Aš daug kartų kartojau, kad popierinis variantas 15 kWh statybų metu gali virsti 30 kWh. To tikrai neginčiju. Nuo to niekas neapsaugotas.
Aš tik kartoju, kad pirmiausia reikia bent popieriuje pasiekti kažką panašaus į 15 kWh, nes realybė gali baisiai nuvilti.
Pvz., ***. Jis statybų metu kuria savo projektą. Jis klausia:
1. Alio, kiek storio polisterolo dėti ant sienų: 25 ar 30 cm?
2. Alio, kaip statyti langus, kad nebūtų tarpų?
3. Alio, kiek vatos kišti į stogą ir t.t.
Akivaizdu, kad jo rezultatas gali būti daug blogesnis nei jis tikisi. Žinoma, aš to nelinkiu, bet taip protingi žmonės nedaro. Daug protingiau buvo skirti tūkstantį kitą PHPP skaičiavimas ir protingam konstruktyvui dar projektinėje stadijoje.
Pateiksiu analogiją su automobiliais.
Pagal jūsų technologiją turėtų būti taip: renkam automobilį ir važiuodami bandom ar jis atlaikys.
Realiai gamintojai automobilius kuria įvairiomis simuliacinėmis technologijomis, vėliau prototipus bando šimtus tūkst. km kol po kokių 3-4 metų bandymų iškepa naują modelį. O ir tie dažnai turi daug vaikiškų ligų.
Kuriant pasyvų namą ta simuliacinė programa yra PHPP. Todėl ir sakau, kad reikia pradėti nuo priekio, o ne nuo šiknos.
QUOTE(korida @ 2013 01 03, 14:27)
Tai kuris efektingiau dirbs ar tas kur virs simto metru(apie 120m) ar tie 2 po 60m?
Jei norite terliotis gaunant specialų leidimą giliam gręžiniui, tai geriau iškart kreipkitės, kad padarytu geologinius tyrimus ir tuo pačiu išsiaiškinkite pas jos visas detales.
Gręžinio "efektyvumas" labiau priklauso nuo grunto savybių nei nuo gylio. Kuo sunkesnis, drėgnesnis gruntas, tuo geriau jis skleidžia užpumpuotą šaltį aplink, tuo greičiau įšyla gruntas aplink vamzdį ir tuo daugiau energijos galima paimti, kol aplink kolektoriaus susidarys įšalas. Skaičiai gali svyruoti nuo 15 iki 40 Wt/m. Be to, skirtingame gilyje gali būti skirtingi sluoksniai ir jų savybės bus nevienodos.
Kartais apsimoka padaryti geologinius tyrimus. Jei aptiksite, kad pas jus gruntas gali atiduoti ne 15 o 40 Wt/m, tai gręžinio gylis gali būti net 2.5 karto mažesnis.
Net be geologinių tyrimų - labai patartina kuo tiksliau apskaičiuoti reikiamą šilumos poreikį per sezoną bei reikalauti iš gręžėjų, kad apskaičiuotų reikiamą gylį, taikant bent jau prasčiausiam gruntui. Aišku, nieko baisaus ne atsitiks, jei be jokių skaičiavimų jums pasiūlys gręžinį, kurio galia kelis kartus viršys poreikį ...tik jo įrengimas kainos atitinkamai brangiau.
QUOTE(cibulis @ 2013 01 03, 16:05)
Aš daug kartų kartojau, kad popierinis variantas 15 kWh statybų metu gali virsti 30 kWh. To tikrai neginčiju. Nuo to niekas neapsaugotas.
Aš tik kartoju, kad pirmiausia reikia bent popieriuje pasiekti kažką panašaus į 15 kWh, nes realybė gali baisiai nuvilti.
Pvz., ***. Jis statybų metu kuria savo projektą. Jis klausia:
1. Alio, kiek storio polisterolo dėti ant sienų: 25 ar 30 cm?
2. Alio, kaip statyti langus, kad nebūtų tarpų?
3. Alio, kiek vatos kišti į stogą ir t.t.
Akivaizdu, kad jo rezultatas gali būti daug blogesnis nei jis tikisi. Žinoma, aš to nelinkiu, bet taip protingi žmonės nedaro. Daug protingiau buvo skirti tūkstantį kitą PHPP skaičiavimas ir protingam konstruktyvui dar projektinėje stadijoje.
Pateiksiu analogiją su automobiliais.
Pagal jūsų technologiją turėtų būti taip: renkam automobilį ir važiuodami bandom ar jis atlaikys.
Realiai gamintojai automobilius kuria įvairiomis simuliacinėmis technologijomis, vėliau prototipus bando šimtus tūkst. km kol po kokių 3-4 metų bandymų iškepa naują modelį. O ir tie dažnai turi daug vaikiškų ligų.
Kuriant pasyvų namą ta simuliacinė programa yra PHPP. Todėl ir sakau, kad reikia pradėti nuo priekio, o ne nuo šiknos.
Aš tik kartoju, kad pirmiausia reikia bent popieriuje pasiekti kažką panašaus į 15 kWh, nes realybė gali baisiai nuvilti.
Pvz., ***. Jis statybų metu kuria savo projektą. Jis klausia:
1. Alio, kiek storio polisterolo dėti ant sienų: 25 ar 30 cm?
2. Alio, kaip statyti langus, kad nebūtų tarpų?
3. Alio, kiek vatos kišti į stogą ir t.t.
Akivaizdu, kad jo rezultatas gali būti daug blogesnis nei jis tikisi. Žinoma, aš to nelinkiu, bet taip protingi žmonės nedaro. Daug protingiau buvo skirti tūkstantį kitą PHPP skaičiavimas ir protingam konstruktyvui dar projektinėje stadijoje.
Pateiksiu analogiją su automobiliais.
Pagal jūsų technologiją turėtų būti taip: renkam automobilį ir važiuodami bandom ar jis atlaikys.
Realiai gamintojai automobilius kuria įvairiomis simuliacinėmis technologijomis, vėliau prototipus bando šimtus tūkst. km kol po kokių 3-4 metų bandymų iškepa naują modelį. O ir tie dažnai turi daug vaikiškų ligų.
Kuriant pasyvų namą ta simuliacinė programa yra PHPP. Todėl ir sakau, kad reikia pradėti nuo priekio, o ne nuo šiknos.
o tavo namas bus prototipas.
o jei rimtai jei gerai suplanuosi improvizaciju ir nuomoniu kaita statybų metu bus mažesnė, bet tikrai netikių kad neiškils jokiu problėmu, nesusikirs-neprieštaraus sprendimai mazgų vienas kitam, ar tesiok eigoje sužinosi geresni sprendima ar atsiras tobulesniu medžiagų.
QUOTE(cibulis @ 2013 01 03, 16:05)
Aš daug kartų kartojau, kad popierinis variantas 15 kWh statybų metu gali virsti 30 kWh. To tikrai neginčiju. Nuo to niekas neapsaugotas.
Nu nu, jei neprižiūrėsi statybų eigos, žiūrėk, kad į standarto rėmus įtilptum
.Sulyginai statybas su automobilių gamyba
. Ten kontrolė kokia. Jei sugebėsi skirti tiek lėšų namo statybos kontrolei, tai žiūrėk, net ir drąsiausius lūkesčius viršysi .Ką noriu pasakyti. Džiaugiuosi, kad namų darbus darai gerai ir turėsi gerą projektą, bet nepamiršk. Šis darbas yra pats lengviausias. Tikros statybos prasideda baigus projektavimus ir galiu pasakyti, kad statybininkai nėra tas socialinis žmonių sluoksnis, su kuriuo eina susitarti, kuris stengiasi laikytis duoto žodžio, prisiimtų įsipareigojimų. Statybose veikia laukinių vakarų įstatymai ir tvarka. Tad ruoškis...
QUOTE(cibulis @ 2013 01 03, 16:05)
Aš daug kartų kartojau, kad popierinis variantas 15 kWh statybų metu gali virsti 30 kWh. To tikrai neginčiju. Nuo to niekas neapsaugotas.
Jei apskaičiavimas padarytas be klaidų ir nieko nepamiršo įvertinti, tai šilumos nuostoliai negali padvigubėti. Net jei statybos metu naudosite prastesnės kokybės medžiagas, galite gauti prastesnį rezultatą, bet - tik keliais % o ne dvigubai.
Tačiau, jei skaičiuojamas idealus variantas, neįvertinus pvz. kad pakitus drėgnumui izoliacija turės gerokai didesnį laidumo koeficientą, nei rašoma kataloge ... kad langų tarpinės su laiku sukietės, langų rėmai gali išlinkti ir pradės leisti orą ... kad realioje situacijoje natūralus šilumos pritekėjimai bus gerokai mažesnį nei tie kurie priimti skaičiavimuose (jei priėmė maksimalus) - tai realus rezultatas tikrai gali skirtis keletą kartų nuo "popierinio".
QUOTE(mintas @ 2013 01 03, 16:55)
...Sulyginai statybas su automobilių gamyba . Ten kontrolė kokia. Jei sugebėsi skirti tiek lėšų namo statybos kontrolei, tai žiūrėk, net ir drąsiausius lūkesčius viršysi .
. Ten kontrolė kokia. Jei sugebėsi skirti tiek lėšų namo statybos kontrolei, tai žiūrėk, net ir drąsiausius lūkesčius viršysi .O kas trukdo organizuoti kontrolę statybose?? Dažnai pačiam užsakovui trūksta žynių (bei laiko), kad kontroliuoti kiekvieną darbą, tačiau galima pasamdyti žmogų, kuris vykdys techninę priežiūrą. Rimtesniuose objektuose tai yra privaloma.
Lietuvoje, reikia pripažinti, statybų kultūra yra gan aukštam lygyje. Tiesa, man retai tenka bendrauti su pasamdytais iš gatvės "visų galų meistrais", bet daugumą profesionalių statybininkų gerbia savo vardą.
QUOTE(ed@ @ 2013 01 03, 16:44)
Jei norite terliotis gaunant specialų leidimą giliam gręžiniui, tai geriau iškart kreipkitės, kad padarytu geologinius tyrimus ir tuo pačiu išsiaiškinkite pas jos visas detales.
Gręžinio "efektyvumas" labiau priklauso nuo grunto savybių nei nuo gylio. Kuo sunkesnis, drėgnesnis gruntas, tuo geriau jis skleidžia užpumpuotą šaltį aplink, tuo greičiau įšyla gruntas aplink vamzdį ir tuo daugiau energijos galima paimti, kol aplink kolektoriaus susidarys įšalas. Skaičiai gali svyruoti nuo 15 iki 40 Wt/m. Be to, skirtingame gilyje gali būti skirtingi sluoksniai ir jų savybės bus nevienodos.
Kartais apsimoka padaryti geologinius tyrimus. Jei aptiksite, kad pas jus gruntas gali atiduoti ne 15 o 40 Wt/m, tai gręžinio gylis gali būti net 2.5 karto mažesnis.
Net be geologinių tyrimų - labai patartina kuo tiksliau apskaičiuoti reikiamą šilumos poreikį per sezoną bei reikalauti iš gręžėjų, kad apskaičiuotų reikiamą gylį, taikant bent jau prasčiausiam gruntui. Aišku, nieko baisaus ne atsitiks, jei be jokių skaičiavimų jums pasiūlys gręžinį, kurio galia kelis kartus viršys poreikį ...tik jo įrengimas kainos atitinkamai brangiau.
Gręžinio "efektyvumas" labiau priklauso nuo grunto savybių nei nuo gylio. Kuo sunkesnis, drėgnesnis gruntas, tuo geriau jis skleidžia užpumpuotą šaltį aplink, tuo greičiau įšyla gruntas aplink vamzdį ir tuo daugiau energijos galima paimti, kol aplink kolektoriaus susidarys įšalas. Skaičiai gali svyruoti nuo 15 iki 40 Wt/m. Be to, skirtingame gilyje gali būti skirtingi sluoksniai ir jų savybės bus nevienodos.
Kartais apsimoka padaryti geologinius tyrimus. Jei aptiksite, kad pas jus gruntas gali atiduoti ne 15 o 40 Wt/m, tai gręžinio gylis gali būti net 2.5 karto mažesnis.
Net be geologinių tyrimų - labai patartina kuo tiksliau apskaičiuoti reikiamą šilumos poreikį per sezoną bei reikalauti iš gręžėjų, kad apskaičiuotų reikiamą gylį, taikant bent jau prasčiausiam gruntui. Aišku, nieko baisaus ne atsitiks, jei be jokių skaičiavimų jums pasiūlys gręžinį, kurio galia kelis kartus viršys poreikį ...tik jo įrengimas kainos atitinkamai brangiau.
nereikia cia i gruntu savybes gilintis, tegu geologai ta daro, klausimas yra kas geriau prie vienodo grunto ar 2x55m ar vienas 110m ? yra itarimas kad 2x55m vienu metu naudojant tik viena is greziniu. del mazesnio pasipriesinimo cirkuliacinima siurbliui. bet cia tik mano neisipareigojantis spejimas.
QUOTE(madwifi @ 2013 01 03, 19:56)
nereikia cia i gruntu savybes gilintis, tegu geologai ta daro, klausimas yra kas geriau prie vienodo grunto ar 2x55m ar vienas 110m ?
Kiek teko dometis pries isirengiant grezini tai man patare daryti viena nes pasieke giluminius vandenis apie 80-90ajį metrą turesim slapesne terpe ,t.y. statinis vandens slegis sukyla grezinyje ir skalauja zonda .
QUOTE(cibulis @ 2013 01 03, 16:05)
Pvz., ***. Jis statybų metu kuria savo projektą. Jis klausia:
1. Alio, kiek storio polisterolo dėti ant sienų: 25 ar 30 cm?
2. Alio, kaip statyti langus, kad nebūtų tarpų?
3. Alio, kiek vatos kišti į stogą ir t.t.
1. Alio, kiek storio polisterolo dėti ant sienų: 25 ar 30 cm?
2. Alio, kaip statyti langus, kad nebūtų tarpų?
3. Alio, kiek vatos kišti į stogą ir t.t.
Jai vien projektavimui skyrei du metus tai pas tave dar netokiu klasimu kils medziagos technologijos vietoi nestovi..
QUOTE(ed@ @ 2013 01 03, 18:44)
Jei norite terliotis gaunant specialų leidimą giliam gręžiniui, tai geriau iškart kreipkitės, kad padarytu geologinius tyrimus ir tuo pačiu išsiaiškinkite pas jos visas detales.
tai ar as cia turejau gauti leidima geoterminiam greziniui ar firma uzsiimanti hidrogeologija ir irengusi man grezini gilesni negu...
QUOTE(*** @ 2013 01 03, 18:28)
Jai vien projektavimui skyrei du metus tai pas tave dar netokiu klasimu kils medziagos technologijos vietoi nestovi..
Namas projektuojamas nuo praeitų metų spalio 8 d. Taigi, dar tik 3 mėnesius. Iki tol vyko tik domėjimasis, informacijos kaupimas ir savo poreikių pažinimas.
Be to, gerą laiko gabalą buvau gana skeptiškas pasyviam namui, t.y. maniau, kad pakanka gerokai šiltesnio nei standarto. Per tą dviejų metų domėjimąsi supratau, kad noriu grynai pasyvaus namo (bent jau popieriuje stengsiuosi pasiekti tokį). Čia Viliaus ir Minto nemažas nuopelnas. Labai jau argumentuotai mane įtikinėjo.
Taigi svaičiojimo laikas (pagal tave) man išėjo tik į naudą: nuo 250 kv. su garažu gero standartinio namo perlipau ant 137 kv. su stogine dviems automobiliams pasyvaus namo (dar reikėtų pridėti 19 kv. lauko sandėlį, tuomet bendras plotas būtų - 156 kv.). Manau, kad tikrai išlošiau.
Be to, prieš porą metų pasyvaus namo projektas man būtų kainavęs apie 30 000 - 35 000 Lt, o dabar su visais popieriais turėčiau tilpti į maždaug 11 000 Lt.
Argi nevertėjo pasvaigti?
QUOTE(cibulis @ 2013 01 03, 18:43)
Namas projektuojamas nuo praeitų metų spalio 8 d. Taigi, dar tik 3 mėnesius. Iki tol vyko tik domėjimasis, informacijos kaupimas ir savo poreikių pažinimas.
Be to, gerą laiko gabalą buvau gana skeptiškas pasyviam namui, t.y. maniau, kad pakanka gerokai šiltesnio nei standarto. Per tą dviejų metų domėjimąsi supratau, kad noriu grynai pasyvaus namo (bent jau popieriuje stengsiuosi pasiekti tokį). Čia Viliaus ir Minto nemažas nuopelnas. Labai jau argumentuotai mane įtikinėjo.
Taigi svaičiojimo laikas (pagal tave) man išėjo tik į naudą: nuo 250 kv. su garažu gero standartinio namo perlipau ant 137 kv. su stogine dviems automobiliams pasyvaus namo (dar reikėtų pridėti 19 kv. lauko sandėlį, tuomet bendras plotas būtų - 156 kv.). Manau, kad tikrai išlošiau.
Be to, prieš porą metų pasyvaus namo projektas man būtų kainavęs apie 30 000 - 35 000 Lt, o dabar su visais popieriais turėčiau tilpti į maždaug 11 000 Lt.
Argi nevertėjo pasvaigti?
Be to, gerą laiko gabalą buvau gana skeptiškas pasyviam namui, t.y. maniau, kad pakanka gerokai šiltesnio nei standarto. Per tą dviejų metų domėjimąsi supratau, kad noriu grynai pasyvaus namo (bent jau popieriuje stengsiuosi pasiekti tokį). Čia Viliaus ir Minto nemažas nuopelnas. Labai jau argumentuotai mane įtikinėjo.
Taigi svaičiojimo laikas (pagal tave) man išėjo tik į naudą: nuo 250 kv. su garažu gero standartinio namo perlipau ant 137 kv. su stogine dviems automobiliams pasyvaus namo (dar reikėtų pridėti 19 kv. lauko sandėlį, tuomet bendras plotas būtų - 156 kv.). Manau, kad tikrai išlošiau.
Be to, prieš porą metų pasyvaus namo projektas man būtų kainavęs apie 30 000 - 35 000 Lt, o dabar su visais popieriais turėčiau tilpti į maždaug 11 000 Lt.
Argi nevertėjo pasvaigti?
http://www.supermama...?...=48483073
QUOTE
Paskelbta: 2011 07 20, 20:06
Mane domina esminis klausimas:
ar verta, projektuojant ir statant naują namą, iškarto daryti jį pasyvų ar geriau rinktis beveik nulinės energijos, t.y. A++ klasę.
Mane domina esminis klausimas:
ar verta, projektuojant ir statant naują namą, iškarto daryti jį pasyvų ar geriau rinktis beveik nulinės energijos, t.y. A++ klasę.
PS
Nesuprantu kokio velnio dejai neviena planeli i ind projektu tema kaip savo, uzdavinejai kruva klausimu, zmones gaiso laika o tau pasirodo tik demesys patinka
