Noriu globoti vaikutį iš vaikų namų

O kai ateina paauglystė, tai jie ir patys dažnai pasirūpina savaitgaliu, atsiranda visokių išvykų su lankomais būreliais ir kitokia veikla. Va mano vyresnioji kaip tik išvykusi visam savaitgaliui - užsiims prasminga veikla. Aš taip pat

Gerai ta savaitgalinė globa, fainų vaikų per ją turiu Pavargsti ir nepatogu tiek pat, kaip ir nuolat vaikui šeimoje būnant, bet vaikui tai labai daug- ir tas pastovus sasaitgalių laukimas daug geriau nei jausmas, kad niekam nesi reikalingas

Smagu girdeti

Ale palyginai Jautiesi jauna dviejų vaikų mama,planuose numačiusi pabandyt globoti?
Kaip aplamai laikaisi?Kaip tie vaikučiai,kur planų turėjai?

Jaučiuosi jauna 6 vaikų mama
Gerai pas mus. Tie mažiai pas bio tėvus, lyg ir tvarkosi, prižiūri tarnybos...
Pradėsim statybas, trūksta rožinio kambario su lėlėm

Kur as rašiau,kad norėčiau pabandyti?!

Tavo žinutes perskaitę tuoj visos imsime norėti - gal ne iš karto visų 7, bet bent po +1 prie to ką jau turime...

Pamenu, 6iek tiek nerimavau dėl vyro tėčio, kaip jis priims, nes jis jau garbingo amžiaus, niekaip nekomentavo mūsų planų, ir buvau susidarius nuomonę, kad jis nelabai sužavėtas. BET - mažoji didžiausia numylėtinė, abu vienas kitą myli. Jis ją ir užmigdo, kartu nusnaudžia, kai svečiuojamės.



"Puola" visas atėjusias ir pasakiusias, kad planuoju globot/įsivaikint Jei esi pakankamai motyvuota, atsilaikysi neįsižeidus ir nepabėgus. Kartais galbūt reikia tiesiog išmokti teisingai išreikšti mintis. Galbūt Jūsų šeima tikrai puikiai tvarkysis, bet iš to, ką rašote, atrodo, kad Jūsų norai labai gražūs ir pūkuoti. Bet taip, geriau ateit, pasigilint į tai, ką norite daryti. Ir arba noras sustiprės, arba pasiduosit.

Oi, su savais vaikais patingėt savaitgalį tikrai gali. ne dabar, kai jie kūdikiai, bet po poros metų tikrai galėsi pradėt tinginiaut po truputį (jie gali lakstyt lauke, žaisti su žaisliukais, jau nekalbant apie dar didesnius vaikus).

Jei pradėjot galvoti tik pagimdžius apie tai, tai tikrai dar galvokit bent pora metų. Tai turi subręsti. Tas noras, suvokimas... Ir ypač jei bijot kitų žmonių reakcijų, gailesčio. Tai jūsų spindinčios akys ir nedvejojantis apsisprendimas turi priversti kitus žmones patikėti tuo, ką darote.



O, tikrai, mūsiškės bendraamžės, dabar pažiūrėjau į parašą Mums sekasi tikrai puikiai. Tokio kūdikio kiekvienai mamai palinkėčiau. Ramybės įsikūnijimas. Visi nerealiai mylim. Svarbiausia - sveika. Na, širdutėj turim skylutę (antrinis PPD), eisim echo spalio gale.



Ir šiaip, pamenu, kažkada ne viena Jūsų esat sakę, kad paėmus vieną vaiką, dažnai norisi dar. Aš irgi tikrai neprieštaraučiau Na, ne dabar, bet mąstant apie ateitį, manau, tikrai norėčiau dar

O su ne bio tai jau negalima bus patingeti,jie negales žaisti su žaisliukais,lauke? Man tai tas keista juk jei isivaikinti,tai bus tavo vaikas,tu būsi mama,bus močiutės,tetos,tėvas,ka jau jie negali su kitu žmogumi pabūti pora valandų.
Jau rašiau,kad apie vaikutį galvoju tik po kokiu 2metu ir jau rašiau,kad gailesčio bijociau jei savo neturėčiau,juk jau turiu savo,as gal kazkaip neaiškiai rasau
Taip viskas pas mane dar pukuota,jus jau kurios patyrusios geriau žinot,bet va nuomones išsiskiria,vienoms taip atrodo,kitoms kitaip.

Papildyta:
Pasiklausiu as savo pažįstamu,kaip joms buvo geriau augti ar su globėju ar ne,kazkaip to nepasakojo,nors viena sake,kad ėjo prasytis atgal i internata,bet kaip pvz papasakojo,kad visi ziuri tv o ji viena ten kažką dirba,kad namie barniai buvo,kad turejo vienam kambaryje su ju sūnumi miegoti,rengtis atsikelusi,kaip supratau ir ne viena globėja turejo.

Aš pasakysiu, kodėl neglobojau savaitgaliais.

Esu dirbus vaikų dienos centre, šalia įsikūrė globos namai, į kuriuos atvežė mano sūnaus metų (tada jiems buvo po tris metukus) mergytę. Ji buvo kaip ir mano sūnus, su akinukais, lipte lipdavo prie manęs kai nueidavau ten pas dirbančias drauges. kalbėjom su vyru apie globos galimybę, kalbėjom ir apie savaitgalinius pasisvečiavimus mūsų namuose. Bet... suvokiau, kad pririšiu vaiką ir turėsiu prisiimti atsakomybę - visa savo siela, nes kitaip nesugebu. Trečiam vaikui šeimoje jau nebebuvom pasiruošę (auginom dukrą ir sūnų, kurių pirmoji buvo globojama, o antrasis - įvaikintas).

Žinai, Bry, svarbiausias momentas čia yra ne tas, kad išpildytum savo ar netgi kažkurio vaiko svajonę. Svarbiausiai - kad niekam nepakenktum. Pačioje pirmoje tavo žinutėje perskaičiau potekstę (apie ją tau rašė ir kitos merginos) - "o ka cia ir labai galvoti,juk globoti o nesivaikinti noriu"- kas išvertus reikštų - nepavyks - grąžinsiu. Šiame gyvenime daug greičiau gauname, tai ko trokštame, bet tada mus gali užgriūti didžiulė našta gyventi su tuo, kam gal mes, o gal mūsų aplinka nesam pasiruošę. Va ta tavo potekstė ir mane suneramino, gerai pagalvok, ar tikrai širdyje pati sau neturi tos lengvinančios ir tau atrodo paprastos aplinkybės: gi grąžinsiu, jei nepavyks! O jeigu tai sulaužys vaikui gyvenimą? Šeima atsitiesia greičiau, o vaikai ir lieka sužaloti...

Todėl savaitgalinė globa man yra tiesus žingsnis į nuolatinę globą - ką ir parodė Šelma savo pavyzdžiu. Tik taip aš ją galiu suprasti. Suprantu draugų programas vyresnio amžiaus vaikams - jos tikrai labai reikalingos. O globa bet kokia forma - tai atsakingas žingsnis.

Turiu pavyzdį greta gyvenančios šeimos, kuri turėjo dukrą, namą, visko turėjo, tad prie viso to nusprendė dar ir globoti vaikus. Kadangi aš turėjau patirties augindama nebiologinius vaikus, VTAT atstovė klausė mano nuomonės apie tą šeimą ir kažkodėl tuo atveju maniau, kad jiems nereiktų globoti... Pasirodė, kad buvau teisi. Šeima paėmė globon metais jaunesnę už jų dukrą mergytę. Po kažkiek laiko jie susilaukė dar ir sūnaus, tarp vaikų buvo begalinė trintis, nesutarimai, moteris po to sakė, kad neištvėrė mergytės vagiliavimų, blogo elgesio, kad vyras maldavo ją grąžint. Grąžino. mergaitei buvo didžiulė trauma. Daug plėstis nenoriu, bet pagalvok apie tai, kas tavo mintyse...

Vyro nuomonė yra lygiai tiek pat svarbi, kaip ir tavoji. Jeigu jis nenori ir turi savo biologinių vaikų - nepavydžiu į šeimą atėjusiam globotiniui. Ta prasme, jeigu žmogus yra pasiruošęs priimti ir mylėti kitokį - tai viena. O jeigu nepasiruošęs, nenori ir dar turi savo vaikų - tai prisirišimo kelias gali būti pernelyg sunkus.

Dar vienas momentas - augini dvynes, ar ne? Dvynės yra gerokai stipriau tarpusavy susijusios, nei šiaip seserys. Jos ir taip į savo tarpą kitus sunkiau įsileidžia. Čia ne kažkoks neigiamas dalykas, bet tai irgi reiktų įvertinti.

Tu norėk, mieloji, mes neatkalbinėjam čia tavęs. Gi tavęs nei tavo šeimos nepažįstam, negalim vertint objektyviai. Tikrai jausčiausi kalta, jei numuštumėm gražų norą ir gal galimybę. Tu galvok, jausk, skaityk, klausk, o svarbiausia - kalbėkis su savo vyru. Ir kai jau būsi labai tvirta, tai aplinkiniai tiesiog nedrįs tau pasakyti negatyvių žodžių, tu jų tiesiog negirdėsi. man niekas niekada nepasakė nė vieno žodžio prieš. Vyro tėvus informavom jau po įvaikinimo, matyt, pradžioj buvo šokas, bet išmintingi žmonės išmintingai ir priima. Vaiką priėmė ir pamilo besąlygiškai. Na, bet ir mes dėjom daug pastangų, kad mūsų tarpe vyrautų meilė, o ne pykčiai...

Kai esi tvirtas, niekas tavęs nepalaužia ir aplinkoje nebekyla panašios kalbos. Žmonės mato kaip gyveni, kaip auklėji, koks esi tvirtas. Sunkumų kilo, bet juos sprendėm kartu su vyru. Be paramos žmogus yra vienišas, šeimoj ji tiesiog būtina.

Tai Jūs apie ką kalbat? Apie pasiėmimą vaiko savaitgaliams ar apie įvaikinimą/globą? Kai vaikai su tavim gyvena, tai taip, tu gali ir patingėti, ir visa kita. O kai parsiveži savaitgaliams/atostogoms, tai juk ir vaikas reikalaus viso jūsų dėmesio, ir patys jausit atsakomybę praleisti laiką kokybiškai.
Bet taip įsivaizduoju aš, nežinau, kaip realiai viskas vyksta su tom savaitgalinėm globom. Bet manau, kad tokiam veiksmui turi būti psichologiškai labai subrendęs, turėt patirties nemažai. Nes man vien pirminis pagalvojimas apie išsiskyrimą sekmadieniais stringa gerklėj.

Na tikrai neturėjau tokios minties,kad jei nepavyks grąžinsiu atgal,tikrai tikrai,nezinau,ka turėtu vaikas padaryt,kad as nebe norėčiau jo.kazkas rasė,kad jei smaugtu tavo vaiką,bet ir seses tikros pasimusa,va drauges vaikas taip teske broli i žeme,kad užmušt galejo
Kaip pvz slaugau senelį,patikėkit sunkiau nei dvynes augint,bet nesumastau jo i globa atiduoti (kaimyne mama i globa atidavė) o cia staigiai reikejo,kad kazkas priglaustu,net negalvodama priglaudziau,nesitikedama nieko,su seneliu visa gyvenimą nebendravus,visi už durne laiko,kam man toks vargas,o vargas tai tikrai,kartais atrodo isprotesiu,vaikai naktimis neduoda miegot ir dar senelis bet nera minties atiduoti,tuo labiau,kad jam cia kaip rojus sake,tai nors senatvę gražia turi dabar.Visokiu žmonių buna,kitiems nepatiko ir atgal,o as taip negalėčiau jokiais būdais.
Papildyta:


As norėčiau tik globos,bet vyras nesutinka tai pagalvojau apie savaitgalius.