Pasyvus namas - 16 tema

#145
QUOTE(ed@ @ 2013 01 03, 17:16)
Jei apskaičiavimas padarytas be klaidų ir nieko nepamiršo įvertinti, tai šilumos nuostoliai negali padvigubėti. Net jei statybos metu naudosite prastesnės kokybės medžiagas, galite gauti prastesnį rezultatą, bet - tik keliais % o ne dvigubai.

Tačiau, jei skaičiuojamas idealus variantas, neįvertinus pvz. kad pakitus drėgnumui izoliacija turės gerokai didesnį laidumo koeficientą, nei rašoma kataloge ... kad langų tarpinės su laiku sukietės, langų rėmai gali išlinkti ir pradės leisti orą ... kad realioje situacijoje natūralus šilumos pritekėjimai bus gerokai mažesnį nei tie kurie priimti skaičiavimuose (jei priėmė maksimalus) - tai realus rezultatas tikrai gali skirtis keletą kartų nuo "popierinio".

Negalvok, kad tik vienas moki įvertinti visas galimas projektavimo rizikas, kurias čia dabar vardini. Manau tiems žmonėms, kuriems moku pinigus, tikrai tai sugebės įvertinti.

Tiek architektas, kuris kuria namą, tiek papildomai pasamdytas žmogus, kuris skaičiuos namą su PHPP, - abu yra atestuoti pasyvių namų planuotojai, t.y. baigę PHPP kursus. Man, jei taip galima sakyti, pasyvų namą kuria net du pasyvių namų ekspertai.

Be to, architektas labai domisi saulės namais ir kitomis naujovėmis. O PHPP skaičiuotojas mėgsta ne tik siekti 15 kWh, bet ir vertina statybos išlaidas priklausomai nuo siekiamo rezultato, t.y. viską vertina pagal kaštų naudos analizę. Pvz., suskaičiuos, koks bus rezultatas, jei sienos Aeroco arba jei keraminių plytų, jei stogas šiltinsiu akmens vata, ekova ir t.t. Žodžiu, per daug čia nesiplėsiu, bet abu specialistai - pakankamai jauni progresyviai mąstantys žmonės.

O problema su nukrypimu nuo 15 iki 30 kWh yra tokia, kad liks kelios skyles (tarpeliai, paprasčiau) ir bus kabai prastas rezultatas. Aišku, sandarumo testas turi parodyti klaidas, bet...
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2013 01 03, 18:50)
http://www.supermama...?...=48483073

Ir ką čia tuo norėjai pasakyti? Tai tik patvirtina, kad buvau abejojantis skeptikas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 03 sausio 2013 - 18:56
#146
O kas cia per biredas jai pas architekta atsiradai pries 3 men biggrin.gif


http://www.supermama...?...3301&st=48#

QUOTE
Architektas buvo ir tokį variantą pasiūlęs, kaip jūs siūlote. Tačiau mes abu nusprendėme, kad pirmas geresnis dėl to, kad matai, kas vyksta kieme. Pirmas variantas geresnis dar ir dėl to, kad didesnis apžvalgos laukas, o taip pat kadangi žadu statyti itin šiltą, pasyvų namą, tai virtuvei pietų pusė - peilis.
Atsakyti
#147
QUOTE(*** @ 2013 01 03, 18:50)
Nesuprantu kokio velnio dejai neviena planeli i ind projektu tema kaip savo, uzdavinejai kruva klausimu, zmones gaiso laika o tau pasirodo tik demesys patinka smile.gif

Aš jau pasakojau, bet tu nesiklausai. Prieš keletą metų, kuomet prasidėjo krizė, išsiuntinėjau gal kokiems 20 architektų pasiūlymus, kad noriu individualaus namo. Pasakiau, kad skelbiu konkursą, bet nepažadu, kad tikrai užsakysiu projektą. Kadangi buvo krizė, daugelis sėdėjo be darbų, tai 5-6 architektai sudalyvavo mano konkurse.

Man labiausiai patikęs projektas buvo štai šitas ir šitas. (čia apie kurį ilgokai svaigau). Čia grynai pagal mano pageidavimus kurtas projektas: vienas variantas su garažu, o kitas be garažo.

Norėjau pas šį architektą užsakinėti, bet jo paslaugos man pasirodė per brangios (17 000 - 19 000 Lt - iki statybos leidimo su visais popieriais). Kadangi nieko nebuvau jam įsipareigojęs, pasisiūliau nupirkti idėją už 1000 Lt. Nesutiko, prašė daugiau. Teko pasakyti, ačiū. Gražiuoju išsiskyrėme ir kaip tyčia tuo metu radau naują architektą ir phpp planuotoją, kurių paslaugos man pasirodė priimtinos, finansiškai įkandamos.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 03 sausio 2013 - 19:08
#148
QUOTE(cibulis @ 2013 01 03, 18:56)
Negalvok, kad tik vienas moki įvertinti visas galimas projektavimo rizikas, kurias čia dabar vardini. Manau tiems žmonėms, kuriems moku pinigus, tikrai tai sugebės įvertinti.

Tiek architektas, kuris kuria namą, tiek papildomai pasamdytas žmogus, kuris skaičiuos namą su PHPP, - abu yra atestuoti pasyvių namų planuotojai, t.y. baigę PHPP kursus. Man, jei taip galima sakyti, pasyvų namą kuria net du pasyvių namų ekspertai.

Be to, architektas labai domisi saulės namais ir kitomis naujovėmis. O PHPP skaičiuotojas mėgsta ne tik siekti 15 kWh, bet ir vertina statybos išlaidas priklausomai nuo siekiamo rezultato, t.y. viską vertina pagal kaštų naudos analizę. Pvz., suskaičiuos, koks bus rezultatas, jei sienos Aeroco arba jei keraminių plytų, jei stogas šiltinsiu akmens vata, ekova ir t.t.  Žodžiu, per daug čia nesiplėsiu, bet abu specialistai - pakankamai jauni progresyviai mąstantys žmonės.


manau *** praleido sita namo gyvenimo etapa ir skubedamas puole nuogu uzpakaliu i dilgeles, tai dabar ir nervinasi, griauzia tave smile.gif na bet ji turetu guost kokie nors 8k+ sutauptyti butent sitoj stadijoj.
Atsakyti
#149
QUOTE(*** @ 2013 01 03, 19:04)
O kas cia per biredas jai pas architekta atsiradai pries 3 men biggrin.gif
http://www.supermama...?...3301&st=48#

Šitas briedas buvo apie tą namą, kurio projektą aprašiau ką tik aukščiau. Čia architektas iš Klaipėdos. Su šituo variantu jau viskas baigta,

Dabar dirbu su architektu iš Kauno. Čia jau realus darbas,

Gal jau dašuto?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 03 sausio 2013 - 19:09
#150
QUOTE(madwifi @ 2013 01 03, 17:56)
nereikia cia i gruntu savybes gilintis, tegu geologai ta daro, klausimas yra kas geriau prie vienodo grunto ar 2x55m ar vienas 110m ? yra itarimas kad 2x55m vienu metu naudojant tik viena is greziniu. del mazesnio pasipriesinimo cirkuliacinima siurbliui. bet cia tik mano neisipareigojantis spejimas.

Tai, aš iš kart pasiūliau - tegu geologai tai daro. O jūsų reikalas tik nuspręsti, verta kreiptis pas jos, ar daryti "iš akies". Gal geologai suskaičiuos, kad užteks vieno 40m. gręžinio? Arba, jei pas jus nepalakus gruntas paviršiuje - gyliau aptiks kitokį sluoksnį ir apskaičiuos, kad vietoj dvejų, pilnai pakaks vieno, tarkim, 80m gylio.

Įtarimas dėl to, kad dirba tik vienas gręžinys gali pasitvirtinti tik jei kitą pilnai užkimšo kokia šiukšlė. Vienoje sistemoje pasipriešinimas ne gali būti skirtingas kadangi prieš atšaką yra vienodas slėgis. Jei viena atšaką yra trumpesnė, tai per ją atitinkamai padidės srauto greitis, kad trintis (pasipriešinimas) būtu toks pat kaip ir kitoje atšakoje. Jei turime 2 atšakos po 110 m (kai gylis 55m), tačiau kita yra įrengta 5.5m toliau, tai tolesnėje atšakoje srautas bus, grubiai skaičiuojant, 10% mažesnis.
Žinant, kad gręžinių ilgis dažniausia parenkamas kelis kartus didesnis nei reikia, te 10% jokios įtakos nedaro.
Atsakyti
#151
QUOTE(cibulis @ 2013 01 03, 21:07)


Dabar dirbu su architektu iš Kauno. Čia jau realus darbas,



kokia kontora ir architektas
Atsakyti
#152
QUOTE(ed@ @ 2013 01 03, 19:16)
Įtarimas dėl to, kad dirba tik vienas gręžinys gali pasitvirtinti tik jei kitą pilnai užkimšo kokia šiukšlė. Vienoje sistemoje pasipriešinimas ne gali būti skirtingas kadangi prieš atšaką yra vienodas slėgis. Jei viena atšaką yra trumpesnė, tai per ją atitinkamai padidės srauto greitis, kad trintis (pasipriešinimas) būtu toks pat kaip ir kitoje atšakoje.  Jei turime 2 atšakos po 110 m (kai gylis 55m), tačiau kita yra įrengta 5.5m toliau, tai tolesnėje atšakoje srautas bus, grubiai skaičiuojant, 10% mažesnis.
Žinant, kad gręžinių ilgis dažniausia parenkamas kelis kartus didesnis nei reikia, te 10% jokios įtakos nedaro.

nelabai supratai ka as norejau pasakyt. tarkim turiu 2 55m grezinius. sia savaite naudoju tik viena is ju, kitas tuo metu "ilsisi", atstatineja savo supancio grunto temperatura i norma. Taigi siurblys varineja skysti tik per vieno 55m gylio grezinio 110m ilgio slanga. Jei butu vienas 110m grezinys, reiketu siubliui stumti ne per 110m slanga o per 220m. atitinkama pasipriesinimas turetu isaugt lygiai 2x, tuo kazkiek sumazindamas bendra COP-a.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 03 sausio 2013 - 19:31
#153
QUOTE(cibulis @ 2013 01 03, 18:56)
Negalvok, kad tik vienas moki įvertinti visas galimas projektavimo rizikas, kurias čia dabar vardini.

Aš tuo nesakiau. Atvirkščiai, susidaro ispūdis, kad taip prastai galvoji apie savo pasirinktą projektuotoją, jei manai, kad jis gali prašauti net dvigubai. smile.gif
QUOTE
O problema su nukrypimu nuo 15 iki 30 kWh yra tokia, kad liks kelios skyles (tarpeliai, paprasčiau) ir bus kabai prastas rezultatas. Aišku, sandarumo testas turi parodyti klaidas, bet...

Manai, kad tau dašylo apie galimas sandarumo problemas, o tavo atestuoti specialistai apie tai net nenutuokia? Gal geriau tiesiog paklausti jų ar įvertinta šį rizika o ne spėlioti aklai?
Atsakyti
#154
QUOTE(madwifi @ 2013 01 03, 19:29)
nelabai supratai ka as norejau pasakyt. tarkim turiu 2 55m grezinius. sia savaite naudoju tik viena is ju, kitas tuo metu "ilsisi", atstatineja savo supancio grunto temperatura i norma. Taigi siurblys varineja skysti tik per vieno 55m gylio grezinio 110m ilgio slanga. Jei butu vienas 110m grezinys, reiketu siubliui stumti ne per 110m slanga o per 220m. atitinkama pasipriesinimas turetu isaugt lygiai 2x, tuo kazkiek sumazindamas bendra COP-a.

Supratau, kad klausiai atvirkščiai - kas bus jei kartu paleisi abu gręžinius.

Dėl pasipriešinimo esi kaip ir teisus, tačiau neįvertinus poros "smulkmenų", darai klaidingą išvadą.
- darant vieną gilesnį gręžinį vertėtų pasirinkti storesnį vamzdį ir pasipriešinimas išliks panašus. Be to, dvigubai didesnis ilgis leidžia išgauti tą patį šilumos kiekį su mažesnių debitu.
- teigiama, kad 100 m gilyje grunto temperatūra yra net 3'C didesnė, tad išlošti galima kelis kartus daugiau, nei sunaudos cirkuliacinis siurblys.
Atsakyti
#155
QUOTE(ed@ @ 2013 01 03, 20:04)
Supratau, kad klausiai atvirkščiai - kas bus jei kartu paleisi abu gręžinius.

Dėl pasipriešinimo esi kaip ir teisus, tačiau neįvertinus poros "smulkmenų", darai klaidingą išvadą.
- darant vieną gilesnį gręžinį vertėtų pasirinkti storesnį vamzdį ir pasipriešinimas išliks panašus. Be to, dvigubai didesnis ilgis leidžia išgauti tą patį šilumos kiekį su mažesnių debitu.
- teigiama, kad 100 m gilyje grunto temperatūra yra net 3'C didesnė, tad išlošti galima kelis kartus daugiau, nei sunaudos cirkuliacinis siurblys.

nera taip paprasta kaip sakai:
-nieks netrukdo tokio pacio diametro slanga naudot ir seklesnio grezinio atveju, todel imkim kad slangos vienodo diametro .
-dvigubai ilgesnis vamzdis nebutinai duos daugiau silumos, jei ir per trumpesni atstuma skystis spes susilygint temperatura su supancios aplinkos. kas pasake kad jam butinai reikia prateketi konkreciai 100m kad spetu igyt aplinkos temperatura, tegul pirmas meta i mane akmeni smile.gif
-tarkim 100 gylyje aplinka 3C siltesne, bet gi skystis visvien grizta i virsu pro vesesnius sluoksnius ir atvesta, negi iki kokio 50m gylio slanga yra termoizuoliuota nuo aplinkos ir nuo zemyn tekancio atsaldyto nesejo? nors aisku silmnesis tuos papildomus +3c tuo budu kaip ir pernesa i aukstesnius grunto sluoksnius.
Vienzu sudetingas reiskinys. Bbz.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 03 sausio 2013 - 20:51
#156
QUOTE(cibulis @ 2013 01 03, 18:43)

Taigi svaičiojimo laikas (pagal tave) man išėjo tik į naudą: nuo 250 kv. su garažu gero standartinio namo perlipau ant 137 kv. su stogine dviems automobiliams pasyvaus namo (dar reikėtų pridėti 19 kv. lauko sandėlį, tuomet bendras plotas būtų - 156 kv.). Manau, kad tikrai išlošiau.


Argi nevertėjo pasvaigti?

garantuoju, kol stoga uzdesi, jau galvosi, *****, kaip sienas perstumdyti, kad is kamurkes grizti vel prie normalaus namo.
Atsakyti