Moteris ieško meilužio

Sveiki, tesiu seną nedovanotinai suniokotą temą, ir griežtai nenoriu (haroldas ir kt suinteresuoti laukiami ), kad ši tema vėl virstų pamokymų baze.


Taigi, nusprendžiau savo gyvenimą skirti vienatvei, kurią dievinu ir nepriklausomybei. laisvei. savo gyvenime ketinu ir siekiu daug ir tokių tikslų, kurių nepasiekčiau būdama su vyru (paskendusi buityje ir visokiuose reikaluose). nebesiplėsiu daugiau ta tema.

bet sekso norisi, žmogiškos šilumos norisi. norėčiau kad ir tas žmogus būtų toks pats, kad jis nesiveržtų į santuoką ir gyventų užpildytą gyvenimą.

kol ieškaus draugo, noriu pakviesti pafilosofuoti:

kokios grėsmės/ grėsmė ta, kad meilužis gali norėti daugiaum norėti gyvenimo kartu, kelti reikalavimus. ir aš galiu įsimylėti, tačiau jau anksčiau minėjau - niekad neleidžiu jausmams lipti per viršų, ir savo kančias suvaldau, kito žmogaus nesisavinu NIEKADA.

ir paskutinis dalykas, mane labiausiai nervinantis. tai visuomenės požiūris. kodėl moteris turintį laisvą seksą ar meilę, laikoma nerimta, arba santykiai - nerimti? iš ko/kodėl kilo ir vis dar gajus mūsų laikais toks požiūris?
kaip išlikti oriai, jei santykiai nesiklostys? kaip žinoti, koks tas meilužis, kaip jis kerštaus, ir tt. - o jei ir ne, kodėl visuomenei turėčiau aiškintis, kad aš, brandi moteris, nenoriu šeimos ir tt. kodėl aš tampu nerimta?

(ps. gal 60ties jau šeimos ir norėsiu, tikslaiu, vyro kasdien, bet dabar - tikrai ne.)
ne paskutinėj vietoj ir vaikai. nenoriu, kad jie matytųsi kaip keičiasi mano meilužiai. ne, norėčiau draugo, kuris nori gyventi tokį gyvenimą (atskirai) kaipo ir aš.

dabar surašiau ir galvoju: turbūt misija neįmanoma.

Ale per visas savo kuriamas temas labiausiai rūpinatės visuomenės požiūriu Given444, jūs labai rūpestinga,o visuomenė tai jums neatsidėkos

visas? antroji tokia
problema ta, kad visa gyvenima man buvo nusispjaut ant visuomenes poziurio, ir nuolat del to kildavo vienokiu ar kitokiu (jei ne bedu, konfliktu), tai bent nuotykiu maziausiai. as pakankamai esu neformali, netipiska ir visaip kitaip neisipaisanti, tai galvoju, gal jau laikas derintis ar bent kazka atkreipti , ka visuomene vapa (kad apsaugoti kazkaip save, ne kad butinai priimti jos nuomone), bet vis dar sunkiai gaunasi.

Visų pirma, kaip ir pati paminėjai įvairias laisves, turi dar kartą sau pačiai priminti, kad gyveni sau ir dėl savęs, o ne dėl kitų Nuo to ir pradėk. Kodėl tau turi rūpėti kažkieno nuomonė, požiūris ir, svarbiausia, kam reikia deklaruoti savo asmeninį gyvenimą, taip kaip tu gyveni, kokių ieškai partnerių ir kodėl būtent tokių. Gal reikėtų mažiau skleisti info apie save, tuomet nereikės nė prieš nieką teisintis.

Kokie nepatogumai su meilužiais. Visų pirma, to meilužio reikalui esant niekam neparodysi ir niekur su juo nepasirodysi. Jei kas kur kvies, jei bus proga, vis tiek būsi viena ir vieniša. Toliau. Kaip ir minėjai, gali kilti nesusipratimų su pasikeitusiais interesais, įsimylėjimais, norais pagyventi, norais palikti šeimą, kai tavo rankose atsiduria kito žmogaus gyvenimas, likimas, ir tu tampi kaip ir įkaite, valdanti. Ar tai yra gerai, čia sunku pasakyti, nes nežinia kaip gali perspektyvoje pasikeisti tavo poreikiai ir norai.

Tiesiog tau reikia tokio pačio. Be įsipareigojimų, be pretenzijų, grynas buitinis arba suderintas su romantikos prieskoniu romanas. Ir nieko daugiau.

man rodos sita busena apima po netikusiu vyru,dramatisku santykiu,kai per daug saves atiduota ir finale vistiek pabaiga. Tada pagalvoji ne,aciu. Siaip is principo, kol nesutikai savojo neformalo, nu tai mylekis,negi gaila. Is kitos puses,mano subjektyvia nuomone,seksas nera tik seksas. Tai bendravimo forma. Ai,nezinau,jei stiprus nervai,jei neprisirisi. As tai prieraisi baisiai,jei jau uzsinoriu vyro,tai man visko noris,taigi tik meiluzis ne man.

Apie kokia cia vienatve kalbi, jei megsti vartytis pataluose su zenotzmogiais?

Koddėl nepasiektum savo tikslų būdama su vyru - va čia klausimas įdomus. bet tema ne apie tai.
Niekad nežinosi nieko - nei to, įsimylėsit ar ne, nei to, koks jis bus išsiskyrus. Todėl viską sužinosi ne čia, o tiesiog bandymų būdu.
Visuomenė? O tai nenusišvilpti, ką ji manys? Tavo lovos reikalai yra tik tavo reikalas. Rimta, nerimta-koks tau skirtumas, ką kiti manys?

Tokiu diedu pilna.Va norinti "rimtai" gerokai sunkiau rasti.
Radus tinkama,tiesiog reiktu aptarti "zaidimo" taisykles,kad nekiltu nesusipratimu ir tiek.

subjektyvi, i visuomene negaliu demesio nekreipti todel, kad ji pati pradeda kaisioti savo nuomone ir spyglius. cia kaip is kitos temos: turi daug pinigu, gyveni apsijuoses gelezine tvora ir nusisvilpt. o kai gyveni daugiabutyje kur visi viska mato ir poto mano vaikams moralus stabdo, skaito...tai hm.... na gal sutirstinau, bet.
siai[p tikrai apie save neeskaluoju niekam, ir cia mano pirmoji tokia atviresne tema, nors ir tai iki galo negaliu atsiverti.

romaievamatilda: tikrai taip esu nusivylusi vyrais, taciau tai nieko bloga. padariau isvadas, ir pirmyn. tai negi sedet ant kusetes ir rypaut kad visi jie blogi. ne vyrai yra tam tikrai aspektais super, jie faini pasnekovai, ne tokie problemiski kaip moterys, su jais gali kazka nuveikt, nors gyvent su jais nesinori.

burbanti, atleisk tavo postu, manieros, pozicijos visam forume nesuprantu, tai gal geriau atsakymus tau praleidziu, nes nesuvokiu, is kur isgaudai tokius klausimus isvis

montekrista, nezinau. tiesiog tikrai negali daugko nuveikt su vyru, bet cia jau ofttopinu. juk moterys, kuruos daug gyvenime ka nuveike, po to duoda interviu, pacios prisipazista: na va, o dabar atejo laikas ir miegui ir zmogui, ir seimai. anksciau buvo tik begimas rate, kurimas, statymas. velgi, paprastai snekant, labai turi sutapti abieju pusiu tikslai ir norai. su pirmuoju taip ir buvo, bet tai jau praeitis.

apskritai, rimtu diedu visai nera. su sese kalbejomes ana diena. nu nera ir tiek. virs 30 gal dar dar, bet virs 40, ziurek, jei ne prasigere, tai vel kazkokie keistuoliai. vakar buvo darbo vakarelis. vaikeli vaikeli, kokie rimtuoliai vyrai superinio grieztumo darbe atsiskleide vos ikale alkoholio. man tai buvo mistika, kaip zaidimas, bet ijungtu protu smagu iki absurdo stebeti (geriau tik vandeni ir pora gurksniu buvo atsigerta vyno), kaip akyse tiesiog atsiveria visu visi visokie instinktai, pavadinkime tai nekaltais flirtais, bet vis tiek....

Atsakymai ne man,bet ikisiu trigrasi Sakote,kad negalite nepaisyti "visuomenes" demesio. Bet juk nebutina visu savo pazistamu vestis i namus. Galima juk susitikti neutralioje vietoje. Ir nebus tokiu reakciju. O kai pajausite,kad tas vienintelis jusu zmogus,tai tada ir namai gera vieta viskam.

Va cia jus neteisi. Matyt jusu kelyje nepasitaike toks vyras(isskyrus ex),kurio pomegiai,gyvenimo supratimas imponuotu jusiskiui.


I vakarelius zmones ir eina atsipalaiduoti(beje ir moterys),o ne ziurineti kas kiek isgeria ar mastyti "kokie jie visi kvaili". Juk net ir flirtas yra normalu.

Is jusu postu jauciasi nusivylimas,viskuo. Gal vertetu susitvarkyti savo vidini pasauli.

savo vidini pasauli tvarkausi kasdien, ir palyginus su tai, ka esu patyrus ir isgyvenus, laikau save pakankamai linksma ir pozityvia, sakiau jau, nesedziu ant kusetes ir neverkiu, ir visi vyrai man nera kiaules, ir vyru draugu turiu, ir ka. linksmai tikiuosi kad susirasiu toki, kuris nores tik tiek, kiek as. (nors ir abejoju tikrai stipriai.)

Visuomene, visuomene... Na ir ka ta visuomene, jai niekas negali itikti ir patikti, ar del to verta verstis per galva? Visuomene megsta nugaletojus, jie visada teisus, o visa kita...

Man atrodo, kad problematiska turetu buti, kai prie taves prisirisa kitas zmogus, kuriam tu jauti sentimentus. Pasirinkiai nesivelti i artimus-dvasinius santikius, apsiriboti lengva draugyste, todel gali siaip netaip likti savo sukurtu taisykliu remuose. Problemos prasideda kai kitas zmogus nepaiso tu tavo remu, nori juos praplesti, o tu tam viduje priestarauji, esi nepasiruosusi, nevalingai iskaudini ji. Tai vercia tave jaustis negerai, ypac kai zmogus jaucia tau stiprius jausmus.