Noriu globoti vaikutį iš vaikų namų

O gal kas galėtų daugiau papasakoti apie pačius kursus: kiek laiko jie trunka? kaip ten viskas vyksta ir t.t. ...
Mat pas mus toks kursas turėtų būti sausio gale ir truks pilną šeštadienį ir sekmadienį bei kainuos po 600 Eurų porai... Bet šie kursai yra absoliučiai privalomi, nes tik juos praėjus pradedami tvarkyti visi kiti dokumentai

man irgi butu idomu

O tai į kieno kišenę byra tokios sumelės? Ar ne per daug norima, jei žmogus ruošias vaiką gelbėt suteikgamas namas, tai dar taip apiplėšti tikra to žodžio prasme ...Tikras mėšlynas...

mes su vyru vis pakalbam apie ivaikinima. tik va dabar man idomu pasidare keletas dalyku: siuo metu gyvenam uzsienyje ir i lietuva grizti neplanuojam. bet vaikiuka is lietuvos noretume isivaikinti. tai kaip dabar su tais privalomais kursais? tektu grizti i lietuva ir juos lankyti? ir kaip socialiniai darbuotojai patikrintu musu namus? atskristu pas mus ar kaip?

Plačiau apie įvaikinimo procedūras pasiskaitykit "www.ivaikinimas.lt". Yra toks klausimų skyrelis, buvo keletas ta tema. Principas toks, kad reikia laikytis ir nuolatinės gyvenamosios vietos įstatymų ta tema. Ne tik Lietuvos. Beje, žodis Lietuva rašomas didžiąja raide. Nesvarbu, kad nesiruošiate ten grįžti...

Apie tvarką tai tikrai nežinau, nesidomėjau, tačiau žinau konkretų atvejį.
Mano pažįstama gyvenanti užsienyje atvažiavo čia keliems mėnesiems ir įsivaikino be didelių problemų kaip eilinė Lietuvos pilietė ("gyveno" pas tėvus, taigi tikrino tėvų namus ir pan.) Jos vyras buvo atskridęs tik vieną kartą porai savaičių susipažinti su vaiku. O nuo jos atvažiavimo [ji atvažiavusi susitvarkė dokumentus, susirado vaikelį, ir sulaukė teismo] iki teismo sprendimo įsigaliojimo praėjo ne daugiau kaip 4 mėn. Jos vyras teisme nedalyvavo. Į kursus ėjo tik ji kol pačiu tvarkėsi dokumentus ir ieškojo vaiko.

Ir ji ir jos vyras buvo Lietuvo piliečiai.

Nu ir ko taip piktai zmogus tik paklause, ir gal labai skubejo todel neparase didziosios L raides


Beje Ivaikinimo tarnybos teigia kad reikia laikytis tos salies istatymo kurios nuolatinis gyventojas esi. O Lietuvoje galesi isivaikint kaip uzsienio salies pilietis.


Na bet labai sudomino Utes pavyzdys. Gal vis del to galima apeit istatymus

Na, tam paklaususiam skubančiam žmogui aš ir atsakiau. Ne skubėjime esmė. Stilius toks... O aš visai be pykčio priminiau ne tik gramatinę taisyklę, bet ir šiaip - pagarbą tėvynei

Utės pavyzdys pravers tiems, kurie pasiryžę Lietuvoje kantriai praleisti visą laukimo laikotarpį. NES, kai surinktus dokumentus (tas irgi užtrunka...) pateiki VTAT - jie tau (bent Vilniuje) nepasako kada namus aplankys socialinis darbuotojas, kada būsite pakviesti į kursus... Atsakymas vienas - laukite, jums paštu pranešime. Laukti teks ... na nežinau, - porą savaičių, o gal mėnesių. O jei tik prasitarsi - laukti negaliu, nes turiu bilietą, turiu grįžti į darbą ten. Tada paaiškėtų, kad gyvenamoji vieta - ten.
Bet tai tik pradžia. Kursai trunka apie 6 savaites, paruošus ir pateikus teismui dokumentus, teismo data skiriama dar už kokių 2 mėn. Po teismo - sprendimas įsigalioja tik po 30 dienų. Po to - vaiko dokumentų keitimas. Kol vaikas neturi asmens dokumentų ar kitokio liudijimo, kad jis jau - jūsų, - negalėsite jo išsivežti svetur.
Galiu asmeniniu pavyzdžiu pasakyti - dokumentus VTAT pateikėme 2005 m rugsėjo pradžioje. Šiuo metu jau turime įsiteisėjusią teismo nutartį, bet vaikas dar su senais dokumentais. Ir galvoju, kad mums labai pasisekė, nes visą tą laiką (na, nuo lapkričio) mergaitė gyveno su mumis. Ir šiaip viskas ėjo kaip sviestu patepta - labai greitai ir sklandžiai.
Žinoma, tarptautinio įvaikinimo reikalavimai dar sudėtingesni ir trukmė dar ilgesnė.
Bet dar vieną dalyką noriu pasakyti: jei įvaikinimo idėja jus "užvežė", ir jūs galvojate, kad visos tarnybos turėtų jūsų sprendimu labai džiaugtis, rankomis ploti ir jums padėti ... Sustokite, - palikite džiaugsmą tik savo širdyje. Tarnybos dirba kasdienį savo darbą... ir jūs jiems - tik viena iš daugelio.
Kartais kliūtys reikalingos, kad pats įvertintum,- ar šis noras toks stiprus.... kad viską įveiktum. Sėkmės

Norėjau šiek tiek pareplikuoti dėl Utės pavyzdžio ir įstatymų apėjimo: o kaip tuomet su pažymomis dėl pajamų? Juk reikia pristatyti pažymą iš darbo arba pateikti pajamų deklaraciją (jei dirbate pagal kokį nors verslo liudijimą ar pan.). O ten juk viskas labai aiškiai matosi, jei pajamos gautos užsienyje.

Laikinų sutarčių [ir tuo pačiu pajamų iš užsienio] su užsieniu turi nemažai žmonių, kurie visiškai nėra emigrantai, o tiesiog trumpam laikui (nuo kelių mėn. iki metų) išvyksta, nes reikia konsultuoti, dėstyti, apmokyti, kokį padalinį įsteigti ar pan ir tokiais atvejais būna, kad išvažiuoja tik vienas šeimos narys, o ne visa šeima.

Mano minėta šeima panašiu būdu argumentavo savo pajamas (pajamos tik vyro, pagal laikiną sutartį iš užsienio), nors iš tiesų jie vis tik buvo emigrantai. Teismas matė, kad tuo momentu jų pajamos buvo vien "užsieninės".

Beje, ta šeima tvarkėsi Vilniuje. Nors visiškai pritariu Vivitai, kad nemalonumų ir ilgo laukimo gali būti.

O dėl išvažiavimo į užsienį....
Pavyzdžiui, kai mes atidavėme dokumentus į teismą, ir teismo datos per kelis mėn. nepaskyrė, aš nuėjau į teismą ir parašiau prašymą, kad mes išvykstame į užsienį tada ir tada (atsotogauti ), turime bilietus ir prašiau paskubinti teismo procesą. Po mano prašymo iš karto teismas datą paskyrė per savaitę.

Man net neatėjo į galvą slėpti, kad mes planuojame važiuoti į užsienį ir norime kuo skubiau sutvarkyti dokumentus (bet mes ir neplanavome emigruoti, t.y. nesijautėme žmonėmis apeinančiais įstatymus).

Papildyta:
pasiruoškite ilgai kelionei po biurokratines įstaigas

Na užmuškite mane, bet su jokiomis kliūtimis ar trukdymais įvaikinant nesusidūriau. Ir toje sistemoje neturiu nė vieno pažįstamo. Praėjusią savaitę buvo teismas, teisėja buvo nuostabi, ir aš sėkmingai įvaikinau savo mergytę