Moteris ieško meilužio

Ką reiškia "gaišti laiką" šiuo atveju? Jei buvimas su žmogumi praturtina. Ar buvimas gali praturtinti tik tuo atveju, jei turi planus dvidešimtmečiui į priekį??

Klausykit, ką reiškia "visas gyvenimas"? Man jau senokai ne 15, kad tikėčiau pasakomis su laiminga pabaiga, žinau kaip būna, ir džiaugiuosi tuo ką turiu DABAR, nes to rytoj galiu ir nebeturėti.

pauliusas norejo pasakyti, kad galbut bunant su netinkamu neva niekad nesutiksi to tinkamo, amzinojo.

pauliau, gi pats esi issiskytes, ir jei neklystu 40+.(na 30++) tai tikrai. ar vis dar norisi antros zmonos"visam gyvenimui"?

as lb noreciau teketi 75m "visam gyvenimui". idomu, iseitu? su pirmu vyru isgyvenau de facto 7metus. tai turbut dar imanoma apturet butu skyrybas ir tokio amziaus...

Aš manau, kad būnant su netinkamu žmogumi, su laikinu, niekada poros santykiuose nebus tų , aišku dabar jau trypiamų visom prasmėm, amžinų vertybių ir jausmų-MEILĖS, pagarbos, ištikimybės, supratimo, šilumos, pagalbos vienas kitam, kantrybės ir t.t. Bus tik ,,mėsa''. Maždaug gyvenu šia diena. Ir visam tam fone, auga vaikai. Formuodami savo požiūrį šeimą, į vyro ir moters santykius. Kuriuose nieko įdėti nereikia. Nes viskas laikina. Šiandien gerai su vienu, rytoj su kitu.

To vienintelio gali ir niekada nebesutikti, tai ką, dabar pasmerkti save vienatvei? Tenkintis vienanakčiais nuotykiais, ar užslopinti savo libido ir taip kelti sau neurozes? Aš, beje vaikų dar neturiu, ir neplanuoju jų turėti su žmogumi, su kuriuo nematau šeimos ILGAMETĖS. O jei vaikai jau yra, nes jau įvykusios skyrybos, tai ką Jūs siūlote? Užsidėti erškėčių vainiką ir susitaikyti su mintimi, kad jau jokio vyro nebebus tavo gyvenime, nes na juk nežinai, kaip bus, kad tik vaikai neaugtų tokioje terpėje? Na nežinau, labai jau siauras toks požiūris.

Sveikinu, kad jau tavo požiūris platus.
Aš nieko nesiūlau. Ypač kažkam asmeniškai. Pav. tau.
Aš kalbėjau ko tokiuose santykiuose, mano nuomone, nėra, nebuvo ir nebus. Kuo daugiau žmonių bus tokiuose santykiuose, tuo labiau išsigims bendražmogiškosios vertybės.

Man labai patinka tokia laikysena ir toks požiūris. Ir aš stengiuosi to išmokti.
Moterys yra labai linkusios iškart viską labai sureikšminti, dramatizuoti, analizuoti, kalbėti apie jausmus, įsipareigojimus ir t.t. pamirštant tiesiog mėgautis buvimu kartu.
Papildyta:

Tu vertybiu buvima ar nebuvima ne poros statusas parodo. Tai yra grynai zmogiskosios savybes, kaip gebejimas gerbti ir myleti savo artima, puoseleti seima ir t.t. Galima gerbti ir myleti bendraujant neipareigojanciai, galima zeminti, griauti ir niokoti viska bunant santuokoje.

yra tiesos ka aimeja sako.
yra tiesos ka shahrazad sako.
ir ka?
nuo to ne lengviau. vyro moters rysys, kaip bebutu - trapiausias. gyvenk tu morales amziuje, ar ne.
buk su norais geriausiais ar su intencijomis graziausiomis.

Na kad nepamiršta mėgautis. Mėgaujasi dabar jau TIK buvimu kartu, be kitų jausmų, ir merginos su dar ženotais vyrais, ir ženotas vyras sliuokdamas iš lovos į lovą pas meilužes, ir nesubrendęs šešiolikmetis su dar visai vaiku trylikamete ir daugybė kitų. Ir šituose santykiuose tiesiog auga , bujoja tokie dalykai kaip neištikimybė, melas, apgaulė, skausmas, išdavystė, pareigos ir atsakomybės nebuvimas. O kai dar gimsta vaikai iš tokių santykių- mamos nelabai laukti, o tėvo juk tik pasimėgavimo vaisius. Bet gi patogiau nieko nedramatizuoti, neanalizuoti, kam?
Papildyta:

Ir iš kur tos žmogiškosios vertybės ateina? Pas vaikus, pas jaunuolius? Jau gimsta mokėdami puoselėti šeimą

Suprantu, kad diziausia problema tame, kai zmogus nusivilia meile,ir uzsikabina uz kitu lengviau pasiekiamu dalyku, kaip kuniski malonumai.
Siap tai nieko, manau, nera liudniau, kaip nusivilti meile ir prarasti tikejima...
DAr yra tokia stadija, kai dar tikima ir meile, ir jos norima, bet bijoma vel isiskaudinti, po keliu nesekmingu santykiu... .
Ziurima i partnerius pro padidinamaji stikla ir ieskoma problemu juose. O realiai tos problemos yra viduje- nepasitikejiams tuom kad esi vertas meiles, kad tave kiti gali priimti toki koks esi su visais gerumais ir baisumais ir va toki visoki myleti, nesugebejimas gal saves tokio myleti...
Taip gali buti tiek gyvenant vienam, tiek poroje, kai meile pametama kazkur pakeliui ir nebesistengiama ja gaivinti, nes nebetikima, gal per daug skausmo patirta.....
Ir man nieko nera liudniau, kai zmones gyvena tokioje stadijoje ir nieko nekeicia pasitenkina duona ir pramogom ..... Supranta, kad nera tarpusavio meiles susikuria tokia pasauleziura bet toks gyveniams yra sotesnis, labiau aprupintas(cia pasisikolinau mintis is kitos temos) nu ir ko daugiau gyvenime bereikia...
O kiti nusivyle issiskiria ir renkasi toki vienisiaus gyvenima: geriau vienam , nei su bet kuo, del sotumo...bet cia kitas pavojus, kunisku malonumu norisi ir aisku tas artumo poreikis islieka kiek ji beretusuotum,bet su tokiom mintim pritraukimai irgi tokie pat zmones ir tik dar labiau gileja isistikinimas,kad meiles nera ir sirdis uzsidarineja po truputi...
O paziurekit i vaikus kaip jie dar sugeba myleti atvirom sirdutem ...
VA uzduotis,manau, ir yra ,kaip islaikyti ta tokia tyra meile iki senatves, kaip sirdies neuzdaryti zmonem, nors ir skaudina, nors ir trypia, gal stiprybe turi ateiti is vidaus, su suvokimu,kad niekas kitas nepajegus nieko sugriauti ar uzgauti mano viduje , tik as pats, kad meile pati savaime yra grazus jausmas, nuostabi energija ir nereikia bijoti myleti, nereikia bijoti to patiriamo skausmo, jis tik mokina kazka , cia tik asmenines pamokos su jomis augi ir tobuleji DAbar mes sugebam myleti tik pacius artimiausisu ir tik tuos,kurie musu neskaudina, o reiktu isplesti ta meile , myleti ir tuos netobulus su savo ragiukais, su savo skauduliais. Meile yra nuostabus dalykas perkeiciantis visa realybe
Cia siaip sio ryto apmastymai, pamacius kaip graziai siandien saulute mums visiems sviecia. Geros dienos

Straipsnis į temą:

"Tad išeina, kad idealaus pasirinkimo nėra? Kad bet kokiu atveju anksčiau ar vėliau mes apgailestaujame dėl savo gyvenimo būdo? „Vesti man ar nevesti?“- paklausė išminčiaus jaunas žmogus. „Vesi ar nevesi - abiem atvejais su gailėsies“- atsakę filosofas.
Tikriausiai patenkinantis sprendimas vis dėlto yra, ir jį galima pavadinti „viduriniuoju keliu“. Jis reiškia, kad mes iki minimumo sumažiname atstumą tarp to, ką laikome blogiu, ir ką laikome gėriu savo viduje.
Mes tarsi suklijuojame priešingus savo sielos gabaliukus ir leidžiame sau dvejopus poelgius: ir flirtas, ir meilė; ir laisvė, ir prisirišimas."

DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://gyvenimas.del...9#ixzz2MGlAJjtp

Taip, yra ir tokių santykių, ir tai yra baisu ir blogai.
Bet yra ir tokių santykių, kai kartu būna du normalūs suaugę protingi ir atsakingi žmonės, gerbia, myli vienas kitą, tačiau grandinių viens kitam ant kaklo nekabina. Dabar mums gerai. Kai jausim kad reikia spręsti "o kas toliau?" tada ir spręsim. Ir minčių net nėra apie nesantuokinius vaikus ar nelaukiamus, apie kuriuos Jūs čia rašėt.
žodžiu, gyvenimas yra spalvotas