QUOTE(given444 @ 2012 12 22, 19:41)
ne viena tokia moteris vadinasi esu.
Patikėkit, ne viena, ir ne dvi

Mes draugių rate vis pakalbam... Yra išsiskyrusių, netekėjusių, su vaikais ir be jų, bet kažkaip panašu, kad artėjant link 30-ties ir toliau, ima dingti noras gyventi su kažkuo (neskaitant žinoma vaikų ar gyvūnų

).
Esmė tokia, kad santuoka buvo sugalvota tada, kai jos reikėjo žmonių išgyvenimui. Dabar žmonės - ypač moterys - labai sėkmingai gyvena vieni, tad natūraliai tas gyvenimas poroje, kartu praranda prasmę. Dar geriau - gyvendami kiekvienas savo namuose vyras ir moteris turi daug didesnius šansus išvengti rutinos, monotonijos, įtampų. Jaunam amžiuje, kol emocijos lipa per viršų, žmonės skuba gyventi kartu, nes gi tas begalinis noras užmigti ir nubusti kartu

, tas "žaidimas namais" toooks fainas, toks "kabinantis", deja, akivaizdu, kad ir perdegama neretai labai greitai...
QUOTE(given444 @ 2012 12 22, 19:45)
zodziu, ...dabar galvoju, net jei ir sviestusi skauduliai man ar mano kitai pusei, ar verta ieksotis to zmogaus? man neramu ne tas faktas, kad zmogus isiskaudina, bet ka jis daro su savo skausmu.
Na, iš kitos pusės... gyvenimas yra toks koks yra - su savo džiaugsmais, skauduliais, liūdesiais ir laimėmis, ir tai nėra nei blogai, nei gerai. Kiekvienas skausmas sustiprina, o kai pasižiūri atgal, juodžiausi gyvenimo momentai atrodo kaip vertingiausios pamokos, po kurių sutvirtėjai, įgijai išminties ir... vidinio džiaugsmo

Tad ir skausmas, kuris kyla tam kitam žmogui dėl tavo elgesio (kai tu nemeluoji, nemanipuliuoji ir t.t.), yra jam reikalingas kaip pamoka (kaip tos sunkios treniruotės, po kurių išsiskiria endorfinai ir tvirtėja raumenys). Nes tai tik jis save įsiskaudina.