QUOTE(Ute @ 2012 12 19, 21:26)
Aš iš tų, kuriems ryšys ypatingai svarbus. Ir tiek su pirmu, tiek su antru vaiku tą ryšį pajutau iš pirmo žvilgsnio. Nei vienu, nei kitu atveju tai nebuvo pirmas pasiūlytas vaikas. Taigi žinau kaip atrodo nerimas, kai matai,kad vaikas "ne tavo". Ir žinau jausmą pamačius "savo" vaiką.
Dėl vaikščiojimo po grupę. Teko patirti kai dar ieškojome pirmojo vaiko. Ne todėl, kad specialiai prašėmės ar stengėmės, tiesiog tada dar nebuvo reglamentuota tvarka. Ir nuvažiavus pasižiūrėti konkretaus vaiko mus vedžiojo po visus kūdikių namus (ten vaikai iki 3 metų) ir kiekvienoje grupėje rodė kurie vaikai galimi globai/įvaikinimui ir su visais leido susipažinti.
Tai visiškai nepadėjo atrasti savojo vaiko Ir kai laukėme antro vaiko, tai visiškai nepasigedau tos galimybės.
Mūsų patirtis rodo, kad abu dalykai suderinami: galimybė vienu metu susipažinti su vienu vaiku ir nevaikščioti po grupę bei galimybė atrasti patinkantį vaiką.
Dėl vaikščiojimo po grupę. Teko patirti kai dar ieškojome pirmojo vaiko. Ne todėl, kad specialiai prašėmės ar stengėmės, tiesiog tada dar nebuvo reglamentuota tvarka. Ir nuvažiavus pasižiūrėti konkretaus vaiko mus vedžiojo po visus kūdikių namus (ten vaikai iki 3 metų) ir kiekvienoje grupėje rodė kurie vaikai galimi globai/įvaikinimui ir su visais leido susipažinti.
Tai visiškai nepadėjo atrasti savojo vaiko Ir kai laukėme antro vaiko, tai visiškai nepasigedau tos galimybės.
Mūsų patirtis rodo, kad abu dalykai suderinami: galimybė vienu metu susipažinti su vienu vaiku ir nevaikščioti po grupę bei galimybė atrasti patinkantį vaiką.
Labas, Ute,
jau senokai (geriau net neskaičiuosiu laiko) vis apie tave ir jus galvoju. Kaip seniai mačiau, pasiilgau.. Ir štai atropoju į SM ir pirma įjungta tema parodo man tave ir jūsų naujienas. Pirmiausiai apreiškiau jas vyrui - tai nuo mūsų kuo didžiausi sveikinimai ir linkėjimai visai jūsų šeimai!
Apie ryšį su vaiku mano mintys kažkaip nesikeičia. Gal, kad patirtis nėra didelė. O gal dėl mano pačios kažkokių savybių. Mes nesirinkom, neieškojom atsako širdyje, nes gal neturėjom tokios galimybės, o gal situacija atėjo pagal mano mintis. Aš maniau ir jaučiau taip: biologinio vaiko besilaukdami žmonės negali numatyti jo lyties, išvaizdos, temperamento ir visų kitų dalykų. Tai ir aš priimsiu tą, kuris ateis. Svajojau apie mergytę, atėjo berniukas... visiškai į mus nepanašus vaikas Tačiau priėmėm jį tokį, koks yra, visi adaptavomės ir meilė tarp mūsų bėgalinė. Labai sūnum džiaugiuosi, nors mes labai skirtingi, tačiau turim ir be galo daug panašumų: vienas jų - požiūris į mokslą.
Tačiau tavo išgyvenimus ir patirtis labai suprantu - visuose vaikų namuose, kuriuose lankiausi, buvo vaikų, kuriuos tiesiog traukte traukė išsivesti. Tik tai man nebuvo lemta.