Kaip gijo kirpimas / plyšimas?

Ai nu jau visos taip gimdo ir nieko viskas gerai kazakaip ir mamos musu taip gimde ir kada jus spejat apie tas gimdymo pozas pagalvoti bandziau as ant sono eina sau nu ziauriai nepatogu tai pasakiau, kad taip tikrai negimdysiu

O del kirpimo tai man kirpo skaudejo ilgai tas laikotarpis po gimdymo man buvo ziaurus geriau dar karta gimdyt nei vaiksciuot susirietusiai is skausmo atsisesti negalejau apie menesi bet susiuvo tikrai graziai ir tvarkingai net nezinau kodel taip skaudejo

Pati sau ir atsaket.

Man susidares toks ispudis, kad Lietuvoj didele tikimybe, kad su zirklem "palengvins" darba. Brrr. Nes "visos taip gimdo ir joms gerai". Tai tiek daug ir vaiksto sukarpytu.

Per pirma gimdyma turejau 2 laipsnio plysima-sugijo lengvai ir greitai, diskomfortas truko pora dienu, bet ir sedejau zindydama normaliai ir siaip jokio didesnio vargo. Gimdziau tupedama.

Per pirma gimdyma teturejau nubrozdinimus, nereikejo siuliu, iskart sedejau kaip noriu, jokio diskomforto. Gimdziau guledama ant sono.

Mane kirpo nes vaikas didelis buvo ir gimdymas buvo skatinamas o ne del to, kad gimdziau ant nugaros

Kiekviena moteris skirtinga, zinoma. Kita, ziurek, ir beveik 5kg vaika per pora valandu pagimdo be plysimu. Fiziologija kita, audiniu tamprumas kitoks. Bet esme ta, kad bendrai paemus, stumimas gulint ant nugaros yra pats nepalankiausias sitokiu traumu atzvilgiu. Ir tai ne siaip sau sugalvojimas.
Straipsniukas angliskai

Which positions are best for pushing?

The following positions help your womb's (uterus) muscles to work and use gravity to open your pelvis:
On all fours, on your hands and knees.
Leaning forward in a supported standing, kneeling, or sitting position.
A squatting position.
Lying on your side, or in a semi-prone position.
A semi-sitting position.

If you're on the bed, lying on your back is the least helpful position. Being propped up or on your side, rather than being on your back, or on your back with your legs in stirrups, will reduce your likelihood of:
Needing help to give birth with instruments.
Having an episiotomy.
Your baby's heart rate being affected while you're pushing.

However, being on a bed in a sitting or lying position does increase your risk of heavy blood loss during the birth, and of having a second-degree tear.

Visada atsiranda protinguoliu destanciu naujas teorijas ir smegenis plaunanciu. Jei tas butu taip efektyvu tai tikrai butu pasikeite per 50 metu!!!! Taip gimde kaip musu mamos ir mociutes, taip yra. Medicina greitai ima naujoves, kurios is tiesu yra efektyvios.
O kirpimas galiu pasakyt yra nelengvas isbandymas... Dabar vargstu su dieliais skausmais ir nemobilumu...

Gimdžiau prieš beveik 3 mėn... Manęs nekirpo, plyšau pati. Gydytojai sakė, kad nedaug ir negiliai, bet siuvo iš abiejų pusių gal kokias 40 min., siaubingai skaudėjo pirmas dvi savaites, verkdavau namie, nes galėjau tik gulėti, nei sėdėti, nei vaikščioti neišėjo... Buvo labai sunku rūpintis mažyle, pačiai skaudėjo raumenis, nugarą ir šiaip viskas atrodė labai blogai... Maždaug po 2 sav. skausmas ėmė mažėti, pirmą kartą normaliai prisėdau turbūt po mėnesio... Bet tas normaliai tai tik tam tikru kampu, nes negalėjau dar viso svorio permesti ant ''sėdu kaip noriu'' režimo... Siūlai pilnai iškrito ant 6 savaitės... Kraujavau iki 8 savaitės, per patikrą ginekologė sakė, kad viskas sugiję, gimda švari ir nieko man jau neturėtų skaudėti, tačiau man vis dar skauda iki dabar ir vis dar negaliu sėsti pilnu pajėgumu taip, kaip norėčiau, nes vis pataikius ant tam tikros pozos duria kaip su kokia adata... Gydytoja sakė, kad man taip tempia randus, tempimas neva gali laikytis iki pusmečio, gal ilgiau... Labai dėl to pergyvenu, nes sudaro man nepatogumų sėdant, o apie meilę su vyru net nekalbu, nesigauna niekaip, nes baisus tempimas vos tik pabandant ir tuojau pat baigiam, viskas pasibaigia mano ašarom... Net ir nežinau, ką galvoti, kodėl taip man ten skauda...

Jus jauciat tempima ar durima nes buvo gilis plysimas, pati turejau 4 laipsnio plysima ir jauciau ta pati, apie vyra net galvot bijojau, taip pat verkiau, bet pabandykit kazkoki lubrikanta vandens pagrindu, turetu padet.

Tai žinokit, bandom... Aš paprasto lubrikanto netoleruoju, visada tik jau kokius brangius vandeninius naudodavom iki gimdymo, bet nu nors Jėzų šauk, niekaip nesigauna... Pradžioj tai vieną, tai kitą pusę maudena tuos randus, o paskui tai išvis kažkoks kosmosas, kai pabando giliau įeiti, tai atrodo, kad suplyšiu per naujo, tempia, duria ir atrodo, kad net nepralenda, kad ten ''užžako'' taip liaudiškai tariant... Man ir iki pastojant visada buvo taip gana sunku, visad skaudėdavo pradedant, nu, bet dabar tai amžinai apsiverkiu, nes tiesiog žiauriai susinervinu, kad esu kažkokia niekam tikus po to plyšimo, negaliu nei sau, nei vyrui malonumo suteikt ir vis sukasi mintis, o tai jeigu dabar visą laiką taip bus...

O negali but dalis ir psichologinio skausmo? Nes man butent jis ir buvo, bet lipau lipau per save. Pirmus kartus irgi nieko neiseidavo, bet paskui susitvarke.

Nežinau net... Atsipalaiduoju atrodo, nepuola vyras kuo greičiau visko daryt, preliudija ilga būna, nu tikrai visko pakanka ir vat reikia eit prie veiksmo, nu ir pasibaigia visa romantika... Aš net apibūdinau pojūtį ''smėlio laikrodis'', kad pradžioje atrodo lenda, o paskui nebe, galiausiai prasibrovus vėl kažkokia ten ertmė tuščia... Dantis sukandus praguliu kaip kokia nejudanti žuvis, giliai kvėpuoju, kad tik neįtempt raumenų, bet vis tiek pojūtis, kad nelenda... Jau pradėjau galvot, gal kaulai kažkaip ten išsivaikščiojo dubens, pasikeitė anatomiškai taip, kad trukdo kažkoks ''slenkstis'', velnias ten žino..... Bandau neprarast vilties, kad kada nors išeis, bet kaskart taip žiauriai liūdna būna... Vyrą, aš, aišku ir kitaip pamalonint galiu, bet gi man ir pačiai norisi kaip moteriai vėl jaustis patraukliai ir pasidžiaugti myliuku, o čia kaskart kaip į karo lauką... Na, nesiplėsiu, tema jau čia visai kita... O pats siuvimas tikrai žiaurus dalykas bent jau man buvo... Vien dėl viso pogimdyvinio periodo nebesinori daugiau vaikų. Nėštumas buvo pakankamai lengvas, neturėjau nei nusiskundimų kokių, tyrimai puikūs buvo, iki paskutinės dienos sugebėjau su vyru suartėti, kad ir nelabai rangiai, o po 36 val. gimdymo kažkokia trauma įsivarė visam gyvenimui... Gal jei alkoholio išgerčiau, būtų paprasčiau, bet žindau pati dukrytę, tai deje negaliu jo gerti... O kartais tiesiog iš niekur nieko vaikštant man ima maudenti tarpvietę ten, kur randai... Ir dar toks bjaurus tas maudimas, sukantis, plešiantis, kaip, kad būčiau peršalusi tą vietelę...

As galvoju jums butinai reikia pas kita daktare nueiti, juk cia medicininiai dalykai, galbut jusiske daktare nepakankamai kompetentinga spresti tokias problemas. Daktaras turetu isiklausyti ir padeti spresti problema.
As irgi net is anksto turiu tokiu baimiu, nors dar tik pora savaiciu po gimdymo, bet jausmai nekokie. Tik tikrai manau, kad nurasyt visko laikui negalima, reikia eiti ieskoti pagalbos ir spresti tai

Pas gydytoja gera, aisku, nueiti tikrai verta, tegu apziuri...
Mano situacija kiek panasi. Plysau stipriai, kai siuvo atrodo jokie nuskausminamieji nesuveike, nes absoliuciai viska jauciau labai ilgai normaliai i tulika nueit negalejau. Kaip ir sakot, nei sedet nei gulet, su kiekvienu zingsniu atrodo viska ten jauciau, net sunku apibudinti- ar tai tirpo ten, ar perse., toks bukas skausmas... Tas periodas namie turbut sunkesnis uz pati gimdyma, pati vos judet galejau, o vaikas neramus... Patogiausia, atsimenu, buvo ant keliu, paimu vaika ant ranku ir stoviu atsiklaupus ant lovos Zodziu, buvo viskas labai nenormalu tikrai ilgai ir nuobodziai, sonu sedet kazkur po 1,5 men jau kiek sugebejau. O zenklus palengvejimas na tikrai kazkur po 5 men...
Mano atveju padejo tik laikas. Visi nepatogumai dingo. O del seksiuko - dabar galiu jau pasakyti - viskas kur kas maloniau nei iki gimdymo
Stiprybes Jums!