:

Sakyčiau kaip tik ne - dvi kilpos + tas pats bėginiais metrais vs 1 kilpa ir bėginiai metrai...gal techniškai lengviau, nereikia dviejų priekabų gražto ilginimo vamzdžių vežiotis?
Papildyta:

Ir vėl mūsų inžinierius nusipeza...kokiu adresu jums SI lentelę atsiųsti? Juk ne kaip atrodys prieš pavaldinius, jei į O centrą nusiųsiu? Administratorę šokas neištiks?

Teoriškai, niekas netrukdo taupymo sumetimais pasirinkti ir seklesniam gręžiniui dvigubai siauresnė žarną nei reikia. Tada pasipriešinimas bus ~10 kartų didesnis nei dvigubai ilgesnio kolektoriaus, kur skersmuo parinktas teisingai. Tad, gal darom prielaida, kad skersmuo abiems atvejais parenkamas taip, kad naudoti tą patį siurblį.


O kas pasakė kad visada - spės? Spės tik tada, kai net palaikant mažiausią įmanomą debitą siurbliui užtenka šilumos. Kai paspaus šaltukas ir siurblys ims pumpuoti kelis kart daugiau šilumos, žemė aplink vamzdį greitai atvės ir nebesugebės įšildyti vandens iki norimos temperatūros. Tada - arba kiek sumažės ŠS COP, arba teks didinti vandens debitą.
Aišku, jei gręžinys apskaičiuotas su gera atsarga - tie skirtumai ant tiek maži, kad galima nekreipti dėmesio.


Nepamirškite, kad kalbama apie tai, kad tai sluoksnio temperatūra yra 3'C aukštesnė. Prie pat vamzdžio gruntas bus atvėsintas tekančiu vandeniu. Tačiau - atvėsintas ne vienodai. Kuo toliau keliauja vanduo tuo jis šiltesnis ir tuo mažiau šaldo aplink esantį sluoksnį. Tad, jei apatiniame taške gruntas aplink vamzdį bus atvėsęs 2-3 laipsniais, tai grįžtant vandens temperatūra vis vien bus žemesnė nei aplinkos.

Tai teisybė. Be to, situacija keičiasi link pavasario, kai vis labiau atvėsinama aplink gręžinio esantį erdvė. Tegu geologai modeliuoja šį procesą su savo skaičiuoklėmis.

"Geriausia" - ne labai inžinierinė sąvoka. Reiktų ją keisti "efektyviausia, racionaliausia", ypač pastaroji - įvertinant ne tik efektyvumą, bet ir kainą. Priminsiu temos pavadinimą, ir pateiksiu prielaidą, kad tinkamiausias sprendimas gali būti šlangos laidojimas kaip tai darė Mintas.
Jei kalba eitų, tarkim, apie 5000m2 vidurinės mokyklos pastato šilumos poreikį ir jį tenkinantį kolektorių, tai sutinku su edu ir geologiniais tyrimais - tik taip galima bent apytiksliai bet ne "iš akies" parinkti racionaliausią sprendimą. Individualaus PN atveju tyrimai kainuos pusę įrengimo kainos - čia nuoroda į Minto išlaidas.
Papildyta:

O koks skirtumas, juk finale tai tik užsakovo kišenės reikalas, ir "himarojus" lakstant per geologijos tarnybas ar AAM...jei galima apeiti - taip ir daroma, ta papildoma kilpa su savo hidrauliniais nuostoliais tikrai "niervatriobkės" neatpirks.
Papildyta:

Cibuli, jums laikas susigriebti, kol dar kokie 100m2 "nenutirpo"! 37m2 PN ir skarbonkės ant lauko pliko
Jei rimtai - neabejoju, kad išlošėte Man savų ~160m2 yra per akis, nė 1mm2 daugiau nereikia
Papildyta:

Tai štai kodėl madwifi jums simpatizuoja! Matai kaip viskas paprasta
Papildyta:

Jūs pats matėte, kokių "perliukų" priprojektuoja jūsų kolegos "Vėdinimo" temoje, todėl nepasitikėjimas pasirinktu specialistu yra visiškai pateisintas...iš asmeninės patirties: kai paaiškinau ko noriu ir kaip +/- viskas veiks man tiesiai šviesiai pasakė "mes - projektuotojai. jei norite išradinėti ir eksperimentuoti - prašome į atitinkamą KTU katedrą".
Jei nenorim, kad mums atsitiktų kaip nekuriems "biedalagoms" iš vėdinimo temos, belieka patiems rinktis informaciją, tobulėti ir baksnoti į smilkinį kai siūlo kaminėlius iš kiekvieno san mazgo + rekupą
Papildyta:

Aš bijau, kad tie specialistai yra atestuoti tik teoriškai, bet realiai tai atlikusių praktikoje vis dar vienetai...galima paklausti apie teorinę riziką ir gauti teorinį atsakymą, bet kad kažkas stovėtų ir daužytų liniuote per atgrubusius nagus variantas irgi kol kas tik teorinis...nėra tokių žmonių, dar nesusiklostė nei praktika, nei tradicijos

Prisimenant pamatus norėjau pasikonsultuoti ką manote apie šį variantą:
http://78.lt/di/L90L...psiltinimas.jpg

Kaip jums pats pamato izoliavimas labai kietu polistireno sluoksniu vietoj pirmosios blokelių eilės?

Tokiu atveju pilnai apšiltinami standartiniai juostiniai ar poliniai pamatai ir nėra šalčio tiltų.

Ar teko matyti tokių konstrukcijų ne karkasiniam namui?

Ar gali sienos apkrova pamatui viršyti 7 tonas/m dėl namo svorio?

Ar verta atskirti grindis nuo sienos, jeigu naudojamas sutankinto žvyro sluoksnis po grindimis?

Ar reikia drenažo smėlėtoje vietoje, kur gruntiniai vandenys niekada nepakyla aukščiau dviejų metrų gylio?

Ar rostverko apšiltinimas 5cm polistirenu labai prailgina pamato tarnavimo laiką?

Izoliacijos storį galima pakoreguoti pagal poreikį.

nenorėčiau sienų kelti ant tokių pamatų.

Putplastis svorį gal ir atlaikytų, bet jis nebūtų stabilus pagrindas ant jo esančiai konstrukcijai. Kad pagrindas būtų stabilesnis, reikės rostverka praplatinti iki plokščių pamatų ploto.

Visko pasitaiko, tačiau kiekvieną, projektuotojo pateiktą, skaičių dauginti iš dvejų - tai irgi ne metodas.

Ko tik neprigalvosi, kad palaikyti tradicijas.
Geriau reiktų pasikalbėti su styroduro pardavėjais, o dar geriau su gamintojais ar jie rekomenduoja ir ar yra tokia praktika murinei sienai.Nes dėl stabilumo sienos ,švelniai tariant daug abejonių.
Kai viršuje polistirolas tarp sienų ir grindų sudaro nepertraukiamą liniją , abejotinas šiltinimas rostverko papildomai apačioj.... Hidroizoliacija gal ir nepamaišytų, jei vistiek norisi gręžtinių pamatų, yra putstiklio blokeliai, varža ne styrodūro, bet šis bei tas geriau nei keraminiai ar kokie kitokie blokeliai.

Pasyvių namų informacinėse svetainėse, kaip labai gerą pavyzdį šilumos tiltelio nutraukimui pateikiama situacija, kai pirma mūro eilė mūrijama iš akytbetonio blokelių. Iš principo, tai čia kažkas panašaus, bet ženkliai rimtesnio nei putplastis, tik vienas niuansas. Jei jau pirma eilė mūrijama iš akytbetonio, tai kokio velnio viso namo iš jo neišmūryti?

Viešai apie tai nesakysiu. Jei tikrai reikia žinai, kur kreiptis.
Papildyta:

Garantuoju, kad klysti. Nes:

1. Nors mano projektuojamo namo plotas tik 137 kv., bet kadangi tai mansardinis namas, tai realus grindų plotas - apie 150 kv.
2. Lyginau seną projektą (233 kv.) su nauju (137 kv.). Atmetus garažą ir lauko sandėliukus tai būtų: 137 prieš 167-180 kv.
3. Be to, naujame projekte (pasyviame) atsisakau kai kurių patalpų, pvz., atskiros skalbyklos, džiovyklos, kuri aname 233 kv. name buvo apie 6-7 kv.
4. Taip pat lyginau abiejų namų 137 kv. ir 233 kv. gyvenamąsias patalpas. Pirmo aukšto virtuvė ir svetainė, t.y. vietos kur praleidžiame daugiausia laiko - identiško ploto.
5. Pasyvus namas, kaip aš sakau, lašinius numetė nuo miegamųjų kambarių ir katilinės. Pvz., 233 kv. namo tėvų miegamasis buvo apie 19 kv. (grindų plotas - net 22 kv.), pasyvaus - 14 kv. (grindų plotas - 17 kv). Tas pats pasakytina apie vaikų kamabarius 13 kv. pasyvaus prieš 16 kv. seno. Katilinė (techninė patalpa) pasyviame name tik 6,6, senesniame buvo apie 10-11 kv.

Be to, išduosiu esminę paslaptį. Ar žinai, kad pasyvių namų institutas ir PHPP programa, t.y. pasyvaus namo išradėjai, 4 asmenų šeimai rekomenduoja optimalų 140 kv. namą. Arba 1 asmeniui - 35 kv., t.y. 35x4 ir turim minėtus 140 kv. Žinoma, niekas nedraudžia ir daugiau, bet tokios yra rekomendacijos.

Spėk - kodėl? Manau atsakymai pats žinai: pasyvaus namo statyba yra šiek tiek brangesnė, todėl rekomenduojamas optimalus plotas, kad statybos labai neišbrangtų.

viskas gerai, tik susitarkim apie ka snekam. Viliene pvz sako, pas ji namas 160 kv, nors man ten teko garbe koki karta-3kart apsilankyti, nu blyn, dzidzesnis ten namas dzidzesnis.

Esme ka skaiciuojam? Va Viliene numete garaza, kuri turi, gal kokia technine patalpa ir gavo 160 kv. Tai as neteigiu, kad namas turi buti 200 kv vien gyvenamojo ploto. Va tu skaiciuoji, kiek yra grindu plotas, kai namas mansardinis ir tu grindu nixiera nepanaudosi.

Kaip bebutu, visko atsisakyti galima, garazu, techniniu patalpu, katiline sumazinti iki niemogu, tada klausimas, kur desi zoliapjove ir visoki barachlo?

Galima visaip gyventi, bet snekam apie patoguma.

Bet kuriuo atveju, jei tavo 135 tik gyvenamas, tai as sneku kad gyvenamo bent man koks 160 butu jau gerai.

Ne ta tema, tad nediskutuokim