Sveiki,
Teko pabūt vaikų namuose su programėle vaikams. Džiaugiausi ta proga, nes pats vyras parodė iniciatyvą, ko niekad nesitikėjau, nors visuomet žinojau, kad kada nors globosiu ar įsivaikinsiu.
Ir turbūt iškart atspėjot, kad po to apsilankymo nerandu ramybės ir čia prisistačiau. susitikau ten guvią ir linksmą 5 mergaitę, kuri čirškė apie savo įspūdžius iš globėjų namų. Jie ją su sesute pasiima namo savaitgaliais. Visada maniau, kad geriau išvis negloboti, negu globoti "biškį", bet susidarė toks įspūdis, kad tie vaikai brangina tas viešnages.
Ar tai turi daugiau naudos vaikui nei žalos? Šiuo metu negalėčiau sau leist nuolatinės globos ir dėl materialinės situacijos (savo namą dar tik statom), ir dėl vaikų amžiaus (1m, 3m ir 5m dukros), bet labai noriu jau dabar nors kažkiek padėti, suteikti vaikučiui šilumos ir dėmesio.
Iškyla daug klausimas dėl globotinio (nors tai turbūt bičiulystė, ne globa) įprasto ritmo pasikeitimo, naujos aplinkos. Ar ne per sunku vaikui persiorientuoti? Namuose sunku viską taip pat sustyguot kaip įstaigoje, keičiasi meniu, ritualai ir dar milijonas kitų dalykų...
QUOTE(166cm @ 2014 02 17, 03:03)
Sveiki,
Teko pabūt vaikų namuose su programėle vaikams. Džiaugiausi ta proga, nes pats vyras parodė iniciatyvą, ko niekad nesitikėjau, nors visuomet žinojau, kad kada nors globosiu ar įsivaikinsiu.
Ir turbūt iškart atspėjot, kad po to apsilankymo nerandu ramybės ir čia prisistačiau. susitikau ten guvią ir linksmą 5 mergaitę, kuri čirškė apie savo įspūdžius iš globėjų namų. Jie ją su sesute pasiima namo savaitgaliais. Visada maniau, kad geriau išvis negloboti, negu globoti "biškį", bet susidarė toks įspūdis, kad tie vaikai brangina tas viešnages.
Ar tai turi daugiau naudos vaikui nei žalos? Šiuo metu negalėčiau sau leist nuolatinės globos ir dėl materialinės situacijos (savo namą dar tik statom), ir dėl vaikų amžiaus (1m, 3m ir 5m dukros), bet labai noriu jau dabar nors kažkiek padėti, suteikti vaikučiui šilumos ir dėmesio.
Iškyla daug klausimas dėl globotinio (nors tai turbūt bičiulystė, ne globa) įprasto ritmo pasikeitimo, naujos aplinkos. Ar ne per sunku vaikui persiorientuoti? Namuose sunku viską taip pat sustyguot kaip įstaigoje, keičiasi meniu, ritualai ir dar milijonas kitų dalykų...
Teko pabūt vaikų namuose su programėle vaikams. Džiaugiausi ta proga, nes pats vyras parodė iniciatyvą, ko niekad nesitikėjau, nors visuomet žinojau, kad kada nors globosiu ar įsivaikinsiu.
Ir turbūt iškart atspėjot, kad po to apsilankymo nerandu ramybės ir čia prisistačiau. susitikau ten guvią ir linksmą 5 mergaitę, kuri čirškė apie savo įspūdžius iš globėjų namų. Jie ją su sesute pasiima namo savaitgaliais. Visada maniau, kad geriau išvis negloboti, negu globoti "biškį", bet susidarė toks įspūdis, kad tie vaikai brangina tas viešnages.
Ar tai turi daugiau naudos vaikui nei žalos? Šiuo metu negalėčiau sau leist nuolatinės globos ir dėl materialinės situacijos (savo namą dar tik statom), ir dėl vaikų amžiaus (1m, 3m ir 5m dukros), bet labai noriu jau dabar nors kažkiek padėti, suteikti vaikučiui šilumos ir dėmesio.
Iškyla daug klausimas dėl globotinio (nors tai turbūt bičiulystė, ne globa) įprasto ritmo pasikeitimo, naujos aplinkos. Ar ne per sunku vaikui persiorientuoti? Namuose sunku viską taip pat sustyguot kaip įstaigoje, keičiasi meniu, ritualai ir dar milijonas kitų dalykų...
jus turite vaiku.ir dar jums kyla klausimu.zinoma naujo zmogelio atsiradimas seimoje dau ,ka pakeicia.ir jums tai geriau zinoti nei man.ir jus cia nenuspesit.kas bus,kokie ritualai,meniu ir t.t.jeigu norite globoti ,tai pirmin.kaip atsiras vaikas jusu namuose ,tada ir atsiras klausimu.
aš nesitikiu, kad man bus maloni situacija, tiesiog galiu dabar duoti tiek, kiek galiu: kartu (arba šalia) kepti picą, pyragus, nusivest tiesiog į maksimą ar Laisvės alėją, nuvažiuot į kaimą, pasiskint uogų, pažiūrėt filmą, paskaityt knygą, pasivaikyt šunį. Man taip pat skaudu ir nieko nedaryti. Galvoju apie mokyklinio amžiaus mergaitę, kad nebūtų didelės konkurencijos, trimečių kovų prie lego, tuo pačiu man atrodo, kad su trim mergaitėm geriau bus dar viena mergaitė. gal rasis bendrų interesų.
mano dvi jaunesnės dar mažai supranta. nežinia, ką jos galvotų apie viešnią savaitgaliais, turbūt reaguotų kaip ir į kitus vaikus - žaistų šalia. o penkiametė mano tokia veržli kosmopolitė. jei reik veiksmo, žmonių, judesio. apskritai ji nėra jautrus vaikas, įsivaizduoju, viskas priklausytų nuo to, kaip mes patys pristatytumėm šitą situaciją
mano dvi jaunesnės dar mažai supranta. nežinia, ką jos galvotų apie viešnią savaitgaliais, turbūt reaguotų kaip ir į kitus vaikus - žaistų šalia. o penkiametė mano tokia veržli kosmopolitė. jei reik veiksmo, žmonių, judesio. apskritai ji nėra jautrus vaikas, įsivaizduoju, viskas priklausytų nuo to, kaip mes patys pristatytumėm šitą situaciją
o kaip Jūsų pačios jausmai? Ypač pagalvojus, kad sekmadieniais reikes vaiką vežti atgal į GN? Man būtų labai labai liūdna (nesigilinant giliau į filosofijas) 
aišku liūdna! bet jeigu išvis nieko nedarysiu, ar bus geriau? akys nemato - širdies neskauda? man skauda, dar skaudžiau žinot, kad nič nieko nedarai, tai ir sakau, kad noriu padėt tiek, kiek galiu dabar. yra begalės priežasčių ir argumentų, kodėl nereik nei globot, nei įsivaikint, nei priimt į svečius. visi gali rasti tų argumentų, todėl ir turim pilnus vaikų namus.
kaip sakiau, nežiūrėdavau palankiai į savaitgalinę globą, nes atrodė, kad vaiku skaudu pamatyt savaitgaliais normalaus gyvenimo ir sekmadienio vakare važiuot į GN, bet kai pabendravau su švytinčia mergyte, kuri džiaugėsi savo globėjais, pasakojo įspūdžius, tai susidarė įspūdis, kad vaikams džiugios ir brangios tokios progos. kalbu ne apie vienkartinius paviešėjimus, o apie reguliarius, apie bičiulystę su vaiku, bendravimą, pagalbą, pvz. suaugus ir išėjus iš GN, apie buitinius įgūdžius nuo blynų tešlos iki maximos kasos ( būnant kartu vaikas matytų).
kaip sakiau, nežiūrėdavau palankiai į savaitgalinę globą, nes atrodė, kad vaiku skaudu pamatyt savaitgaliais normalaus gyvenimo ir sekmadienio vakare važiuot į GN, bet kai pabendravau su švytinčia mergyte, kuri džiaugėsi savo globėjais, pasakojo įspūdžius, tai susidarė įspūdis, kad vaikams džiugios ir brangios tokios progos. kalbu ne apie vienkartinius paviešėjimus, o apie reguliarius, apie bičiulystę su vaiku, bendravimą, pagalbą, pvz. suaugus ir išėjus iš GN, apie buitinius įgūdžius nuo blynų tešlos iki maximos kasos ( būnant kartu vaikas matytų).
Aš 100% už tai,kad duotume tiek,kiek galim,kiek pajėgiam.Nes tai bet kokiu atveju geriau,nei pervest 5Lt ir įsivaizduot,kad prisidedi prie našlaičių gerovės.
166cm visada kreipkis,jei reikės palaikymo,ar patarimo.Sėkmės
Ir ačiū.
166cm visada kreipkis,jei reikės palaikymo,ar patarimo.Sėkmės
Ir ačiū.
QUOTE(Germinė @ 2014 02 18, 17:29)
Aš 100% už tai,kad duotume tiek,kiek galim,kiek pajėgiam.Nes tai bet kokiu atveju geriau,nei pervest 5Lt ir įsivaizduot,kad prisidedi prie našlaičių gerovės.
166cm visada kreipkis,jei reikės palaikymo,ar patarimo.Sėkmės Ir ačiū.
166cm visada kreipkis,jei reikės palaikymo,ar patarimo.Sėkmės
Ir ačiū.oho, kokia telepatė
norėjau klaust tavo nuomonės až 
QUOTE(166cm @ 2014 02 18, 13:21)
aišku liūdna! bet jeigu išvis nieko nedarysiu, ar bus geriau?
Geriau daryt
Einorui buvo 4, Deimantei 13, kai tapo mūsų savaitgaliniais ir atostoginiais vaikais ir mažius jau nuo pirmų pasisvečiavimų jautėsi šeimos narys. Nersvarbu, kad sekmadieniais grįžtavo į VGN, mums, suaugusiems žiauriau atrodė, o jam natūralu, kad iki penktadienio gyvens čia, o penktadienį važiuos namo. Skambučiai, rūpestis ir žinojimas, kad yra žmonės kuriems rūpi yra labai daug Ir nesulyginsi, su "rankų nesitepimu" prisidengiant atseit nenoru dar labiau traumuoti. Jei aš kasdien tik košę valgau tai šeštadienio tortas ne erzinimas, o šventė, yra ko laukti, kuo džiaugtis Juk 3 dienos laimės, rūpesčio ir draugystės yra daug daugiau nei jie turi dabar QUOTE(Germinė @ 2014 02 19, 03:11)
Afigenai
